Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė , sekretoriaujant Danguolei Lukošiūnienei, dalyvaujant ieškovei N. D., jos atstovei adv. Nijolei Raulušaitienei, atsakovui S. D., atsakovei I. D., trečiojo asmens Varėnos rajono antrojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės atstovei adv. Stasei Jovaišienei, trečiojo asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovė Gabrielei Brazauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl sandorio nuginčijimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovams: S. D., I. D., tretiesiems asmenims: Varėnos 2 notarų biuro notarei Laimai Muzikevičiūtei, Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens Varėnos 2 notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės atstovė adv. Stasė Jovaišienė ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad ieškovės ieškinys turi būti atmestas dėl keleto priežasčių. Atstovė nurodė, kad jau praėjo trijų mėnesių terminas pirkėjo teisėms ir pareigoms perkelti. Ieškovė apie I. D. ir S. D. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį žinojo nuo 2007 metų liepos mėnesio. Tai, kad apie sutartį ieškovė žinojo, patvirtina jos susirašinėjimas su įvairiomis institucijomis, kurioms ji skundėsi dėl įvykusio sandorio. Taigi terminas praleistas jau labai ilgą laiką ir ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios būtų trukdę jai laiku pateikti ieškinį teismui. Ieškovei rašytuose atsakymuose buvo nurodyta, kad dėl keliamų problemų ji turi kreiptis į teismą ir teisminiu būdu ginti savo teises, taip pat jai buvo išaiškinta ir pirminės teisinės pagalbos suteikimo tvarka. Todėl galima teigti, kad per tris mėnesius nuo sužinojimo apie sudarytą pirkimo pradavimo sutartį, ieškovė turėjo galimybę kreiptis į teismą. Todėl notarė reikalauja, kad būtų taikoma ieškinio senaties terminas. Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad notarė, patvirtindama pirkimo – pardavimo sutartį tarp S. D. ir I. D., nepadarė pažeidimų, nes nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo nuostatos gina nuomininko teises. Šio įstatymo 20 str. 5d. red., galiojusi sutarties sudarymo momentu, buvo numatyta, kad nuomininkas turi pirmenybės teisę pirkti . Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad šiuo atveju yra teisės normų kolizija: bendrųjų ir specialiųjų teisės normų. Tokiu atveju turi būti taikomos specialiosios teisės normos, t.y. nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir kitos normos, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu. Atstovė pažymėjo , kad yra dar vienas labai svarbu momentas jog šiuo metu nėra išlikusio pirkimo – pardavimo sutarties objekto – gyvenamojo namo, tokio, koks jis buvo sandorio sudarymo dieną. Kadangi buvo gaisras ir namas yra sudegęs, neišlikęs turtas, tai nebūtų galima ir restitucija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

1992-04-22 Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr.245-v buvo nutarta atstatyti nuosavybės teisę A. S. , (duomenys neskelbtini) turto paveldėtojai D. D., gyv. (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį namą , esantį (duomenys neskelbtini), kurį šiuo metu valdo (duomenys neskelbtini) (b.l.44).

1992-04-22 Varėnos rajono valdyba sprendimu Nr.245-v nusprendė atstatyti pil. D. D. nuosavybės teisę į turėtą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Namas grąžinamas natūra (b.l.117).

I. D. šiame ginčo name apsigyveno 1987 metais, tuo metu namas priklausė kolūkiui. Atkuriant nuosavybės teises D. D. į gyvenamąjį namą, jame tuo metu gyveno I. D. viename namo gale ir (duomenys neskelbtini) šeima kitoje namo dalyje. (duomenys neskelbtini) šeima buvo iškeldinta teismo sprendimu (b.l.45), o I. D. gyveno name iki gaisro.

Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės 2000-03-21 pažymoje buvo pažymėta, kad D. D. yra savininkė visų ūkio pastatų ir ½ dalies gyvenamojo namo 1992-04-22 rajono valdybos potvarkio pagrindu ir 1992-08-14 Nr.3587 pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr.I-1374, o S. D. buvo savininkas kitos ½ dalies gyvenamojo namo 1993-03-05 dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 82).

2000-03-24 S. D., kaip D. D. valdomo turto bendraturtis, atsisakė pirkti iš D. D. dalį pastatų (b.l.137). D. D. vyras neprieštaravo, kad D. D. parduotų ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų N. D. (b.l.148).

2000-03-24 D. D. pardavė N. D. ½ dalį gyvenamojo namo ir visų ūkio pastatų, ½ dalį kitos paskirties kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l.17).

Tą pačią dieną D. D. padovanojo savo sūnui S. D. ½ dalį visų ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l.16).

