Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-10-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-539-929/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-08
Bylos Nr.
II-539-929/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Advokatai
Arnas Petrikas
Kategorijos
Skundo Nr. II-539-929/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03425-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. M., jo atstovui advokatui Arnui Petrikui, ekspertui Valdemarui Venckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2019 m. birželio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12635-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2019 m. birželio 28 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) L. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2019 m. lapkričio 16 d., 17.14 val., Stepono Batoro g. – Pergalės g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimą (kai iš pirmos juostos leidžiama važiuoti tik į dešinę, nuvažiavo tiesiai). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 8 punktą. Už šį administracinį nusižengimą L. M. paskirta 30 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

L. M. (toliau – ir Pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir jam paskirtą nuobaudą. Dėl įvykio aplinkybių Pareiškėjas nurodo, kad jis, 2018 m. lapkričio 16 d., apie 17.14 val. savo automobiliu „DACIA Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo S. Batoro gatve, Vilniuje. S. Batoro ir Pergalės gatvių sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, Pareiškėjas, leistinoje vietoje persirikiavęs iš pirmosios eismo juostos, antra eismo juosta pradėjo važiuoti tiesiai. Netikėtai, jau važiuodamas sankryžoje, Pareiškėjas pastebėjo iš Pergalės g. į kairę sukantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo D. P.. Siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Passat“, Pareiškėjas pasuko vairą į dešinę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti abu jame dalyvavę automobiliai. Tiriant eismo įvykį, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, be kita ko, nustatė, kad Pareiškėjas važiavo ne antrąja eismo juosta, kaip buvo iš tikrųjų, tačiau pirmąją, ir taip padarė KET pažeidimą, kadangi minėtoje sankryžoje kelio ženklai iš pirmosios kelio juostos leidžia tik sukti į dešinę. Pareiškėjo vertinimu, tokia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išvada yra nepagrįsta ir padaryta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių ir surinktų duomenų.

Pareiškėjo nuomone, eismo įvykio tyrimo metu surinkti duomenys neturėtų būti vertinami kaip absoliučiai patikimi ir patvirtinantys atitinkamas aplinkybes. Visų pirma Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio „VW Passat“ vairuotoja D. P. pakeitė savo pirminius parodymus, tikėtina, kad po to, kai kreipėsi į atstovą advokatą, todėl tokie jos parodymai vertintini kritiškai ir nepripažintini patikimais. Be to, Pareiškėjo nuomone, kritiškai vertintini ir visų trijų liudytojų duoti parodymai. Liudytojos V. F. parodymai sutampa su automobilio „VW Passat“ vairuotojos D. P. parodymais, tačiau ji eismo įvykio metu važiavo minėto automobilio keleivio vietoje, todėl įrodymų sutapimas yra paaiškinamas tuo, kad ji galimai yra D. P. pažįstama, tačiau konkrečiu atveju nėra galimybės nustatyti, ar ši liudytoja apskritai galėjo matyti, iš kurios eismo juostos Pareiškėjo automobilis įvažiavo į sankryžą. Liudytojo A. K. parodymus Pareiškėjas irgi vertina kaip nepatikimus, nes į tyrimo medžiagą pateiktame A. K. susirašinėjime su D. P. dėl jo parodymų davimo galimybės A. K. iš pradžių teigia, kad jis važiavo paskui Pareiškėją antra eismo juosta, tačiau D. P. paminėjus, jog žmonės teigia, kad Pareiškėjas staigiai išvažiavo iš pirmosios eismo juostos, A. K. iš karto pasitaiso ir teigia, kad Pareiškėjas iš tiesų važiavo pirmąja eismo juosta. Tokiu būdu A. K. parodymai buvo paveikti suinteresuoto asmens D. P.. Liudytojas J. D. teigia, kad eismo įvykis įvyko tada, kai J. D. pradėjo atlikti posūkį į dešinę iš Pergalės g. į Pramonės g., todėl neaišku, ar J. D., jau pradėjęs šį manevrą, galėjo aiškiai matyti, iš kurios eismo juostos į sankryžą išvažiavo Pareiškėjo vairuojamas automobilis. Be to, J. D. teigia, kad Pareiškėjo automobilis į sankryžą išvažiavo su kairiuoju posūkio signalu, o tai paaiškinama tuo, kad Pareiškėjas, prieš įvažiuodamas į sankryžą, persirikiavo į antrąją eismo juostą iš pirmosios, taigi į sankryžą jis važiavo iš antrosios eismo juostos. D. P., tikėtina, klaidingai neįvertino to, kad Pareiškėjas važiuos tiesiai, dėl ko pradėjo savo manevrą ir nepraleido pirmenybės teisę važiuoti turėjusio Pareiškėjo.

