- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-15
- Bylos Nr.
- 2S-502-154/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danute Matiukiene (pirm.), Vaclovas Iždonas, Laisve Aleknaviciene
- Skolininkas
- V. P.
Įžanginė dalis
Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo antstoles Rimos Adomaitienes atskiraji skunda del Radviliškio rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 31 d. nutarties civilineje byloje Nr. 2-2349-856/2010 pagal antstoles Rimos Adomaitienes pareiškima del vykdymo išlaidu priteisimo iš skolininko V. P..
Antstole Rima Adomaitiene kreipesi i Radviliškio rajono apylinkes teisma del 425,50 Lt vykdymo išlaidu priteisimo iš skolininko V. P..
Radviliškio rajono apylinkes teismas 2010 m. gegužes 31 d. nutartimi atsisake priimti antstoles Rimos Adomaitienes pareiškima del vykdymo išlaidu priteisimo kaip nenagrinetina teisme LR CPK XLI skyriaus nustatyta tvarka.
Išaiškino pareiškejui jo teise, pašalinus trukumus ir išnykus aplinkybems, sukliudžiusioms priimti prašyma, pakartotinai kreiptis i teisma su prašymu del vykdymo išlaidu priteisimo.
Teismas nurode, kad pareiškimas del vykdymo išlaidu priteisimo turi atitikti teismui pateikiamu procesiniu dokumentu turiniui ir formai keliamus reikalavimus (LR CPK 111 str.). Konstatavo, kad vykdomojoje byloje nera duomenu del registruotu laišku siuntimo, neaišku, kur vykdomojoje byloje yra lapas Nr. 23, už kurio parengima prašoma 6 Lt. Vadovaudamasis LR CPK 593 str. 2 d. (pareiškima del vykdymo išlaidu išieškojimo teismas išnagrineja ne veliau kaip per septynias dienas nuo ju gavimo) teismas sprende, kad šiuo atveju negali buti taikomos istatymo normos, reglamentuojancios trukumu šalinima. Atsižvelges, kad antstoles pareiškimas del vykdymo išlaidu priteisimo neatitinka bendruju reikalavimu, keliamu procesiniu dokumentu turiniui, teismas taike istatymo analogija ir prašyma atsisake priimti kaip nenagrinetina teisme (LR CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p.).
Atskiruoju skundu antstole Rima Adomaitiene prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 31 d. nutarti ir priteisti iš skolininko V. P. 425,50 Lt vykdymo išlaidas.
1. Nurodo, kad antstoles pateiktas pareiškimas del vykdymo išlaidu priteisimo atitinka LR CPK 111 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2 ,3 4, 5, 6 punktu reikalavimus. Teismas skundžiamojoje nutartyje išvardijo keleta reikalavimu, keliamu procesinio dokumento formai ir turiniui, taciau konkreciai nenurode, kurio punkto ar dalies reikalavimai yra pažeisti.
2. Nurodo, kad teismo nurodomas pagrindas atsisakyti priimti pareiškima del to, kad vykdomojoje byloje nera duomenu del registruotu laišku siuntimo, yra labai suabsoliutintas, kadangi proceso šalims adresuotu dokumentu išsiuntima irodantys duomenys yra saugomi antstoliu kontoroje specialiuose registruose, prireikus juos visada galima rasti.
3. Nurodo, kad vykdomosios bylos lapas Nr. 23, t.y. dokumentas, kuris vadinasi „Patvarkymas del išieškotu lešu paskirstymo“. Šis patvarkymas paruošiamas tik tada, kai vykdomoji byla grižta iš teismo, nes kreipiantis i teisma del vykdymo išlaidu priteisimo dar nežinoma, kokia suma bus priteista. Teismas galejo nepriteisti prašomu 6 litu, taciau tai nera pakankama priežastis atsisakyti priimti pareiškima.
4. Atsisakydamas priimti pareiškima LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, teismas padare išvada, kad antstolio pareiškimas del vykdymo išlaidu yra nenagrinetinas civilinio proceso tvarka. Tokiu atveju teismas turejo nurodyti, i kuria institucija del vykdymo išlaidu priteisimo antstolis turetu kreiptis. Teismo išaiškinimas antstoliui, kad pašalines trukumus ir išnykus aplinkybems, sukliudžiusioms priimti pareiškima, jis turi teise pakartotinai kreiptis i teisma, yra nelogiškas, kadangi atsisakius priimti procesini dokumenta LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, galimybes pakartotinai kreiptis i teisma istatymo leidejas nenumate.
5. Formaliais pagrindais atmesdamas pareiškima del vykdymo išlaidu priteisimo, teismas ilgina vykdymo procesa, be to, antstole neturi galimybes padengti turetu išlaidu.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisetuma ir pagristuma del apskustosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus istatyme numatytas išimtis.
