Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Vilniaus regiono kredito unijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. ir J. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

P. V. V. ir J. V. teismo prašė santuoką tarp V. V. ir J. V. įregistruotą 1983 m. vasario 26 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 155) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; palikti pareiškėjams santuokos metu turėtas pavardes; grąžinti pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

„Mes, J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. V. g., Kaune, ir V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Ž. S. 2-oji g., Vilniuje, susitarėme dėl šių santuokos nutraukimo pasekmių:

1. Dėl tarpusavio išlaikymo

1.1. Šalys santuokos nutraukimo metu yra veiksnios ir darbingos, kiekvienos iš jų gaunamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti. Santuokos sudarymas ir bendri šeimos interesai nė vienai iš šalių nekliudė įgyti kvalifikaciją, ar baigti studijas. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta aukščiau, nė vienai iš šalių nėra reikalingas išlaikymas.

Šalys turtą, turimą bendrąja jungtinės nuosavybės teise, pasidalina taip:

2.1.1. 1/24 dalis negyvenamųjų patalpų - automobilių, stovėjimo patalpa, plane pažymėtos G-1, patalpos unikalus Nr., esančios Vilniaus m. sav. Vilniaus m. M. K. Č. g.;

2.1.2. 100 vienetų uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus elektrotechnikos centras", Vilniau m. sav. Vilniaus m. Š. g. 11E, įmonės kodas 121472927, akcijų.

2.2.1. 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr., esantis Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Ž. S. 2-oji g. ;

2.2.2. 87,59 kv. m bendro ploto sodo pastatas, unikalus Nr., plane pažymėtas 1S1p, esantis Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Ž. S. 2-oji g..

2.3. Kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybes teise lieka santuokos nutraukimo dieną turėtos piniginės lėšos, esančios bankuose ar kitose kredito įstaigose.

2.4. Kito dalintino turto šalys neturi.

2.5. Šalys susitarė, kad J. V. per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo šios Sutarties patvirtinimo teisme ir teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos išregistruos 87,59 kv. m bendro ploto pastato - sodo pastato, pastato unikalus Nr., plane pažymėto 1S1p, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Ž. S. 2-oji g., hipoteką, įregistruotą, pagal 2010-11-04 Hipotekos registro pranešimą apie hipotekos įregistravimą, Nr. 01120100015817. J. V. neįvykdžius šio įsipareigojimo per nustatytą terminą, J. V. moka V. V. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Lt. dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną iki hipotekos išregistravimo.

3. Dėl kreditorinių įsipareigojimų

3.1. Visus kreditinius įsipareigojimus pagal 2010 m. spalio 15 d. paskolos sutarti Nr. 10-00088 (paskolos suma 64 000 Lt, paskolos grąžinimo terminas 2020-10-15, negrąžintas paskolos likutis 2011-12-21 datai yra 60 948,28 Lt), prisiima J. V.. Šalys pareiškia, kad kreditoriui pranešta apie santuokos nutraukimą.

4. Dėl pavardžių

4.1. Po santuokos nutraukimo šalys pasilieka tas pačias, iki santuokos nutraukimo turėtas, pavardes.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų

5.1. Šalys prisiima kiekviena savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nereikalauja kitos šalies padengti šias išlaidas“.

Teismas taip pat grąžino pareiškėjai V. V. 2012 m. kovo 30 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 1000 Lt, 2012 m. kovo 30 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 100 Lt ir 2012 m. liepos 20 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 882 Lt dydžio žyminį mokestį. Išaiškino, pareiškėjai kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija. Priteisė iš pareiškėjų V. V. ir J. V. į valstybės biudžetą po 17,98 Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

Pareiškėjų teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra pasiekta geranoriškai, ji nepažeidžia pareiškėjų teisių, neprieštarauja įstatymui. Kadangi sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, teismas pripažino, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, todėl santuoką nutraukė ir patvirtino sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Ginčas byloje yra kilęs dėl kreditoriaus teisių užtikrinimo santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu byloje. Pagal įstatymą leidžiama sutuoktiniams nutraukti santuoką abiejų jų bendru sutikimu tik tuo atveju, jeigu įvykdomos visos CK 3.51 straipsnio sąlygos. Viena iš tokių būtinųjų santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygų – tai reikalavimas, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką būtų pateikta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Taigi sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinta CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrajame skirsnyje ir atitinkamai CPK V dalies XXXV skyriuje nustatyta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių, tame tarpe be kitų klausimų ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, bendrų prievolių padalijimo. Tam, kad proceso metu nebūtų pažeidžiamos sutuoktinių kreditorių teisės ir teisėti interesai, sutuoktiniams ar bet kuriam iš jų, inicijavus bylą dėl turto padalijimo, įstatyme nustatytas įpareigojimas ieškinio pareiškime nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant ieškinio pareiškimo kopiją. Nurodyti reikalavimai, susiję su sutuoktinių kreditorių teisių apsauga, privalomi visais santuokos nutraukimo atvejais, nepaisant to, byla nagrinėjama ginčo ar ypatingosios teisenos tvarka (CK 3.126 straipsnio 2 dalis, CPK 381 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Jeigu aptartų įstatymo reikalavimų, kreipiantis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nesilaikoma, teismas pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo tol, kol sutuoktiniai sudarys naują, įstatymo reikalavimus atitinkančią ir viešajai tvarkai neprieštaraujančią ir (ar) iš esmės nepažeidžiančią sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių; to sutuoktiniams nepadarius per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byla dėl šalių santuokos nutraukimo pradėta ieškovei pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio, atsakovo J. V. kaltei (b.l.47-54). Paduodama ieškinio pareiškimą ieškovė, vykdydama CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimus, apie iškeltą bylą pranešė šalių kreditoriui, Vilniaus regiono kredito unijai, pridėdama ieškinio kopiją prie pranešimo (b.l.14).