Eismo įvykio tyrimo metu buvo paskirta ekspertizė, kurios metu ekspertas nustatė, kad būtent Pareiškėjo veiksmai, šiam į sankryžą išvažiavus iš pirmosios eismo juostos, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, tačiau skiriant ekspertizę, Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė užduoti ekspertui savo klausimus. Pareiškėjo nuomone tikėtina, kad uždavus atitinkamus klausimus ekspertui, atliekant ekspertizę būtų įvertinta daugiau aplinkybių ir, gavus atsakymus į Pareiškėjo užduotus klausimus, išvados byloje galėtų būti visiškai kitokios. Dėl šių priežasčių Pareiškėjas pats kreipėsi į teismo ekspertą, siekdamas ankstesnės ekspertizės atlikimo metu neištirtų aplinkybių ištyrimo. Pareiškėjo pasitelktas ekspertas, atlikęs ekspertizę ir atsakęs į Pareiškėjo pateiktus klausimus, padarė išvadas, kad pagal objektyvios bylos medžiagos duomenis negalima tiksliai nustatyti, kurioje vietoje susidūrė automobiliai „VW Passat“ ir „Dacia Duster“, automobilio „Dacia Duster“ vairuotojo L. M. parodymai, kad jis į sankryžą išvažiavo iš S. Batoro g. antros eismo juostos, techniniu požiūriu yra tikėtini, bei kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo „VW Passat“ vairuotojos veiksmai, kuri sukant sankryžoje į kairę sudarė neišvengiamą kliūtį automobilio „Dacia Duster“ vairuotojui. Šios ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekspertizių išvadų skirtumas leidžia teigti, kad vienareikšmiškos tiesos tiriant eismo įvykį nebuvo nustatyta. Pareiškėjui nėra aišku, kodėl visų išdėstytų aplinkybių kontekste buvo padaryta išvada, kad Pareiškėjas į sankryžą išvažiavo pirmąja eismo juosta, kuo pažeidė Kelių eismo taisykles, kas, savo ruožtu, sukėlė eismo įvykį. Pareiškėjo nuomone, surinkti duomenis ir atliktos ekspertizės leidžia abejoti Nutarime padarytų išvadų vienareikšmiškumu. Apibendrinant, Pareiškėjas teigia, kad Nutarimo priėmimo metu buvo įvertintos ne visos reikšmingos aplinkybės ir eismo įvykio tyrimo metu surinkti duomenys, kas daro Nutarimą nepagrįstą, todėl jis naikintinas (2-4).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) atsiliepimu į L. M. skundą prašo jo skundą atmesti. Atsiliepime Institucija nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo išnagrinėta surinkta eismo įvykio medžiaga. Atsižvelgus į surinktų įrodymų visumą, įvertinus visas aplinkybes, nustatyta, kad L. M., 2018 m. lapkričio 16 d., apie 17.14 val., Vilniuje, Stepono Batoro g. – Pergalės g. vairavo automobilį Dacia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimą (kai iš pirmos eismo juostos leidžiama važiuoti tik į dešinę, nuvažiavo tiesiai). L. M. su jam inkriminuojamu pažeidimu nesutiko (b. l. 6).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. M., apklausiamas teismo posėdyje, palaikė skunde išdėstytą poziciją, paaiškino, kad įvykio metu jis išvažiavo iš stovėjimo aikštelės į pirmą eismo juostą, iš kurios galima važiuoti tik į dešinę. Jam reikėjo važiuoti tiesiai, todėl jis, įjungęs kairį posūkį, lėtai judėjo, kad persirikiuotų į antrą eismo juostą. Jį į antrą juostą įleido kitas automobilis, todėl jis padidino greitį ir „šoko“ į antrą eismo juostą, tada pamatė, kad į jį iš priekio juda mašina, kuri suka į kairę, ir užkirto jam kelią. Tuo metu jis buvo įvažiavęs į antrą juostą, bet nepilnai, pamatęs kliūtį, jis metėsi atgal. Įvyko susidūrimas, po kurio jį atmetė dar labiau atgal. KET jis nepažeidė, persirikiavo į antrą juostą prieš sankryžą, toje vietoje ištisinės juostos nėra. Kai įvyko susidūrimas, panašu, kad jis buvo jau pirmoje juostoje, sankryžoje, nes suko vairą į dešinę, vengdamas susidūrimo kaktomūša, po smūgio jį dar gerokai sumėtė. Pirmoje juostoje atsidūrė jau po smūgio. Jis mano, kad kita vairuotoja prieš mašinas darė posūkį ir galimai jo nematė. Po įvykio jis bendravo su ta vairuotoja, ji pasakė, kad jo nematė, kad jis greitai važiavo. Bylos nagrinėjimo policijoje metu jis negalėjo užduoti klausimų ekspertams.

Liudytojas J. D., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad įvykio metu jis važiavo iš Pergalės g. suko į Pramonės g., jam degė raudonas šviesoforo signalas, bet ten yra žalia rodyklė. Jis iš lėto suko, praleidinėdamas kitas mašinas. Tuo metu S. Batoro gatve, iš pirmos juostos, tiesiai važiavo automobilis „Dacia“ ir susidūrė su kita mašina, kuri pradėjo važiuoti, automobilis „Dacia“ net atšoko kažkiek į jo pusę. Automobilį „Dacia“ jis pamatė beveik įvažiavęs į sankryžą Pramonės g., matė, kaip „Dacia“ išvažiavo iš Batoro g. nuo „Maximos“ iš pirmos juostos, ten šviesoforo rodyklė leidžia tik į dešinę sukti. Susidūrimo metu „Dacia“ buvo pirmoje juostoje, nematė, kad automobilis būtų buvęs antroje eismo juostoje. Į antrą juostą automobilis „Dacia“ nesirikiavo, jis nematė jokių manevrų. Galimai automobilio „Dacia“ kairysis posūkis buvo įjungtas, bet tiksliai nepasakys. Susidūrimas įvyko sankryžoje, beveik per vidurį. Po įvykio jis sukontaktavo su kitą automobilį vairavusia mergina, anksčiau jos nepažinojo, su L. M. nekontaktavo.

