- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-21
- Bylos Nr.
- 1-594-900/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27533-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės neatliko,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2017 m. birželio 2 d. apie 11⁰⁰ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia spyrė savo artimam giminaičiui – motinai R. K. vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į kairę ranką, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. J. paaiškino, kad įvykio dieną prašė motinos duoti eurą. Motina nedavė, šūkavo ant jo dėl išgertuvių, dėl to, kad jis nedirba. Apsižodžiavo. Neatsimena, jog būtų įspyręs motinai, nes buvo girtas. Sunku patikėti, kad būtų spyręs motinai. Jį apkalba, nori neleistinais būdais „pamokyti“. Įtaria, kad apie įvykį policijai pranešė kaimynystėje gyvenanti jo sesuo D. V.. Pripažįsta, kad galėjo įspirti motinai iš piktumo. Kai jį paleido iš laikino sulaikymo, motina jam paskambino ir prašė grįžti. Atsiprašė motinos už savo veiksmus, toliau gyvena kartu. Gailisi, kad smurtavo prieš motiną. Dabar dirba. Prašo skirti švelnesnę bausmę, negu buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Galėtų dirbti, pvz., viešuosius darbus.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paaiškino (b. l. 63, 69-70, 76), kad 2017 m. birželio 2 d. apie 11⁰⁰ val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje motina R. K. atsisakė duoti jam pinigų nusipirkti alaus. Todėl tyčia spyrė motinai vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į kairę ranką. Jos atžvilgiu smurtauja nebe pirmą kartą. Buvo neblaivus. Gailisi, kad padarė nusikaltimą.
Motyvuojamoji dalis
Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamojo gynėja nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji R. K. protokole – pareiškime ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 6-8, 34-35, 38-39, 69-70), kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena su sūnumi V. J.. Sūnus niekur nedirba, niekuo neužsiima. Anksčiau sūnus yra smurtavęs prieš ją. Kai jis reikalaudavo pinigų, dažnai duodavo V. J. pinigų arba ji stengdavosi išeiti iš namų, kad sūnus jos nesumuštų.
2017 m. birželio 2 d. apie 10⁰⁰ val. pabudo sūnus. Prieš tai jis visą savaitę gėrė alkoholinius gėrimus. V. J. ištisai apie valandą prašė duoti pinigų alui. Jai nusibodo duoti jam pinigų, todėl pasakė, kad neturi ir neduos. Sūnus supyko, vadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Apie 11⁰⁰ val. sėdėjo virtuvėje. V. J. tyčia spyrė jai vieną kartą į krūtinę. Prisidengė krūtinę ranka. Tada sūnus tyčia spyrė jai vieną kartą į kairę ranką. Pašoko nuo lovos ir išbėgo iš namų. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojimai nepadaryti. Išėjo į kiemą ir sėdėjo kieme iki vakaro. Kitas dvi dienas (šeštadienį ir sekmadienį) taip pat nuo ryto iki vakaro sėdėjo kiemo pavėsinėje. Nenorėjo eiti į kambarį, kadangi bijojo, kad V. J. vėl prašys pinigų. Į kambarį eidavo tik vakare, kai įtardavo, kad sūnus jau miega.
Šiaulių apskrities VPK PR 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulė D. Simanauskaitė 2017 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 23-25) nurodė, kad 2017 m. birželio 4 d. apie 15¹³ val. gavo anoniminį pranešimą iš kaimynės. Kaimynė teigė, kad (duomenys neskelbtini), sūnus muša mamą, ji tris dienas sėdi lauke ir negali įeiti į kambarį. Atvykusi į įvykio vietą sužinojo, kad nukentėjusioji yra R. K.. Alkoholio matuokliu patikrino moters blaivumą, ji buvo blaivi. Pasak R. K., neblaivus sūnus V. J. jos prašė pinigų, ji nedavė, užtat sūnus ją įžeidinėjo ir į įvairias kūno vietas spardė kojomis, sukeldamas fizinį skausmą. V. J. sakė, kad nieko (neteisėto) nedarė.
Asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenyse nurodyta (b. l. 46), kad V. J. 2017 m. birželio 4 d. 15⁴⁹ val. nustatytas sunkus – 2,72 promilių – girtumo laipsnis.
