Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, 12 kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) paskutinius 4 kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Bausmė atlikta 2024 m. spalio 29 d.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 50 parų. Bausmė atlikta 2024 m. spalio 24 d.;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – areštu 24 paroms;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, 2024 m. lapkričio 8 d. apie 14.00 val., būdamas parduotuvėje „Lidl“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės paėmė 10 vnt. šaltai rūkytos „Senolių“ dešros, kurios vieneto kaina 4,99 Eur, bendros 49,90 Eur vertės, 2 vnt. lydyto sviesto „Pilos“, kurio vieneto kaina 7,99 Eur, bendros 15,98 Eur vertės, 4 vnt. skrudintų rūkytų pistacijų pakelių, vieneto kaina 7,99 Eur, bendros 31,96 Eur vertės, 12 vnt. pakelių šaldytų krevečių be kiauto, kurio vieneto kaina 4,99 Eur, bendros 59,88 Eur vertės, po ko minėtas prekes susidėjo į su savimi turimą sportinį krepšį ir išėjo pro kasas, nepateikęs prekių apmokėjimui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pavogti svetimą UAB „Lidl Lietuva“ priklausantį 157,72 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, jo gynėjui bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,ateina“, įrašo trukmė 23 sekundės. Įraše matomas įėjimas į ,,Lidl“ parduotuvę, vaizdo viršuje, dešinėje pusėje matomos automatinės įėjimo durys, žemiau – daržovių bei vaisių stelažas, kairėje matomos konditerijos prekių lentynos. Laiku 13.52.01 val. pro automatines duris įeina vyriškos lyties asmuo, vidutinio amžiaus, dėvi juodos spalvos kepurę su snapeliu, kepurės priekyje matomas baltos spalvos (duomenys neskelbtini) logotipas. Asmuo vilki juodos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, avi juodos spalvos sportinius batus baltu padu, nešasi tamsiai mėlynos spalvos sportinį krepšį, kurį užsidėjęs per petį, stumiasi pirkinių vežimėlį. Asmuo atplėšia kelis plastikinius maišelius ir pro dešinę pusę nueina tolyn į parduotuvę.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Kaltinamasis V. Ž. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad pripažįsta padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą kaltinamajame akte. Paaiškino, kad užėjo į parduotuvę, paėmė prekes, išėjo nesumokėjęs, sustabdė apsaugos darbuotojas. Maistą ėmė, nes neturėjo pinigų. Šiuo metu gauna pašalpą, anksčiau negaudavo. Taip pat ieško darbo, tačiau nori dirbti pusę etato, kadangi turi sveikatos problemų. Tvarkosi dokumentus, kad būtų nustatytas neįgalumas. Pažymi, kad su nurodyta paimtų prekių verte sutinka. Patvirtina, kad buvo sustabdytas apsaugos darbuotojų, paimtos prekės grąžintos. Šiuo metu nevagia, gyvena iš gaunamos pašalpos (2 t., b. l. 45).

Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo J. G. parodymai, UAB „Lidl Lietuva“ pareiškimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad V. Ž. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobtų daiktų verte. Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo V. Ž. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, visiškai įrodyta.

Taigi V. Ž. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, požymius, V. Ž. pripažintinas kaltu pasikėsinęs padaryti nurodytą baudžiamąjį nusižengimą.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas skirdamas V. Ž. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. Ž. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis prisipažino ir gailisi. Žala nepadaryta, pavogtos prekės grąžintos parduotuvei.

Teismas vertina, jog kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. Ž., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę –darbingo amžiaus, Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo iki 2023 m. birželio 14 d. (1 t., b. l. 47-48), šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 46), nevedęs, turintis 10 metų vaiką, kuriam teikia išlaikymą (2 t., b. l. 44), praeityje teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikaltimus finansų sistemai, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (1 t., b. l. 70-79), administracine tvarka už paskutinius penkerius metus baustas ne mažiau 60 kartų, daugiausiai už smulkias vagystes ir važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 49-69), byloje duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, priklausomybės ligų centre nesigydė.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. Ž. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką neatsitiktinai. V. Ž., kėsindamasis pavogti, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn). Jis taip pat baustas administracine tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad būdamas laisvėje, neturėjo realaus pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio (nors ir registravosi Užimtumo tarnyboje). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Ž. prašė skirti švelnesnę bausmę nei areštą, prašė skirti viešuosius darbus, argumentuodamas tuo, kad nei vienas teismas netaikė šios bausmės rūšies, o taip pat nori būti naudingas visuomenei, kad galėtų atlikti gerus darbus. Paklaustas, kokius darbus galėtų atlikti, kaltinamasis teigė, kad norėtų dirbti pusę dienos, po 4 valandas per dieną gali dirbti. Galėtų pasėdėti, pažiūrėti, pvz., nakvynės namuose apsauginiu (2 t., b. l. 45-46). Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamajam anksčiau buvo skiriamos švelnesnės bausmės, kurios nėra susijusios su laisvės suvaržymu, tačiau nusikalstamos veikos buvo toliau daromos ir pats kaltinamasis nepadarė jokių atitinkamų išvadų (2 t., b. l. 46). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. Ž. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, akivaizdu, kad švelnesnės bausmės buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, manytina, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis ir jos dydis yra tinkama, atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas nenustatė pagrindo V. Ž. skirti jo prašomą švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė nepraėjus nė dviem savaitėms po atliktų laisvės apribojimo ir arešto bausmių, kas rodo, jog švelnesnės bausmės nepasiekė savo tikslo sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Už naują tyčinę nusikalstamą veiką skirti dar švelnesnę bausmę nei ankstesnės, nelogiška ir netikslinga, nes nepagrįstai švelnios baudžiamosios atsakomybės taikymas tik formuotų nebaudžiamumo jausmą kaltinamajam ir neskatintų keisti gyvenimo būdo, ieškoti teisėtų pajamų šaltinių.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog V. Ž. už įvykdytą veiką skirtina sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas, kurios dydis nustatytinas artimas maksimaliam – 30 parų arešto.

Kadangi V. Ž. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir skirtina galutinė 20 parų arešto bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 38-39) paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas byloje, prie pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Ž. paskirti – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, kuris saugomas voke prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) V. Ž. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442, +370 34 656 216;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.