2004 metų rugsėjo 30 d. Varėnos rajono savivaldybės administracija išdavė valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute (b.l.46-47). Šiuo garantiniu dokumentu buvo suteikta valstybės garantija : kompensuoti gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, neviršijančias valstybės garantijoje nurodytos nuomojamų patalpų vertės – 3900 Lt.

2003-08-25 buvo išduotas garantinis dokumentas Nr.5 Varėnos rajono savivaldybė valstybės vardu išdavė savininkei D. D., kuriai grąžintino 56,34 kv.m. bendrojo naudingo ploto gyvenamojo namo dalyje (vertė 3900 Lt) gyvena nuomininkai. Šiuo dokumentu valstybė įsipareigojo grąžintino namo savininkams perduoti iki 2006 vasario 1d. nuuomininkų patuštintas gyvenamąsias ir kitas patalpas, esančias savininkams grąžintiname name, iš jų : I. D. (b.l.116).

2004-11-11 Varėnos rajono savivaldybė ir sugrąžinto gyvenamojo namo dalies savininkė D. D. pasirašė nuomos sutartį, kuria D. D. išnuomojo Varėnos rajono savivaldybei gyvenamojo namo dalį, kurios bendras plotas 56,34 kv.m. (b.l.113). Šioje išnuomotoje dalyje gyveno nuomininkė I. D. su šeima.

2005-12-13 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis LR kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 str. ir kitais teisės aktais, vykdydamas valstybės garantiją Nr.5 (9), išduotą 2004-09-30 I. D., gyvenančiai savininkui grąžintame gyvenamajame name skyrė 6000 Lt kompensaciją gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) įsigyti (b.l.78). 2005-12-28 S. D. pardavė I. D. ½ dalį gyvenamojo namo, visų ūkio pastatų ir kiemo statinių, t.y. faktiškai I. D. naudojamą dalį (b.l.74-77).

S. D. patvirtino, kad pas notarą buvo jis, I. D., savivaldybės atstovas, tačiau nebuvo N. D.. Jis nurodė, kad neinformavo N. D. apie būsimą sandorį, nes suprato, kad I. D. yra patalpų nuomininkė su valstybės garantija, todėl ji turi pirmumo teisę įsigyti šias patalpas.

2007-07-07 pažymoje nurodoma, kad 2007-04-26 kilo gaisras N. D. ir I. D. priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Gaisro metu sudegė pastato stogas, išdegė patalpų vidus (b.l.11).

I. D. ir N. D. po gaisro savivaldybė skyrė patalpas , ir jos gyvena buvusio vaikų darželio patalpose, kur gyvenamos patalpos yra atskiros, tačiau koridorius yra bendras .

Dėl ieškinio senaties taikymo

CK 4.79 str. 2d. įtvirtinta, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodamas nekilnojamasis daiktas , tai toks pranešimas turi būti siunčiamas per notarą.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nurodė, kad jie nežino , ar ieškovė N. D. žinojo apie atsakovo S. D. ir atsakovės I. D. sudaromą sandorį, t.y. gyvenamojo namo ir kitų pastatų pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė kategoriškai teigia, kad apie tokį būsimą sandorį jai nebuvo pranešta, ji nežinojo ir todėl negalėjo laiku pareikalauti perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal įvykusį sandorį.

Atsakovas S. D. nurodė, kad jam buvo žinoma, jog atsakovė I. D. turi valstybės garantiją, kaip nuomininkė, kuri gyvena savininkui sugrąžintame name, todėl laikė, kad ji turi pirmenybės teisę pirkti jo parduodamą nekilnojamojo turto dalį. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė ilgą laiką šio sandorio ir neginčijo, nors apie sudarytą sandorį jai buvo žinoma.

Todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir šios aplinkybės niekas neginčijo, kad atsakovas S. D., prieš parduodamas ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), neįvykdė pareigos pranešti kitai bendraturtei ½ dalies savininkei ieškovei N. D. apie savo ketinimą perleisti pastatus atsakovei I. D..

CK 4.79 str.3d. nurodyta, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Šis trijų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada ieškovė sužinojo apie įvykusį pirkimą – pardavimą.

2007-07-11 N. D. siuntė paklausimą į Teisingumo ministeriją dėl įvykusio gyvenamojo namo ir kitų pastatų pirkimo – pardavimo . 2007-08-02 jai buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad ,,...kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir praeigos.“ (b.l.23). Šiame rašte yra nurodyta, kad S. D. 2005-12-28 sutartimi jam priklausančią namo dalį ir kitus statinius pardavė I. D.. Tai rodo , kad 2007-07-11, kai ieškovė rengė raštą Teisingumo ministerijai, jai jau buvo tiksliai žinoma įvykusio pirkimo – pardavimo data. Be to šiame atsakyme ieškovei buvo tiksliai nurodyta, kad ji , jeigu laiko, jog jos teisės buvo pažeistos, turi kreiptis teisių gynimui į teismą, bei nurodytas terminas - trys mėnesiai.