Liudytoja D. P., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad 2018 m. lapkričio 16 d., apie 17.15 val. ji važiavo Pramonės g., suko į kairę prie šviesoforo link Pergalės g. Jai degė žalias šviesoforo signalas. Ten yra dvi eismo juostos, viena leidžiama važiuoti tiesiai, kita galima tik sukti į dešinę. Tame rajone ji gyvena ir važinėja ten kasdien. Ji praleido priešais važiavusius automobilius, kurie važiavo antra juosta tiesiai, ir pradėjo sukti į kairę, tačiau susidūrė su automobiliu „Dacia“, kuris išvažiavo iš pirmos eismo juostos. Susidūrimas įvyko sankryžoje, po smūgio ji liko vietoje, o automobilis „Dacia“ pavažiavo toliau, nes smūgis buvo stiprus. Ji automobilį „Dacia“ pastebėjo tik kai jie susitrenkė, iki tol jo nepastebėjo, nes jis išvažiavo ne iš tos eismo juostos, ji stebėjo tik antrą eismo juostą. Automobilio „Dacia“ antroje eismo juostoje ji nematė. Iš pirmos į antrą juostą automobilis „Dacia“ galėjo persirikiuoti nebent tik per ištisinę eismo juostą, gal atliko greitą manevrą, bet tai yra tik jos svarstymai, ji mano, kad automobilis „Dacia“ išvažiavo iš pirmos eismo juostos. Jai su L. M. jokių konfliktų nebuvo, jai tai buvo pirmas eismo įvykis, ji buvo šoke, pasimetusi. Ją nubaudė už tai, kad nepraleido automobilio, kuris važiavo tiesiai.

Liudytoja V. F., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad įvykio metu ji su D. P. važiavo automobiliu, ji sėdėjo keleivio pusės priekyje. Sankryžoje iš Pergalės g. D. norėjo sukti į kairę, sustojo sankryžoje, kad praleistų mašinas, kurios važiavo tiesiai. Kai pravažiavo visos mašinos, D. po truputį pradėjo sukti, tada staiga iš pirmos juostos tiesiai išvažiavo automobilis „Dacia“, įvyko avarija. Iš pirmos juostos galima sukti tik į dešinę. Priešais „Dacia“ krovininis automobilis pasuko į dešinę, jam iš galo tiesiai važiavo „Dacia“, ji nematė, kad šis automobilis rikiuotųsi. Nežino, iš kur „Dacia“ atsirado pirmoje juostoje, nežino, ar ji ten važiavo. D. tuo metu nesinaudojo telefonu.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas liudytojo A. K. 2018 m. gruodžio 12 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 16 d., apie 17.14 val., jis važiavo iš Dūmų g. ir sankryžoje suko į Pergalės g., į antrą eismo juostą. A. K. įsukant į Pergalės g., jis pastabėjo iš PC „Maxima“ išvažiuojantį automobilį „Dacia“, kuris rodė kairį posūkio signalą, kad galėtų persirikiuoti į antrą eismo juostą. Tačiau jo niekas neįleido ir automobilis į sankryžą įvažiavo būdamas dar pirmoje eismo juostoje. A. K. išgirdo smūgį ir pamatė susidūrusius automobilius. Paties kontakto nematė, eismo įvykį matė jau po įvykių. Nei vieno iš eismo įvykio dalyvių A. K. nepažįsta (b. l. 47).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11871-2019 D. P. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji, 2018 m. lapkričio 16 d., 17.14 val., Vilniuje, Stepono Batoro g. – Pergalės g., vairuodama automobilį sankryžoje ir sukdama į kairę, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir sugadino abu automobilius. Nutarime pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu D. P. nepripažino savo kaltės dėl to, kad ji pažeidė KET 157 p. reikalavimą, ir kaltino kito automobilio vairuotoją L. M. dėl to, kad jis įvažiavo į sankryžą ir ją kirto iš pirmos eismo juostos, kai leidžiama iš tos juostos sukti tik į dešinę. Pažymima, kad L. M. už KET 8 p., o konkrečiai už kelio ženklo Nr. 507 pažeidimą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Nagrinėjant šį eismo įvykį buvo nustatinėjama, kokius KET pažeidimus padarė eismo įvykio dalyviai (b. l. 14-15).

2018 m. lapkričio 16 d. eismo įvykio fiksavimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 16 d., 17.14 val., S. Batoro g. – Pergalės g., automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja, sukdama į kairę reguliuojamoje sankryžoje, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole nubraižyta eismo įvykio vietos schema, kurioje pavaizduota šviesoforu reguliuojama S. Batoro ir Pergalės g. sankryža, bei pavaizduota automobiliu „VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio (pažymėtina, kad abiejose byloje esančiose eksperto išvadose nurodyta, jog šis brėžinys yra netikslus, kadangi iš vaizdo įrašo, kuriame fiksuota automobilių padėtis po eismo įvykio, matyti, kad automobilis „Dacia Duster“ stovi priekiu pasisukęs į priešingą pusę, negu užfiksuota schemoje) (b. l. 17).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai ir posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės. Automobiliui „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai ir posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės, suveikė oro pagalvės (b. l. 18).