Kreditorius pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.65,66,89,90), kuriame nesutiko su ieškiniu dalyje dėl šalių įsipareigojimų prieš kreditorių vykdymo. Nurodė, kad J. V. 2010 10 15 sudarė paskolos sutartį Nr. 10-0008 (b.l.32-36) su Vilniaus regiono kredito unija, pagal kurią pasiskolino 64 000 Lt namo remontui, apie paskolą, paimtą šeimos poreikiams tenkinti ieškovė žinojo ir tam neprieštaravo, prievolių pagal sutartį tinkamas vykdymas buvo užtikrintas namo, kuriam remontuoti paimta paskola ir žemės sklypo įkeitimu. Kreditorius nurodė, kad Ieškovės ir atsakovo prievolė jam pagal paskolos sutartį yra solidari ir jis nesutinka jog skola būtų perkelta vienam iš sutuoktinių.

Vėlesniu 2013 03 12 raštu dėl prievolių vykdymo (b.l. 113,114) kreditorius nurodė, jog paskolos sutartis yra nutraukta dėl netinkamo prievolių pagal ją vykdymo ir ruošiami dokumentai dėl vykdomojo įrašo gavimo išieškant iš įkeisto turto.

2013 03 20 raštu (b.l. 116) teismui kreditorius nurodė jog su J. V. susitarė, kad pastarasis įsiskolinimą pagal paskolos sutartį gražins iki 2013 04 30 ir kad jis iki 2013 04 05 pateiks preliminarią UAB „Vilniaus elektrotechnikos centro“ nekilnojamojo turto nuomos sutartį, pagal kurią, nuomininko mokami nuompinigiai bus pervedami kreditoriui paskolos dengimui. Rašte nurodyta, kad kreditorius sutinka jog J. V. iki 2013 04 30 savo asmeninei prievolei užtikrinti įkeistų kitą savo ar trečiojo asmens nekilnojamąjį turtą ir kad tokį turtą įkeitus Vilniaus regiono kredito unija nedelsiant panaikins hipoteką nustatytą ginčo žemės sklypui ir sodo namui. J. V. iki 2013 04 30 savo asmeninei prievolei užtikrinti įkeitus kitą savo ar trečiojo asmens turtą arba pilnai padengus skolą pagal 2010 10 15 ginčo paskolos sutartį, kreditorius neprieštaravo ir sutiko su šalių sutartyje numatytu šalių santuokinio turto padalijimu.

2013 05 10 raštu (b.l. 126,127 teismui kreditorius pranešė teismui jog J. V. savo įsipareigojimų, prisiimtų paskolos sutarties šalių susitarimu neįvykdė, iki 2013 04 05 kito turto neįkeitė ir nepateikė žadėtos preliminariosios nuomos sutarties iki 2013 04 30 neįkeitė kito turto prievolėms pagal paskolos sutartį užtikrinti, Todėl nurodė nesutinkąs atlaisvinti hipoteką, bei nesutinkąs, kad visas prievoles pagal paskolos ginčo paskolos sutartį prisiimtų J. V.. Ginčo, kad sutuoktinių prievolė pagal paskolos sutartį yra solidari byloje nėra nes paskola buvo suteikta sutuoktinių namo remontui, V. V. yra pasirašiusi paskolos sutartį, kaip paskolos gavėjo sutuoktinė. Kasacinis teismas 2010 05 20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra akcentavęs, kad solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymi, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Sprendimo priėmimo metu kreditorius atšaukė savo sutikimą dėl sutuoktinių prievolių modifikavimo nutraukiant santuoką ir padalinant santuokinį turtą, todėl sprendimo dalis, kuria patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl santuokinio turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo naikintina, kaip pažeidžianti šalių kreditoriaus (apelianto) teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas) formuoja nuoseklią teismų praktiką, jog kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, o buvę sutuoktiniai išlieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditoriai sutinka su prievolės modifikavimu, pavyzdžiui, kad solidarioji sutuoktinių prievolė jiems būtų tam tikromis dalimis padalijama arba kad pareiga įvykdyti prievolę tektų tik vienam iš santuoką nutraukiančių sutuoktinių (LAT 2010 05 20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Analogiškai turi būti elgiamasi ir su dalinėmis sutuoktinių prievolėmis, t. y. pagal šias prievoles sutuoktiniai savo susitarimu negali be kreditoriaus sutikimo keisti jiems tenkančių vykdyti prievolės dalių dydžio ar perkelti tokios prievolės įvykdymo tik vienam iš santuoką nutraukiančių sutuoktinių (CK 6.5, 6.59 straipsniai, 6.125 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad nors kiti santuokos nutraukimo byloje išspręsti klausimai nesusiję su kreditoriaus (apelianto) reikalavimais, tačiau V. V. atsiliepime į apeliacinį skunde atkreipė dėmesį, jog byla buvo pradėta ieškininės teisenos tvarka jai pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio J. V. kaltei ir 20 000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir kad ji sutiko pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nenumatytas neturtinės žalos atlyginimas tik todėl, kad visa prievolė pagal ginčo paskolos sutartį buvo perkelta vienam jos sutuoktiniu J. V.. Todėl susidarius tokiai situacijai naikintinas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas bylą gražinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti ginčo teisenos tvarka iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUSPRENDŽIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo ieškininės teisenos tvarka.