2007-10-03 ieškovė N. D. raštu kreipėsi į Prezidentūrą, kur buvo keliami valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti klausimai. Prezidentūra nurodė, kad šiuos klausimus sprendžia savivaldybė. Taip pat išaiškino pirminės ir antrinės teisinės pagalbos suteikimo tvarką ir galimybes (b.l.26).

Dėl socialinio būsto N. D. kreipėsi 2008-06-13 į Teisingumo ministeriją (b.l.24), 2008-12-15 į Vyriausybės atstovą Alytaus apskrityje. Atsakyme nurodyta, kad Vyriausybės atstovas neturi įgaliojimų reikalauti, kad Varėnos rajono savivaldybė suteiktų ieškovei kaip socialinį būstą, negyvenamąsias patalpas - buvusį (duomenys neskelbtini) arba butą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu savivaldybė laisvų butų neturėjo. Taip pat šiame atsakyme buvo paminėta, kad ginčas dėl S. D. parduotos namo dalies I. D. turi būti sprendžiamas teismine tvarka .

2008-03-31 Seimo kontrolierius taip pat sprendė N. D. skundą, kurį sudarė du klausimai: 1)Varėnos rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai, sprendžiant socialinio būsto suteikimo klausimus; 2) piktinasi, kad dalis gyvenamojo namo buvo parduota ne jai, kaip bendraturtei, o nuomininkei I. D.. Išnagrinėjęs skundą Seimo kontrolierius dėl pirmojo klausimo - skundą atmetė, o dėl antrojo – tyrimą nutraukė (b.l.27-29).

Ieškovė taip pat pateikė teismui du savo prašymus, rašytus 2008-10-21 ir 2009-01-27 Varėnos rajono savivaldybei, kur reikalauja išspręsti socialinio būsto klausimus (b.l.64-65).

Visi šie pateikti dokumentai rodo, kad 2007-2009 metais ieškovė turėjo galimybes ginti savo teises ir teisme, nes ji ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, iš kur gavo atsakymus, kuriuose buvo tiksliai nurodyta , kokiu būdu ji turėtų ginti savo teises , jei mano, kad jos yra ar buvo pažeistos. Teismas laiko, kad 2007-07-11 laikytina ta data , kada ieškovei tikrai jau buvo žinoma apie S. D. ir I. D. sudarytą gyvenamojo namo ir kitų pastatų pirkimą – pardavimą, nes 2007-07-11 ji parašė raštą Teisingumo ministerijai, kuriame ir nurodė apie įvykusį sandorį. Nors ieškovei buvo išaiškinta, kad toks ginčas turi būti sprendžiamas teisme ir per tris mėnesius nuo sužinojimo dienos, tačiau ieškovė ieškinį teismui pateikė tik 2010-10-07. Teisme ieškovė nurodė, kad į teismą ji kreipėsi todėl , kad jos šeimai nebuvo suteiktas socialinis būstas, t.y. butas Varėnos mieste, naujai pastatytame gyvenamajame name. Jeigu butas būtų buvęs suteiktas, tai į teismą , ji nebūtų kreipusis. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė realiai nesiekė ir nesiekia , jog pirkėjo teisės jai būtų perkeltos.

Ieškovė pateikė teismui neįgaliojo pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad N. D. yra nustatytas 50 procentų darbingumas (b.l.6), jai yra diagnozuota simptominė epilepsija(b.l.10). Ieškovės šeimą sudaro jos keturi vaikai, iš kurių trys yra nepilnamečiai (b.l.7).

Todėl teismas laiko, kad fizinio asmens reikalavimui ieškinio senaties termino eiga pagal bendrąją taisyklę prasideda nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų teisių, interesų suvaržymo (CK 1.2 str., 1.5 str. 1d., 1.127 str. 1d.). Ieškovė apie pirkimo – pardavimo sutartį jau žinojo 2007-07-11, o į teismą kreipėsi tik 2010-10-07, t.y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo sužinojimo dienos ir tokiu būdu ji praleido įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą. Ieškovė pati patikslintu ieškiniu prašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą, todėl darytina išvada, kad tuo pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą reikalauti perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas ir šį terminą praleido be svarbių priežasčių, todėl jis neatnaujintinas. Ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas pagrindas ieškinio netenkinimui . Teismas šiuo atveju taiko ieškinio senatį, kadangi ginčo šalis (tretieji asmenys) to reikalauja (CK1.126 str. 2d.). LR CPK 47 str. 2d. nurodoma, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų , turi šalies procesines teise ir pareigas , išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį.

Teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių. Nors ieškovė teikė dokumentus, kad ji serga, tačiau ieškovės liga nėra tokio pobūdžio, kuri visiškai apribotų ieškovės galimybę lankytis institucijose, teikti joms paklausimus paštu ir pan. Tai patvirtina ilgas ir intensyvus ieškovės susirašinėjimas su įvairiomis institucijomis. Faktai, kad ieškovė rašė įvairius raštus , paklausimus į įvairias institucijas, tik patvirtina, kad ieškovė turėjo galimybę kreiptis su ieškiniu į teismą. Ieškovė neįrodė teismui, kad per trejus ir daugiau metų jos sveikata buvo labai bloga, dėl ko ji negalėjo laiku apginti savo teisių.

Dėl teisės normų kolizijos

Konkrečiu atveju sprendžiant ginčą įvyko teisės normų kolizija, t.y. tarp bendrosios teisės normos, kurios reglamentuoja teisinius santykius tarp bendraturčių, parduodant turtą, pirmenybės teisės siūlyti pirkti bendraturčiui ir tarp specialiosios teisės normos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str. 5d., kur nurodoma, kad jeigu gyvenamojo namo savininkas parduoda sugrąžintą gyvenamąjį namą, jo dalį, nuomininkai turi pirmenybės teisę jį pirkti (2003-10-04 įstatymo Nr.IX-1759 redakcija).

Teismų praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad esant bendrosios ir specialiosios teisės normos kolizijai, taikytinas specialusis įstatymas, reglamentuojantis tuos teisinius santykius. Todėl teismas laiko, kad atsakovas S. D., parduodamas sugrąžintojo gyvenamojo namo ½ dalį I. D., šios namo dalies nuomininkei, vykdė specialaus įstatymo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str. 5d., reikalavimus. Šia įstatymine norma siekiama užtikrinti nuomininkų, gyvenančių savininkui sugrąžintame name, poreikius turėti gyvenamąją patalpą bei apsaugoti jų teisėtus lūkesčius. Valstybės teisė reguliuoti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas yra neišvengiama būtinybė siekiant suderinti buvusių savininkų interesus ir visuomenės poreikius (Konstitucinio Tesimo 1994 m. gegužės 27 d. ir 1995 m. kovo 8 d. nutarimai) bei tiek buvusių, tiek esamų to paties turto savininkų ir nuomininkų, gyvenančių grąžintinuose namuose, butuose, jų dalyse, teisėtus interesus (Konstitucinio Tesimo 1994 m. birželio 15 d. ir 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Pripažįstant nuosavybės teisių tęstinumą ir atkuriant nuosavybės teise, negalima paneigti susiformavusių nuomos santykių tęstinumo.

Todėl darytina išvada, kad notaras ,tvirtindamas tokį sandorį pirkimo – pardavimo sutartį - elgėsi tinkamai ir nepažeidė įstatymų.

Atkreiptinas dėmesys į pirkimo- pardavimo sutarties objektą – gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Kaip jau buvo nurodyta , 2007-04-26 name kilo gaisras ir gyvenamasis namas sudegė. Byloje yra pteiktos sudegusio namo fotonuotraukos. Iš jų matyti, kad namo būklė yra prasta : jis be stogo , išdegęs namo vidus, perdengimai, tad šiuo metu gyvenimui jis yra netinkamas. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas įstatyme yra numatytas labai trumpas terminas todėl , kad per tą laiką nebūtų iš esmės pakeistas sutarties objektas, nepasikeistų teisiniai santykiai. Šiuo gi atveju praktiškai sutarties objektas išnyko, jo tokio, koks buvo sutarties sudarymo dieną, nėra, sutarties objekto būklė yra žymiai pablogėjusi , todėl ir dėl šios priežasties negali būti ieškovei perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos, nes neišlikęs sutarties objektas. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas turėtų būti visos tokios pačios sąlygos , kaip ir tuo metu kai buvo sudaromas sutartis. Todėl teismas laiko, kad ir dėl šios aplinkybės ieškinys negali būti tenkinamas.

Ieškovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010-05-05 sprendimu buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus teismui , atstovaujant pareiškėjos interesams teisme, atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l.30).Vadovaujantis LR CPK 96 str. 2d. jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į biudžetą iš ieškovo , kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.