D. P. 2018 m. lapkričio 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 16 d., maždaug 17.15 val., ji vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo St. Batoro gatve, link Pergalės g. Tamsiu paros metu, gatvė buvo apšviesta, važiuojamoji dalis sausa, asfaltas. Ji važiavo antra eismo juosta, apie 20 km/h greičiu, rodė posūkį į kairę. Tuo metu degė žalia šviesoforo spalva. Mašinos, važiuojančios iš priekio, buvo toli, todėl ji suko į kairę, įsitikinusi, kad pravažiuos sankryžą, ir atsitrenkė į kitą automobilį. Nepastebėjo, kaip tas automobilis atsirado gatvėje, smūgis buvo labai stiprus, šalia sėdėjęs keleivis stipriai susitrenkė krūtinės ląstą (b. l. 51).

2018 m. lapkričio 19 d. D. P. prašyme nurodyta, kad ji norėtų pakeisti savo parodymus, nes nėra įsitikinusi, kad yra kalta dėl eismo įvykio, todėl prašo peržiūrėti kameras St. Batoro/Pergalės g. sankryžoje (b. l. 56).

L. M. 2018 m. lapkričio 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 17 val. jis važiavo S. Batoro gatve antrąja eismo juosta, degant žaliam šviesoforo signalui, tiesiai. Sankryžoje su Pergalės gatve jo nepraleido automobilis VW. Jis bandė išvengti susidūrimo, bet nepavyko. Įvykio metu labai smarkiai sugadintas jo automobilis „Dacia Duster“ (b. l. 58).

Liudytojo J. D. 2018 m. lapkričio 28 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 16 d., apie 17.13 val., jis važiavo Pergalės gatve link Pramonės gatvės, sankryžoje laukė, kol pravažiuos mašinos, kad galėtų pasukti į dešinę. Tuo metu, kai pradėjo manevrą, prieš jo akis įvyko avarija. Automobilis „Dacia Duster“ išvažiavo iš pirmos juostos rodydamas kairį posūkį, tuo metu automobilis „Passat“ praleidinėjo mašinas, važiuojančias iš antros eismo juostos ir, kai galėjo važiuoti, suko į kairę, ir automobilis „Dacia Duster“ suklaidino „Passat“ automobilio vairuotoją, po susidūrimo automobilis „Dacia Duster“ vos neužkabino liudytojo automobilio (b. l. 44).

Liudytojos V. F. 2018 m. gruodžio 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 16 d., apie 17.14 val., ji važiavo automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip keleivė ir sėdėjo automobilio priekyje. Automobilį vairavo D. P.. Pergalės g. ir St. Batoro g. sankryžoje įvyko avarija. D. P. ketino sukti į kairę, į Pergalės g. Įvažiavo į sankryžą, sustojo ir laukė, kol priešpriešiais antra eismo juosta pravažiuos automobiliai, tada D. P. pradėjo sukti į kairę. Tuo tarpu V. F. matė, kaip priešpriešiais automobilis iš pirmos eismo juostos suka į dešinę, o paskui šį, bet tiesiai iš pirmos juostos, su įjungtu kairio posūkio signalu, pastebėjo atvažiuojantį automobilį, kaip vėliau paaiškėjo, Dacia, ir taip įvyko susidūrimas. Šio automobilio greitis galėjo būti apie 50 km/h. Šis automobilis važiavo iš St. Batoro pusės tiesiai iš pirmos juostos, kur galima sukti tik į dešinę (b. l. 45, 46).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A. G. 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo kreiptasi į Vilniaus AVPK stebėtojus, kurie peržiūrėję vaizdo kamerų įrašus 2018 m. lapkričio 16 d., Vilniuje, Stepono Batoro g. – Pergalės g. (apie 16.14 val.), paaiškino, kad eismo įvykis vaizdo kameromis neužfiksuotas. Tuo metu vaizdo kamera buvo nusukta į kitą pusę. Matosi tik jau po eismo įvykio stovintys automobiliai (b. l. 16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. sprendime dėl techninės ekspertizės skyrimo nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad eismo įvykio vieta vaizdo kameromis filmuojama, tačiau pats eismo įvykis neužfiksuotas. Pridedamas CD su vaizdo įrašu, kuriame matyti automobilių padėtys jau po eismo įvykio. Susipažinus su byloje esančiais rašytiniais parodymais, siekiant pagrįstai, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištirti įvykio aplinkybes, nuspręsta paskirti techninę ekspertizę (b. l. 22).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-22(19) nurodyta, kad naudojant automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) orientacines padėtis po eismo įvykio, kompiuterio programa „PC-Crash 12.0“ buvo atkurta automobilių susidūrimo eiga. Nustatyta, kad automobiliai po susidūrimo juda į padėtis, artimas padėtims po eismo įvykio, kuomet automobilis „Dacia Duster“, judėdamas S. Batoro g. pirma eismo juosta apie 42 km/h greičiu, priekinės dalies kaire puse trenkia į kairio posūkio kreive apie 15 km/h greičiu judančio automobilio „VW Passat“ priekinės dalies kairę pusę. Tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu vaizduojamos išvadoje pateiktuose paveikslėliuose. Atkurta transporto priemonių susidūrimo eiga leidžia teigti, kad prieš susidūrimą automobilis „Dacia Duster“ sankryžą kirto važiuodamas S. Batoro g. pirma eismo juosta. Byloje nustatyta, kad ši pirma eismo juosta yra skirta tik sukti į dešinę. Taip pat matyti, kad S. Batoro g. – Pergalės g. sankryžos pradžioje, žiūrint automobilio „Dacia Duster“ važiavimo kryptimi, S. Batoro g. pirma ir antra eismo juostos yra atskirtos KET ženklinimu 1.15 – saugumo salele, kuria važiuoti draudžiama. Todėl automobilio „Dacia Duster“ vairuotojas minėtą sankryžą privalėjo kristi važiuodamas antra eismo juosta.

Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Dacia Duster“ vairuotojo veiksmai – kirsdamas saugumo salelę įvažiavo į S. Batoro g. – Pergalės g. sankryžą iš pirmos eismo juostos, kuri skirta sukti tik į dešinę, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir atsitrenkė į priešpriešiais kairiojo posūkio kreive judantį automobilį „VW Passat“, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: automobilio „Dacia Duster“ vairuotojas į S. Batoro g. – Pergalės g. sankryžą įvažiavo iš pirmos eismo juostos, kuri skirta tik sukti į dešinę, kirtęs saugumo salelę, įvažiavo į sankryžą ir, judėdamas pirma eismo juosta apie 42 km/h greičiu, priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į priešpriešiais kairio posūkio kreive apie 15 km/h greičiu judančio automobilio „VW Passat“ priekinės dalies kairę pusę; susidūrimo metu automobilis „VW Passat“ buvo atblokštas ir pasuktas prieš laikrodžio rodyklę, bei sustojo padėtyje, matomoje vaizdo įrašo 27936 kadre; susidūrimo metu automobilis „Dacia Duster“ buvo pasuktas prieš laikrodžio rodyklę ir, pajudėjęs į priekį ir į dešinę, sustojo padėtyje, matomoje vaizdo įrašo 27936 kadre (b. l. 24-30).

Ekspertas Valdemaras Venckus, apklaustas teismo posėdžio metu, paaiškino, kad automobilių kontakto vieta eismo įvykio metu buvo nustatyta iš objektyvių duomenų, iš abiejų automobilių deformacijų, jų padarymo pobūdžio. Policijos schema buvo objektyviai neteisinga, todėl jie rėmėsi nufilmuotu vaizdu iš kamerų. Pagal sugadinimus nustatytas kampas tarp automobilių, remiantis automobilių padėtimis po įvykio buvo atliktas kompiuterinis modeliavimas. Nustatyta, kad įvykis įvyko pirmoje eismo juostoje, tai matyti ir iš trečio paveikslėlio prie ekspertizės akto. Matyti, kad automobilis, kuris suko į kairę, priekiu įsikišęs į pirmą eismo juostą po įvykio, susidūrimo metu jis dar buvo atblokštas atgal. Tai reiškia, kad kontakto momentu jis dar labiau buvo įvažiavęs į pirmą eismo juostą. Automobiliai susidūrė tokiu kampu, kaip nurodyta akte, tai patvirtina ir automobilių deformacijos. Pagal tyrimą automobilis „Dacia“ negalėjo iš antros juostos judėti į pirmą juostą vengdamas susidūrimo, nes būtų kitokie automobilių sugadinimai. Automobilio „VW“ sulenkta priekinė dalis, automobilis „Dacia“ atvažiavo stačiu kampu, jei būtų nusukinėjęs, galbūt būtų nubraukęs „Dacia“ kairįjį kampą, o kitam automobiliui, galbūt, kairįjį kampą. „VW“ automobilyje net nesugadintas dešinės pusės sparnas, tai rodo, kad „Dacia“ pataikė į priekinę dalį ir daugiau į kairę pusę, „Dacia“ nenusukinėjo iš kairės į dešinę, automobilis „VW“ buvo pasisukęs. Pareiškėjo automobilis buvo pasuktas po smūgio. Kai vairuotojas prieš įvykį automobilio ratus pasuka į dešinę, tai po įvykio ratai lieka susukti, o šiuo atveju buvo tiesūs. Pagal automobilio „Dacia“ vairuotojo versiją automobilių sugadinimai neatitinka padarytiems įvykio metu, be to, byloje yra nemažai liudytojų, kurie matė eismo įvykį. Pagal Pareiškėjo versiją, jis turėjo nusukinėti į dešinę, atsitrenkęs į „VW“ negalėjo pataikyti iš priekio, tokiu atveju smūgis būtų iš dešinio šono, bet tikrai ne į automobilio priekinę dalį. Atstumai yra maži, automobilis negali per kelis metrus pakeisti kryptį, trajektoriją. Jei per 20-30 metrų vairuotojui reikia pakeisti eismo juostą, vairą reikia sukti labai ženkliai. Jei Pareiškėjas buvo nepilnai įvažiavęs į antrą juostą, tai tada buvo užvažiavęs dešinės pusės ratais ant saugumo salelės. Eisimo įvykį sukėlė „Dacia“ vairuotojo veiksmai.