Teiseju kolegija sutinka su atskirajame skunde išdestytais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama nutarti, netinkamai taike procesines teises normas ir del to neteisingai išsprende byla, kas sudaro pagrinda nutarti panaikinti ir klausimo nagrinejima perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti antstoles pareiškima del vykdymo išlaidu priteisimo, nurode, kad antstoles pareiškimas del vykdymo išlaidu priteisimo neatitinka bendruju reikalavimu, keliamu procesiniu dokumentu turiniui, ir pareiškima atsisake priimti kaip nenagrinetina teisme bei išaiškino antstolei teise, pašalinus trukumus ir išnykus aplinkybems, sukliudžiusioms priimti prašyma, pakartotinai kreiptis i teisma su prašymu del vykdymo išlaidu priteisimo. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais teiseju kolegija nesutinka ir pripažista juos nepagristais.
Teismas, spresdamas ieškinio ar kitos procesinio dokumento (šiuo atveju – pareiškimo del vykdymo išlaidu priteisimo) priemimo klausima, turi patikrinti ne tik jo formos ir turinio reikalavimus, numatytus LR CPK 111 str. -114 str., taciau ir tai, ar asmuo apskritai turi teise kreiptis i teisma del teismines gynybos. LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., kuriuo pagrindu ir buvo atsisakyta priimti aukšciau nurodyta antstoles pareiškima, numato, kad teismas atsisako priimti ieškini (pareiškima), jeigu jis nenagrinetinas teisme. Šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškini (pareiškima), jei gincas apskritai nepriskirtinas nagrineti teismams arba jei byla nenagrinetina civilinio proceso tvarka. Nurodytas atsisakymo priimti ieškini (pareiškima) teisinis pagrindas taikytinas, atsižvelgiant i LR Konstitucijos 30 str. ir LR CPK 5 str. nuostatas, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teise istatymu nustatyta tvarka kreiptis i teisma, kad butu apginta jo pažeista ar gincijama teise arba istatymu saugomas interesas. Konstitucijos nuostatos nustato tik teise kreiptis i teisma, bet šios teises realizavimo tvarkos nenustato. Jas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) istatymai. LR CPK 22 str. 1 d. reglamentuota, kad teismams žinybingi visi gincai del teises, kylantys iš civiliniu, šeimos, darbo, restrukturizavimo ar bankroto teisiniu santykiu, taip pat finansu teisiniu santykiu, atsirandanciu civilines privatines teises pagrindu.
Nagrinejamu atveju antstole i teisma su pareiškimu del vykdymo išlaidu priteisimo kreipesi vadovaudamasi LR CPK 611 str. pagrindu, kuriame nustatyta, kad del vykdymo išlaidu išieškojimo antstolis nusiuncia skolininkui raštiška siulyma, kuriame nurodo išlaidu dydi ir pasiulo per nustatyta termina ta suma pervesti i antstolio depozitine saskaita. Jeigu skolininkas šiu sumu neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaiciuotas išieškotinas sumas, kreipiasi i antstolio buvimo vietos apylinkes teisma, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio pareiškimas del vykdymo išlaidu priteisimo teisme yra nagrinejamas vykdomoje byloje LR CPK 593 str. nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai sprende, kad antstoles pareiškimas negali buti nagrinejamas teisme. Atkreiptinas demesys, kad teismo nurodytas atsisakymo priimti pareiškima teisinis pagrindas (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.) taikytinas tik tuomet, kai gincas apskritai nenagrinetinas teisme. Tuo tarpu pats teismas skundžiamoje nutartyje nurode, jog, pašalinus trukumus ir išnykus aplinkybems, sukliudžiusioms priimti prašyma, antstole tures teise kreiptis i teisma su tokiu pareiškimu.
Pareiškime del vykdymo išlaidu priteisimo antstole nurode konkrecia vykdymo išlaidu suma, kuria prašo priteisti iš skolininko, ir susidariusiu vykdymo išlaidu paskaiciavima (b.l. 1). Pažymetina, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog antstoles pareiškimas del vykdymo išlaidu priteisimo neatitinka procesiniu dokumentu formai ir turiniui keliamu reikalavimu, buvo privalu taikyti procesiniu dokumentu trukumu šalinimo instituta (LR CPK 115 str.), nes istatymas nenumato išimciu, kad pareiškima del vykdymo išlaidu priteisimo teismas galetu atsisakyti priimti tuo pagrindu, kad pareiškimas neatitinka LR CPK 111 str. nustatytu reikalavimu.
Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisake priimti pareiškima remdamasis tik tuo, kad antstoles pareiškimas nenagrinetinas teisme, o kitu procesiniu pareiškimo priemimo klausimu nesprende, panaikinant šia nutarti pareiškimo del vykdymo išlaidu priemimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 31 d. nutarti ir pareiškimo del vykdymo išlaidu priteisimo iš skolininko V. P. priemimo klausima perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.