Įvykio vietos apžiūros 2017 m. birželio 4 d. protokole su fotolentelėmis (b. l. 13-17) aprašyta įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų 2017 m. birželio 4 d. išraše (b. l. 18-22) nurodyta, kad 2017 m. birželio 4 d. 14⁴⁹ val. pasitikėjimo telefonu iš kaimyne prisistačiusios moters gautas anoniminis pranešimas, jog sūnus muša mamą, ji trečią dieną sėdi lauke, negali įeiti į kambarį, gaila moters. Pranešėja įvykio vietos adreso nenurodė, telefono numerio nepasakė. Įvykio vietos adresas nustatytas 15¹³ val.
konstatuoja:
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Už fizinio skausmo sukėlimą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus - 39 m., nukentėjusiosios sūnus, nevedęs, dviejų vaikų tėvas, gyvena ne su vaikais, nuo 2017 m. birželio 13 d. 3 mėn. bandomuoju laikotarpiu dirba (duomenys neskelbtini) kepėju (b. l. 101-104, 131). 2006-2017 m. 11 kartų baustas už smulkius administracinius teisės pažeidimus / nusižengimus (dominuoja girto pasirodymai viešoje vietoje) bei vVieną kartą už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (b. l. 96-102). Teistas 3 kartus, visus už fizinį smurtą prieš savo šeimos narį (b. l. 82-94). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Per pastaruosius 3 m. už fizinį smurtą prieš šeimos narius kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą. Pirmą kartą artimoje aplinkoje smurtavo prieš sugyventinę ir dukters motiną Ž. B.. Jai kumščiu sudavė du smūgius į rankas, tris smūgius į krūtinę ir, sugriebęs už drabužių, 3 kartus trenkė į sieną. Nenurodyta, ar įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, tačiau 2,5 val. prieš įvykį jis grįžo namo išgėręs. Kitus du ir pastarąjį nusikaltimus kaltinamasis įvykdė prieš motiną R. K.. Visais trimis atvejais būdamas apsvaigęs nuo alkoholio motinai kumščiu suduoda po 1-2 smūgius į nugarą, ranką, krūtinę. Smurtaudamas prieš šeimos narius kaltinamasis įrankių ir/ar priemonių nenaudoja, tik kumščiuojasi, spardosi, purto, tranko į sieną, sukeldamas fizinį skausmą. Konfliktai buityje įvyksta dėl to, kad kaltinamasis nesaikingai vartoja alkoholį ir/ar norėtų dar išgerti. Tai rodo, kad kaltinamasis stokoja savikontrolės, kai yra nepatenkinti jo poreikiai, negerbia nukentėjusiųjų ir demonstruoja prieš jas savo jėgą, viršenybę.
Už ankstesnius nusikaltimus kaltinamajam skirtos laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos arba naktimis būti namuose, nebent nebuvimas susijęs su darbu, arba dirbti (būti registruotam darbo biržoje), mokytis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų), buvo mažai efektyvios, kadangi nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis padarė atlikdamas laisvės apribojimo bausmę už trečią nusikaltimą ir pažeisdamas draudimą vartoti alkoholinius gėrimus. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis (lėšų alkoholiui stygius), būdą (primityvus, vulgarus), eigą ir trukmę (du spyriai, smurtas nutrūko, kai nukentėjusioji išbėgo iš buto), padarinius, kaltinamojo asmenybę, nustatytas po dvi atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už inkriminuoto nusikaltimo padarymą galėtų būti viena griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas. Arešto dydis (trukmė) parenkamas artimas sankcijos vidurkiui – 54 paros (BK 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta arešto bausmė mažinama trečdaliu iki 36 parų arešto bausmės.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 36 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, prieš tai pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį pakeitus likusią neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį į areštą, ir kaltinamajam skiriama galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017 m. birželio 4 d. 15²⁶ val. iki 2017 m. birželio 5 d. 15⁵⁵ val. (dvi paras) (b. l. 51, 56). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, šis laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą arešto bausmę ir laikoma, kad kaltinamasis atliko dvi arešto paras.
Kadangi kaltinamasis neseniai dirba, arešto bausmę skiriama atlikti poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.). Išaiškinti V. J., kad ne vėliau nei per 7 d. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis turi susitarti su Kalėjimų departamentu prie LR TM dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko (Bausmių vykdymo kodekso 59 str. 2 d.). Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, teismas ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 str. 5 d.).
Kaltinamajam V. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 54 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 54 parų arešto bausmę sumažinti 1/3 ir skirti sumažintą 36 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 36 parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, prieš tai pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį pakeitus likusią neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį į areštą, ir V. J. skirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti V. J. laikino sulaikymo šioje byloje laiką (dvi paras) ir laikyti, kad jis atliko 2 (dvi) arešto bausmės paras.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje poilsio dienomis.
V. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.