UAB „Impulsana“ 2019 m. birželio 4 d. eksperto išvadoje MV 2019-28 nurodyta, kad automobiliams „VW Passat“ ir „Dacia Duster“ susidūrus taip, kaip pavaizduota išvadoje esančiame 5 pav., esant automobilio VW greičiui 14 km/h., o automobilio „Dacia“ – 42 km/h, transporto priemonių susidūrimo ir judėjimo po susidūrimo eiga atitinka išvadoje nurodytus adekvatumo kriterijus. Modeliavimo būdu nustatyta automobilio „Dacia“ padėtis jo susidūrimo metu su automobiliu VW techniniu požiūriu paaiškinama taip, kad automobilio „Dacia“ vairuotojas prieš susidūrimą važiavo S. Batoro g. antra eismo juosta, o sureagavus į eismo pavojų suko į dešinę, tikslu išvengti susidūrimo su automobiliu VW. Todėl automobilio „Dacia“ vairuotojo parodymai, kad prieš pat eismo įvykį jis važiavo S. Batoro g. antra eismo juosta, techniniu požiūriu yra tikėtini. Šio modeliavimo rezultatai skiriasi nuo rezultatų, detalizuotų 2019 m. balandžio 10 d. Ekspertizės akte Nr. 11-22(1+), kai automobilių susidūrimas buvo modeliuojamas automobiliui „Dacia“ važiuojant S. Batoro g. pirmos eismo juostos tęsiniu. Tiriamuoju atveju negalima tiksliai nustatyti automobilių „VW“ ir „Dacia“ susidūrimo vietos, nes tam nėra atitinkamų objektyvių duomenų (pvz., pėdsakų ant važiuojamosios dalies, kurie atspindėtų bent vieno automobilio padėtį buvusio susidūrimo metu arba prieš pat susidūrimą). Pažymėtina, kad tiriamuoju atveju modeliavimas su kompiuterio programa leidžia nustatyti automobilių greičius prieš pat automobilių susidūrimą, priėmus tam tikras pagrįstas automobilių padėtis jų susidūrimo metu, tačiau modeliuojant negalima tiksliai nustatyti automobilių susidūrimo vietos. Šio modeliavimo su kompiuterio programa rezultatai (automobilių greičiai – „VW“ 14 km/h., o „Dacia“ – 42 km/h) yra iš esmės identiški nustatytiems surašant 2019 m. balandžio 10 d. Ekspertizės aktą Nr. 11-2(19), o priimtinos automobilių padėtys jų susidūrimo metu abiem atvejais yra panašūs.

Iš išvadoje pateiktų automobilių „VW“ ir „Dacia“ atstumų, greičių, stabdymo atstumų ir vairuotojo reakcijos laiko skaičiavimų, seka, kad automobilio „Dacia“ vairuotojas savalaikiai sureagavus ir efektyviai stabdant, negalėjo sustabdyti vairuojamo automobilio iki buvusio susidūrimo vietos, nes tikėtinas atstumas, kuriuo buvo automobilio „Dacia“ priekis grėsmės eismo saugumui susidarymo momentu iki susidūrimo vietos yra mažesnis, nei skaičiuojamas šio automobilio stabdymo atstumas. Ši analizė įgalina daryti išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad susidariusioje betarpiškai prieš eismo įvykį kelio situacijoje automobilio „Dacia“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „VW“, kurio vairuotoja sankryžoje suko į kairę, tuo sudarydama neišvengiamą kliūtį kito automobilio „Dacia“ vairuotojui. Techniniu požiūriu pagal atlikto tyrimo rezultatus nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Dacia“ vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu. Todėl tiriamo eismo įvykio kilimą sąlygojo techniniu požiūriu nepriimtini automobilio „VW“ vairuotojos veiksmai (b. l. 31-40).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Skundžiamu nutarimu L. M. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2018 m. lapkričio 16 d., 17.14 val., Vilniuje, Stepono Batoro g. – Pergalės g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimą (pirma juosta nuvažiavo tiesiai, kai iš pirmos juostos leidžiama važiuoti tik į dešinę).

