Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2012-08-27 · Byla Nr. A2.3.-431-213/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-08-27
Bylos Nr.
A2.3.-431-213/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Pažeidėjas
V. U.
Advokatai
Jolita Mikalkevičiūtė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3-431-213/2012Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00323-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. rugpjūčio 27 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. U. atstovei advokatei Jolitai Mikalkevičiūtei,

institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Zigmantui Butvilui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. 2012-02-03, į Petkėniškių k., Trakų r. sav. esantį žemės sklypą , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė 200 maišų su statybinėmis atliekomis, t.y., 6 m³ statybinių neapdorotų nepavojingų atliekų, tuo pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus ir padarė žalą aplinkai, pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių 7 p., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 str. 3 d. ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1, 16.2, ir 16.4 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 9 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. U. į teismo posėdį neatvyko. Iš byloje esančių rašytinių paaiškinimų matyti, kad V. U. kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažįsta. Teismui pateiktame 2012-04-24 rašytiniame paaiškinime V. U. nurodė, kad J. T. sklype sukraudamas maišus su kelio įrengimui reikalingomis medžiagomis jis aplinkos neužteršė, nesukėlė neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, nepažeidė atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų. Aplinkos pasaugos pareigūnai nepagrįstai atliekomis palaikė ir nurodė išvežti bei priduoti atliekų tvarkytojams kelio/nuovažos įrengimui reikalingas medžiagas – statybinio laužo skaldą. (b.l. 53-54).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Jolita Mikalkevičiūtė posėdžio metu nurodė, kad V. U. darydamas remontą kitame savo pastate sukaupė skaldytų plytų, kurias maišuose atvežė į savo sklypą ir tvarkingai susidėjo, o pavasarį planavo tas plytas panaudoti kelio nuovažos patiesimui. Nurodė, kad buvo atvežtos ne atliekos, o V. U. turtas, kuris panaudotas kelio nuovažos tiesimui. Administracinio teisės pažeidimo protokole pateikiamos nuorodos į teisės aktus, bet išsamiai nepasisakoma, kuri teisės akto sąlyga pažeista, tuo tarpu konkreti nusižengimo sudėtis nurodytuose straipsniuose nėra išdėstyta. Nurodė, kad V. U. aplinkos neužteršė, nesukėlė neigiamo poveikio asmenims. Maišai su statybinėmis atliekomis buvo atvežti į sklypo vidurį, buvo sudėti taip, kad būtų patogu panaudoti, atvežtos atliekos vėliau buvo susmulkintos ir panaudotos kaip užpildas, kaip numatyta kelio nuovažos projekte. Prašo pripažinti visus protokolus neteisėtais ir pripažinti kad V. U. jokio pažeidimo nepadarė.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Zigmantas Butvilas posėdžio metu nurodė, kad į įvykio vietą buvo atvežtos ne statybinės medžiagos, o neapdorotos statybinės atliekos. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad tai buvo plytos, betono gabalai. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad tai nėra statybinės medžiagos, o pastatų rekonstravimo, griovimo metu susidariusios atliekos. Pagal statybinių atliekų tvarkymo taisykles griovimo metu atliekos, kurios gali būti pakartotinai panaudotos, turi būti atrūšiuotos atskirai. Tai, kas netinka panaudojimui, turi būti priduodama atliekų tvarkytojui. Pagal nustatytą tvarką V. U. turėjo viską rūšiuoti. Be to, neapdorotos statybinės atliekos turi būti apdorojamos statybvietėje, ten kur jos susidarė, arba ten, kur yra tvarkomos atliekos. Jeigu statybinės atliekos nėra susmulkintos, žmogus negali jų naudoti, negalima neapdorotų atliekų niekur vežioti. Ten, kur susidaro atliekos, privaloma vesti šitų atliekų apskaitą ir fiksuoti kur jos išvežamos. Nurodė, kad turėjo būti parengtas projektas, kad iš tam tikro objekto bus atvežtos statybinės medžiagos ir nurodoma, kam jos bus panaudotos. Nurodė, kad V. U. atvežti maišai buvo neužrišti. Atveždamas statybines atliekas V. U. pažeidė teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad gavus informaciją iš kelininkų apie ne vietoje atvežtas statybines medžiagas, agentūra išsikvietė V. U. ir jam pasiūlė išvežti atliekas bei pateikti dokumentus agentūrai, tačiau jis privalomo nurodymo nevykdė, nors ir žinojo kas jam už tai gresia. V. U. neįvykdžius privalomo nurodymo jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 9 d. numato, kad didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 str. 3 d. numato, kad atliekų tvarkytojai ir atliekų darytojai turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir aplinkai mažinti, kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius. Tokios įmonės privalo laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo. Produktų gamintojai turi gaminti ir rinkai tiekti produktus, kuriuos būtų galima ilgai ar pakartotinai naudoti, o pasibaigus jų naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas perdirbti arba kitaip sunaudoti ir taip sumažinti atliekų kiekį bei pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381; 2011, Nr. 57-2721) 7 punktas numato, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių (Žin., 2007, Nr. 10-403) (toliau tekste – Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės) 3 punktas numato, kad neapdorotos statybinės atliekos – tai atliekų tvarkymo įrenginiais nepadorotos statinio statybos, rekonstravimo, remonto ir (ar) griovimo metu susidariusios statybinės atliekos. Iš byloje esančių rašytinių V. U. 2012-03-06, 2012-03-21 paaiškinimų matyti, kad į įvykio vietą medžiagos buvo atvežtos iš sodo bendrijos „Pasaka“ III sklypo, kur buvo nugriautos pertvaros (b.l. 40, 41). Iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros atstovo bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės posėdžio metu duotų paaiškinimų bei byloje esančių nuotraukų (b.l.10-11, 44-46) matyti, kad maišuose buvo stambiai skaldytos plytos, betono gabalai, kurie vėliau buvo susmulkinti ir panaudoti kaip užpildas kelio nuovažai nutiesti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad šios medžiagos laikytinos neapdorotomis statybinėmis atliekomis, todėl jų tvarkymui turi būti taikomos specialiosios Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės.

Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės numato, kad neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas (16.1 punktas); energijos gavybai – medienos atliekos, kurios neapdorotos medienos konservantais, nepadengtos gruntu ar dažais, kaip nustatyta dokumente „Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 (Žin., 2003, Nr. 31-1290) (16.2 punktas); 16.3. kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga inertinių atliekų (betono, plytų, čerpių, keramikos ir kt.) frakciją, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams atliekų sąvartynuose tiesti; atliekų sluoksnių perdengimui sąvartynuose – pavojingomis medžiagomis neužterštas gruntas arba kitos savo fizine struktūra panašios inertines atliekos (pvz., atsijos, akmens vatos atliekos ir pan.) (16.4 punktas). Taigi, pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16 punktą neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos tik statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, arba sąvartynuose (kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga laikiniems keliams tiesti; atliekų sluoksnių perdengimui).

Kaip matyti iš V. U. rašytinių ir jo atstovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų, maišuose sukrautos statybinės atliekos buvo laikomos, o vėliau ir smulkinamos ne statybvietėje, kurioje jos susidarė, ir ne atliekų tvarkymo vietoje – sąvartyne. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad V. U. pažeidė nustatytą statybinių atliekų tvarkymo tvarką. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog statybinės atliekos buvo panaudotos kelio nuovažai pagal patvirtintą techninį projektą įrengti (b.l. 26-35), nepanaikina V. U. atsakomybės už netinkamą statybos atliekų tvarkymą ir dėl to padarytą žalą aplinkai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu AM Nr. 067511, 2012-02-09 VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Trakų kelių tarnybos raštu, nuotraukomis, 2012-02-20 Privalomuoju nurodymu Nr. VR-12.2-7, Patikrinimo aktu Nr. VR-12.10-9, kita byloje esančia medžiaga bei V. U. rašytiniais, jo atstovės ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros atstovo teismui duotais paaiškinimais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinę atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui skiriant ATPK 51³ str. 9 d. sankcijoje numatytos baudos minimumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30² str. str., 51³ str. 9 d., teismas

nutaria:

V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51³ str. 9 d. ir skirti jam 5000 litų baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vita Lučkauskaitė