Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-18 · Civilinė byla Nr. 2-1036/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-18
Bylos Nr.
2-1036/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Atsakovas
Kėdainių rajono Anciškio žemės ūkio bendrovės
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrokoncernas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1036/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kėdainių rajono Anciškio žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1673-395/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrokoncernas“ ieškinį atsakovui Kėdainių rajono Anciškio žemės ūkio bendrovei dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Agrokoncernas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Kėdainių rajono Anciškio žemės ūkio bendrovės 251 517 Lt pagrindinės skolos, 1 760,62 Lt palūkanų, 5 030,34 Lt delspinigių, 0,05 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą apmokėti kalendorinę dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti reikalavimų sumai atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, yra didelė tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali imtis priemonių neareštuotą turtą paslėpti ir taip būsimą teismo sprendimo įvykdymą padaryti negalimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartimi areštavo atsakovui Anciškio žemės ūkio bendrovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai – 258 307,96 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovas vengia sumokėti skolą, todėl tikėtina, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl areštuotinas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bendrai 258 307,96 Lt sumai. Teismo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus atsakovui, nes toks pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 148 str. 1 d.). Kadangi ieškovas atsakovui priklausančio turto nenurodė, todėl teismas nurodė jį surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui (CPK 148 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas Kėdainių rajono Anciškio žemės ūkio bendrovė atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra trikdoma atsakovo veikla. Teismas nepagrindė argumento, kodėl pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą gali sutrukdyti jų taikymą. Atsakovas nesiruošia savo turto slėpti.

2. Teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 4 dalies 6 punkto reikalavimus, nes nenurodė koks konkrečiai turtas turėtų būti areštuojamas.

3. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes jo keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Ieškovui yra žinoma, kad pagal ieškovo teismui pateiktą sąskaitą faktūrą atsakovas trąšų negavo, produkcija buvo išduota ne bendrovės atstovui, o fiziniam asmeniui R. Pašakinskui, kuris ir turi atsiskaityti su ieškovu.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB ,,Agrokoncernas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad vykdant priverstinį išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą kitoje byloje paaiškėjo, kad išieškojimą vykdo ir kitas atsakovo kreditorius – Pakruojo ūkininkų kredito unija. Turto arešto mastas yra labai didelis – 903 734 Lt sumai, o iš turto arešto aktų matyti, kad areštuoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įsiskolinimams padengti neužtenka. Kadangi šios bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau negu metus, yra tikslinga areštuoti atsakovo turtą, kad atsakovas neturėtų galimybės jo parduoti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai teismo procesiniai veiksmai, kuriuos atliekant siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas – tai pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebegalimas. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė reikalavimo kaina – 258 307,96 Lt gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį šia aplinkybe, turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė laikydamasis minėtų principų, nes areštavo atsakovui priklausantį turtą ne didesnei nei ieškinyje nurodytai sumai. Taip pat teismas areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždrausdamas areštuotu turtu disponuoti, t. y. laikinąsias apsaugos priemones teismas pritaikė ekonomiškai.

Apelianto argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trikdo atsakovo veiklą, savaime nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ir nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Teisėjų kolegijos manymu, nutartimi teismas teisėtai ir pagrįstai taikė įstatymo nustatytus laikinus ribojimus, siekdamas užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Apeliantas skundą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat grindžia argumentais, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, ieškovas piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas, tame tarpe ir ieškovo teisė reikšti reikalavimą apeliantui. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK 144 str.), tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio pagrįstumo klausimas bus vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl apelianto argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi.

Pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dieną nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, tai teismo nutartyje išsamūs turto duomenys gali būti nenurodomi, o surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad

teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 4 dalies 6 punkto reikalavimus, nes nenurodė koks konkrečiai turtas turėtų būti areštuojamas.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka (CPK 145 str. 4 d.). Remiantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Skundžiama nutartis priimta nepranešus atsakovui apie jos priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė MilašienėDonatas Šernas