Nagrinėjamu atveju L. M. savo skundu ginčija aplinkybę, kad jis, vairuodamas automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Stepono Batoro ir Pergalės gatvių sankryžą įvažiavo iš Stepono Batoro g. pirmos eismo juostos, kuria leidžiama sukti tik į dešinę, ir šia juosta nuvažiavo tiesiai, tokiu būdu pažeisdamas kelio ženklo Nr. 507 reikalavimą. Skunde Pareiškėjas teigia, kad jis į sankryžą įvažiavo antra eismo juosta, dar iki sankryžos leistinoje vietoje persirikiavęs į ją iš pirmosios eismo juostos, todėl savo veiksmais KET nepažeidė. Tačiau, jam važiuojant antra eismo juosta, priešpriešiais važiuojančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja D. P., sukdama į kairę, nedavė jam kelio, todėl įvyko byloje aptariamas eismo įvykis, susidūrus jų vairuojamiems automobiliams. Teismas pažymi, kad nors minėto eismo įvykio aplinkybės šioje byloje yra analizuojamos, tačiau sprendžiant dėl L. M. atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, esminės reikšmės neturi klausimas, kuris iš eismo įvykio dalyvių buvo dėl jo kaltas. Esminę reikšmę šioje byloje turi tik aplinkybė, iš kurios būtent eismo juostos į sankryžą įvažiavo Pareiškėjas, kadangi nustačius, jog Pareiškėjas sankryžą kirto važiuodamas tiesiai iš pirmos S. Batoro gatvės eismo juostos, kuria galima buvo tik sukti į dešinę, to pakaktų konstatuoti, kad Pareiškėjas pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimą, taigi ir atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį kilti.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje esančiame vaizdo įraše nebuvo užfiksuotas pats eismo įvykis ar transporto priemonių judėjimas iki jo, tačiau buvo užfiksuota automobilių „Dacia“ ir „VW Passat“ padėtis po eismo įvykio, tyrimo metu buvo paskirta techninė ekspertizė siekiant nustatyti eismo įvykio eigą. Gautame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-22(19) buvo konstatuota, be kita ko, ir tai, kad atkurta transporto priemonių susidūrimo eiga leidžia teigti, kad prieš susidūrimą automobilis „Dacia“ į S. Batoro g. – Pergalės g. sankryžą įvažiavo iš pirmos eismo juostos, kuri yra skirta tik sukti į dešinę. Tačiau L. M., nesutikdamas su minėtame ekspertizės akte padarytomis išvadomis, pats kreipėsi į ekspertą, ko pasėkoje buvo gauta UAB „Impulsana“ 2019 m. birželio 4 d. eksperto išvada MV 2019-28. Šioje eksperto išvadoje pažymėta, kad negalima tiksliai nustatyti, kurioje vietoje susidūrė automobiliai „Dacia“ ir „VW Passat“, nes tam nėra atitinkamų objektyvių duomenų. Tačiau išvadoje nurodyta, kad L. M. parodymai, kad į sankryžą jis įvažiavo iš S. Batoro g. antros eismo juostos, techniniu požiūriu yra tikėtini. Modeliavimo būdu nustatyta automobilio „Dacia“ padėtis jo susidūrimo metu su automobiliu VW techniniu požiūriu paaiškinama taip, kad automobilio „Dacia“ vairuotojas prieš susidūrimą važiavo S. Batoro g. antra eismo juosta, o sureagavus į eismo pavojų suko į dešinę, tikslu išvengti susidūrimo su automobiliu VW. Taigi, abiejose byloje esančiose eksperto išvadose yra skirtingai aiškinamos šiai bylai reikšmingos įvykio aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad abi eksperto išvados buvo padarytos automobilių susidūrimo aplinkybes modeliuojant kompiuterine programa, remiantis ribota turimų objektyvių duomenų apie eismo įvykį visuma (automobilių orientacinėmis padėtimis po eismo įvykio, matomomis vaizdo įrašo kadre, bei automobilių apgadinimais), teismas vertina, kad skirtingi eksperto išvadų rezultatai parodo tai, jog yra įmanoma daugiau negu viena aptariamo eismo įvykio aplinkybių versija, po kurių automobiliai atsidurtų tokiose padėtyse, kokiose jie matomi vaizdo įraše, tokiu būdu abiejose eksperto išvadose yra pateikta po tikėtiną, bet ne neabejotiną, eismo įvykio versiją. Siekiant nustatyti, kuri iš šių versijų objektyviai įvyko nagrinėjamu atveju, turi būti vadovaujamasi kitais byloje esančiais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad visi byloje esantys liudytojai, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek apklausiami teisme, nurodė, kad įvykio metu Pareiškėjo automobilis „Dacia“ į sankryžą įvažiavo iš pirmos eismo juostos, o ne iš antros eismo juostos, kaip teigia Pareiškėjas. Nors Pareiškėjas savo skunde išdėstė argumentus, kodėl, jo nuomone, liudytojų parodymai yra nepatikimi, tačiau teismas su Pareiškėjo argumentais nesutinka. Dėl D. P. Pareiškėjas nurodė, kad liudytoja pakeitė savo pirminius parodymus (teikdama rašytinius paaiškinimus), tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad savo rašytiniuose paaiškinimuose liudytoja D. P. apskritai nebuvo nurodžiusi, iš kurios eismo juostos, jos nuomone, išvažiavo Pareiškėjo automobilis, ji tiesiog nurodė, kad minėto automobilio nepamatė, dėl ko įvyko susidūrimas. Savo antrame rašytiniame paaiškinime ji nurodė norinti pakeisti savo parodymus dėl savo kaltės dėl eismo įvykio klausimo, tačiau savo pozicijos dėl to, iš kurios eismo juostos išvažiavo Pareiškėjas, ji nepakeitė, nes, kaip jau minėta, ji tokios pozicijos nebuvo nurodžiusi.

Dėl liudytojo J. D. Pareiškėjas nurodė, kad iš liudytojo parodymų nėra aišku, ar liudytojas galėjo matyti, iš kurios eismo juostos į sankryžą išvažiavo Pareiškėjo vairuojamas automobilis, tačiau liudytojas J. D. tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek apklausiamas teismo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad automobilis „Dacia“ išvažiavo į sankryžą iš pirmos eismo juostos, ir kad jis eismo įvykį matė tik pradėdamas atlikti posūkį iš Pergalės g. į Pramonės g., sustodamas praleisti kitus automobilius. Tokiu būdu nėra pagrindo manyti, kad liudytojas negalėjo aiškiai matyti automobilių judėjimo priešais jį esančioje sankryžoje, kuria judančius automobilius jis turėjo aktyviai stebėti, nes juos privalėjo praleisti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo J. D. gebėjimu matyti aplinkybes, apie kurias jis davė parodymus. Taip pat Pareiškėjas teigė, kad jo versiją, kad jis į sankryžą išvažiavo iš antros eismo juostos, neva patvirtina tai, kad liudytojas J. D. nurodė, kad Pareiškėjo automobilis į sankryžą išvažiavo rodydamas kairį posūkio signalą, tačiau teismas su tokia Pareiškėjo pozicija nesutinka. Nors liudytojas J. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Pareiškėjo automobilis galimai rodė kairį posūkio signalą, tačiau teismo vertinimu tai tik parodo Pareiškėjo intenciją rikiuotis į antrą juostą ir sankryža važiuoti tiesiai, tačiau nepatvirtina, kad jis į sankryžą išvažiavo jau važiuodamas antra eismo juosta, juo labiau, kad pats liudytojas J. D. teigė, jog matė, kaip Pareiškėjas į sankryžą išvažiavo iš pirmos eismo juostos.

Dėl liudytojos V. F., kuri taip pat parodė mačiusi, kaip Pareiškėjas į sankryžą įvažiavo iš pirmos eismo juostos, Pareiškėjas nurodė, kad jos parodymai vertintini kaip neobjektyvūs dėl to, kad ji eismo įvykio metu važiavo vienu automobiliu su D. P., galimai yra jos pažįstama, todėl duoda parodymus, sutampančius su jos pozicija. Nors teismas iš dalies sutinka su tuo, kad liudytoja V. F. yra D. P. pažįstama ir yra galimybė, kad ji gali būti suinteresuota duoti D. P. palankius parodymus, tačiau liudytojos V. F. nupasakotos įvykio aplinkybės taip pat sutampa ir su aplinkybėmis, nurodytomis liudytojo J. D., kuris neturi tokio galimo suinteresuotumo. Todėl ir liudytojos V. F. duotais parodymais teismas neturi pagrindo abejoti.

Liudytojas A. K. savo rašytiniame paaiškinime, kuris buvo pagarsintas teismo posėdžio metu, taip pat nurodė, kad Pareiškėjas į sankryžą išvažiavo iš pirmos eismo juostos, nes jo niekas neįleido persirikiuoti į antrą eismo juostą prieš sankryžą. Dėl A. K. parodymų Pareiškėjas nurodė, kad šio liudytojo parodymai buvo paveikti suinteresuoto asmens D. P., kas matyti iš bylos medžiagoje esančio A. K. susirašinėjimo su D. P. dėl jo parodymų davimo galimybės, kuriame A. K. neva iš pradžių teigia, kad Pareiškėjas važiavo antra eismo juosta, tačiau D. P. paminėjus, kad Pareiškėjas važiavo pirma eismo juosta, A. K. pasitaiso ir jau teigia, kad Pareiškėjas važiavo pirma eismo juosta. Tačiau iš susirašinėjimo matyti, kad Pareiškėjas savaip interpretuoja susirašinėjimo tekstą, kadangi susirašinėjime A. K. teigia, kad tai jis važiavo antra juosta, už poros mašinų nuo Pareiškėjo, ir vėliau patikslina, kad Pareiškėjas važiavo būtent ta juosta, kuri suka į dešinę, vadinasi pirma (b. l. 48). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo teigti, kad A. K. pakeitė savo parodymus paveiktas D. P..

Taigi, visi byloje esantys liudytojai nuosekliai nurodė, kad Pareiškėjas į sankryžą, kurioje kilo eismo įvykis, išvažiavo iš pirmos eismo juostos tiesiai, kuria važiuoti galėjo tik į dešinę. Pažymėtina, kad liudytojai tiek savo rašytinius paaiškinimus, tiek parodymus teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino Pareiškėjo įvykių versijos. Liudytojų parodymai yra neprieštaringi, tarpusavyje sutampantys, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad liudytojai galėtų būti tarpusavyje susitarę pateikti sutampančius tikrovės neatitinkančius parodymus ir taip melagingai apkalbėti L. M.. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad paties L. M. parodymai nėra nuoseklūs. Savo skunde L. M. teigia, kad į sankryžą pradėjo judėti leistinoje vietoje persirikiavęs iš pirmos eismo juostos į antrą, t.y. ne sankryžoje. Tačiau teismo posėdžio metu Pareiškėjas jau teigė, kad eismo įvykio metu jis buvo įvažiavęs į antrą juostą, bet nepilnai, o pamatęs kliūtį metėsi atgal į pirmą eismo juostą. Pažymėtina, kad tokiu atveju, jei Pareiškėjas eismo įvykio metu, kuris įvyko sankryžoje, dar buvo nepilnai įvažiavęs į antrą juostą, darytina išvada, kad Pareiškėjas į sankryžą negalėjo įvažiuoti iš antros eismo juostos, kaip tai teigia skunde. Taip pat Pareiškėjas teisme negalėjo konkrečiai nurodyti, kurioje juostoje jis buvo susidūrimo metu, ar jis pirmoje juostoje buvo, kai įvyko susidūrimas, ar joje atsidūrė jau po smūgio. Bet kokiu atveju, L. M. parodymų nepatvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai. L. M. parodymai, juos paneigiančiu liudytojų parodymų kontekste, vertintini kaip Pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tą aplinkybę, kad L. M. į S. Batoro g. – Pergalės g. sankryžą įvažiavo iš pirmos juostos, judėdamas tiesiai, kai minėta juosta galima važiuoti tik į dešinę, tokiu būdu Nutarime teisingai konstatuota, kad L. M. pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimą. Todėl L. M. yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo L. M. skundą, konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2019 m. birželio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl L. M. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 645 straipsniu, 646 straipsniu,-

nutaria:

L. M. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2019 m. birželio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12635-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras