Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-767-195/2013

Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03493-2008-4

2013 m. gruodžio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta 30 MGL (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Z. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2008 m. lapkričio 19 d. 17.00 val. iki 2008 m. lapkričio 20 d. 8.50 val., išdaužęs UAB „Solmita“ sandėlio, Linkmenų g. 10, Vilniuje, lango stiklą ir prakišęs ranką pro išdaužto lango angą nuo stelažų, esančių sandėlio viduje, pavogė UAB „Solmita“ priklausančias prekes: 475 vnt. pėdkelnių Repose 40, kurių vnt. kaina 3,57 Lt; 1310 vnt. pėdkelnių Repose 20, kurių vnt. kaina 3,43 Lt; 816 vnt. pėdkelnių Dynamic 40, kurių vnt. kaina 4,79 Lt; 1045 vnt. pėdkelnių Bodyform 20, kurių vnt. kaina 4,78 Lt, tokiais savo veiksmais padarydamas UAB „Solmita“ 15 092,79 Lt turtinę žalą.

sandėlio prekių apskaita, auditas ar revizijos komisija. Nurodo, jog UAB „Solmita“ pateiktuose dokumentuose apskritai nėra jokios informacijos apie konkrečių prekių likučius ir trūkumus vagystės metu.

Nubaustasis atkreipia teismo dėmesį, jog apylinkės teismas savo nuosprendyje nurodė, jog vagystė buvo padaryta išdaužus stiklą, tačiau ši teismo išvada nepatvirtinta nei byloje esančiais įrodymais, nei liudytojų parodymais.

I. Z. nuomone, apylinkės teismas priimdamas nuosprendį nesilaikė svarbios įrodymų vertinimo sąlygos, kad įrodymai turi būti vertinami ne tik kiekvienas atskirai, bet vertinama jų visuma, t.y. įrodymų visetas. Nurodo, kad tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimai. Apelianto teigimu, jo kaltė yra grindžiama išimtinai tik DNR biologinių pėdsakų tyrimais, jokių kitų jį kaltinančių įrodymų byloje nustatyta nebuvo. Pažymi, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jis neturėjo jokio motyvo nusikalsti, kadangi yra sėkmingai vedęs, turi mažametį vaiką, nuolatinį darbą ir gauna pakankamas pajamas aprūpinti save bei savo šeimą. Apeliantui kelia abejones ir tai, iš kur buvo paimti kraujo pėdsakai, kada jie buvo paimti, kur konkrečiai jie buvo rasti? Nubaustasis pažymi, kad DNR biologinių pėdsakų tyrimas galėjo būti atliktas neteisėtai, kadangi Lietuvos Respublikos kriminalistinių tyrimo centro 2009 m. vasario 20 d. išvados 2 lape nurodoma, kad ši institucija neturi akreditacijos atlikti tyrimų KTC SVP-5/11 „tyrimo objektų apžiūra ir mėginių paėmimas ištyrimui“ bei KTC SVP-5/2-13 „DNR išskyrimas naudojant automatizuotą sistemą M 48“.

Apelianto manymu, iš apylinkės teismo nuosprendžio turi būti pašalintos jį charakterizuojančios aplinkybės, kad jis neteistas, kadangi praeities teistumas jam yra išnykęs. Šios teismo nurodytos aplinkybės prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 97 str. 6 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2003 m,. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 2.3 punktui, be to, yra neteisėtas, perteklinis ir šališkas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl I. Z. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 str. 2 d. kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Nors apeliantas savo skunde neigia paties vagystės faktą, tačiau I. Z. kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais, byloje esančiais įrodymais:

1) UAB „Solmita“ vadybininko liudytojo P.Čepulio ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, jog buvo nustatyta, kad iš jų bendrovės patalpų pavogtos kai kurios prekės. P. Č. nurodė, kad prie pastato jokie daiktai nebuvo dedami, o nereikalingos dėžės buvo išmetamos į konteinerius (t.1 b.l.45, 132-133);

2) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto liudytojo G. P. ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, kad atvažiavus į įvykio vietą buvo nustatyta, jog pastate iš kiemo pusės buvo išdaužtas lango stiklas, langas buvo su grotomis. G. P. nurodė, kad į patalpą patekta nebuvo, bet pro išdaužtą langą buvo paimtos prekės, kurios buvo kartoninėse dėžėse. Pareigūnas taip pat parodė, kad ant dėžės, kuri stovėjo prie išdaužto lango patalpos viduje, buvo aptiktos dėmės, panašios į kraują, kurios buvo paimtos karu su kartono fragmentu ir perduotos tyrėjui (t. 1 b.l.47, 149);

3) Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistės liudytojos Ž. R. parodymais bylos nagrinėjimo teisme metu, kad tyrimui atlikti buvo gauti 5 kartoniniai lapai su dėmėmis panašiomis į kraują sudėti į vokus (t.1 b.l.169);

4). UAB „Solmita“ 2008 m. lapkričio 20 d direktoriaus pareiškimu iš kurio matyti, kad 2008 m. lapkričio 20 d. buvo pastebėta vagystė. Pareiškime nurodytos pavogtos prekės, t.y. 475 vnt. pėdkelnių Repose 40, kurių vertė 1695,75; 1310 vnt. pėdkelnių Repose 20, kurių vertė 4493,30 Lt; 816 vnt. pėdkelnių Dynamic 40, kurių vertė 3908,64 Lt; 1045 vnt. pėdkelnių Bodyform 20, kurių vertė 4995,10 Lt – bendra suma 15 092,79 Lt (t. 1 b. l. 8-9);

5) įvykio vietos apžiūros protokolas iš kurio matyti, UAB “Solmita” sandėliavimo patalpos, stelažai, lentynos esančios Linkmenų g.10, Vilniuje. Fotolentelės, kuriose matyti, dėžutės su dėmėmis panašiomis į kraują (b. l. 39-44); 6) 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(10260)-IS1-1373, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų penkių lapų, paimtų 2008 m. lapkričio 20 d. įvykio vietos apžiūros metu, Linkmenų g. 10, Vilniuje, rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t.1 b. l.140-141);

7) 2013 m. kovo 6 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(542)-IS1-1221, kurioje nurodyta, kad ant penkių lapų, paimtų 2008 m. lapkričio 20 d. įvykio vietos apžiūros metu, Linkmenų g. 10, Vilniuje, rasto vyro kraujo genotipas (LPKTC 2009-09-20 specialisto išvada Nr. 140-(10260)-IS1-1373) sutampa su I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų I. Z. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000008% (t.1 b. l.64-65).

Visos šios apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, t.y. liudytojų P.Čepulio, G. P., Ž. R. parodymai, kurie pagrindžia bei papildo vieni kitus ir jokių abejonių nekelia, pažymėtina ir tai, kad liudytojų parodymai neprieštarauja rašytinei bylos medžiagai, todėl laikytina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad buvo įvykdyta vagystė.

Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad nubaustasis pagrobė iš UAB „Solmita“ pėdkelnes ir iš įvykio vietos pasišalino, taip pilnai užvaldė pagrobtą turtą, todėl jo veika laikytina baigta. Nustatyta, kad jis veikė tyčia, savo veiksmų pavojingumą bei jo padarinius suvokė ir to sąmoningai siekė. Tokiu būdu darytina išvada, kad I. Z. veika pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2008 m. lapkričio 25 d. pranešime buvo nurodyta, kad 2008 m. lapkričio 20 d. įvykdytos vagystės metu buvo pagrobta pėdkelnių padarant bendrovei 1 500 litų žalą, kai vėliau UAB „Solmita“ direktorius V. K. pareiškime jau nurodė, kad bendrovė patyrė 15 000 Lt žalą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė jau kitą dieną po įvykio, t.y. 2008 m. lapkričio 20 d. policijai pateiktame pareiškime nurodė bendrovei nusikalstama veika padarytos žalos dydį, t.y. 15 000 Lt žalą (t. 1 b. l. 8-9). Todėl policijos 2008 m. lapkričio 25 d. pranešime nurodyta suma laikytina apsirikimo klaida, kuri nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tokio didelio pėdkelnių kiekio (3 645 vnt.) nuteistasis negalėjo pagrobti nuo vienos prie lango stovinčios stelažo lentynos. Pažymėtina, kad iš byloje esančių fotolentelių matyti, jog stelažo lentyna yra pakankamai plati, todėl nekyla jokių abejonių, kad ankščiau nurodytas pėdkelnių kiekis galėjo jose fiziškai sutilpti, todėl laikytina, kad toks prekių kiekis galėjo būti pagrobtas. Apelianto nurodyta versija, kad įvykio metu vagystė galėjo būti inscenizuojama, kad jis atsitiktinai atsidūrė įvykio vietoje ir buvo sumuštas nepažįstamų jam asmenų, kad būtent tuomet nuo suduoto jam smūgio į veidą iš jo nosies pradėjo lašėti kraujas ant šalia stovėjusių kartoninių dėžučių vertintina kritiškai kaip galimas siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad ši versija nuteistojo buvo pateikta tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, 2013 m. sausio 9 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti kiti nuteistojo parodymai jis nurodė, kad šios vagystė nepadarė, kad iš viso nežino kur yra Linkmenų gatvės 10 namas, kad jis niekada nebuvo šioje vietoje ir nežino kaip jo DNR pėdsakai atsirado įvykio vietoje (t.1 b.l.82-83). Kritiškai vertintinos ir apelianto nurodytos aplinkybės, kad tie patys nepažįstami jam asmenys, kartonines dėžutes su jo kraujo dėmėmis pro langą sudėjo atgal į pastato vidų, kadangi tai prieštarauja byloje surinktiems duomenims. UAB „Solmita“ vadybininkas liudytojas P. Č. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad nereikalingos dėžutės nuo pėdkelnių buvo išmetamos į konteinerius, jos niekada nebuvo dedamos lauke šalia pastato. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistas liudytojas G. P. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad ant dėžės, kuri stovėjo prie išdaužto lango patalpos viduje, buvo aptiktos dėmės, panašios į kraują, kurios buvo paimtos karu su kartono fragmentu ir perduotos tyrėjui. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esančios fotolentelės iš kurių matyti, kad dėžės su kraujo dėmėmis užfiksuotos pastato viduje.

Nors nuteistojo I. Z. teigimu, byloje nėra užfiksuoto jokio išdaužto stiklo įvykio vietoje, todėl jo manymu, ši aplinkybė nepatvirtina jo kaltės dėl padarytos vagystės, tačiau ši apelianto nurodyta aplinkybė nepašalina jo atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. Patikrinus byloje esančią medžiagą sutiktina su apelianto teigimu, kad byloje esantys duomenys dėl lango stiklo per kurį buvo įvykdyta vagystė yra prieštaringi. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo D. V. 2008 m. lapkričio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2008 m. lapkričio 19 d. 17.00 val. iki 2008 m. lapkričio 20 d. 8.50 val. adresu Linkmenų g. 10, Vilniuje iš sandėlio išėmus langą pavogtos pėdkelnės (t.1 b.l.3), tuo tarpu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriaus 1-ojo poskyrio specialistas liudytojas G. P. ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad atvažiavus į įvykio vietą buvo nustatyta, jog pastate iš kiemo pusės buvo išdaužtas lango stiklas (t. 1 b.l.47, 149). Pažymėtina, kad nors šie byloje esančių liudytojų parodymai yra prieštaringi, tačiau jie nekeičia kaltinimo esmės įvykdžius vagystę pro ankščiau paminėto pastato langą. Atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo argumentai, kad liudytojų parodymai apie išdaužtą lango stiklą atsirado jam pareiškus įtarimą tik 2013 m. sausio 9

d., kadangi tai prieštarauja byloje esantiems duomenims, kaip jau paminėta ankščiau šios liudytojų nurodytos aplinkybės nors ir prieštaringos, tačiau buvo užfiksuotos jau 2008 m. iš karto po įvykusios vagystės. Nepagrįstais laikytini ir nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog nesant išdaužto stiklo fakto negalima pateisinti kraujo atsiradimo galimybės ant pastato viduje rastos dėžutės, pažymėtina, kad pastato langas yra su geležinėmis grotomis, pėdkelnių vagystės metu pro langą ištraukta pakankamai daug, todėl tikimybė, kad nuteistasis galėjo susižeisti į metalines grotas mėgindamas pėdkelnes ištraukti yra pakankamai didelė.

Nors nuteistojo teigimu, 2008 m. lapkričio 20 d. nusikaltimo vietos apžiūros protokole nėra nurodyta, kad nusikaltimo vietoje būtų paimti kokie nors daiktai, tačiau šias apelianto nurodytas aplinkybes paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai. Kaip paminėta ankščiau liudytojas G. P. bylos nagrinėjimo apylinkės ir apygardos teisme metu parodė, kad į patalpą patekta nebuvo, bet pro išdaužtą langą buvo paimtos prekės, kurios buvo kartoninėse dėžėse. Pareigūnas taip pat parodė, kad ant dėžės, kuri stovėjo prie išdaužto lango patalpos viduje, buvo aptiktos dėmės, panašios į kraują, kurios buvo paimtos karu su kartono fragmentu ir perduotos tyrėjui (t. 1 b.l.47, 149). Liudytoja Ž. R. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad tyrimui atlikti buvo gauti 5 kartoniniai lapai su dėmėmis panašiomis į kraują sudėti į vokus (t.1 b.l.169). Įvertinus byloje esančią medžiagą bei liudytojų parodymus, vien tai, kad nusikaltimo vietos apžiūros protokole nebuvo užfiksuoti daiktai paimti iš nusikaltimo vietos nesudaro pagrindo abejoti jų atsiradimo teisėtumu. Nėra pagrindo netikėti ankščiau paminėtų liudytojų parodymais, byloje nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad DNR biologinių tyrimų testas galėjo būti atliktas neteisėtai. Nors nuteistasis I. Z. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų tyrimo centro 2009 m. vasario 20 d. išvadoje nurodoma, kad ši institucija neturi akreditacijos atlikti tyrimų KTC SVP-5/11 „Tyrimo objekto apžiūra ir mėginių paėmimas ištyrimui“ bei KTC SVP-5/2-13 „DNR išskyrimas naudojant automatizuotą sistemą Qiagen BioRobot M48“, tačiau iš teismui pateiktų Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009 m. vasario 20 d. Nr. 140-(10260)-IS1-1373 bei 2013 m. kovo 6 d. Nr. 140-(542)-IS1-1221 išvadų matyti, kad institucija be šių dviejų apelianto nurodytų mėginių tyrimo būdų, atliko dar keturis tyrimus, kuriems akreditacija suteikta. O būtent:

KTC SVP-5/1-2 „Žmogaus kraujo buvimo nustatymas imunochromatografiniu metodu“, KTC SVP-5/9 „DNR kiekio nustatymas, naudojant tikro laiko polimerazės grandininę reakciją“,KTC SVP-5/3-3 „Dešimties informatyvių DNR sričių tyrimas naudojant reagentų rinkinį „AMP FISTR SGM Plius“,KTC SVP-5/5-2 „PGR produktų elektroforezė analizatoriais.

Taigi įvertinus bylos duomenis teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų tyrimo centro ankščiau paminėtų tyrimų rezultatais, jų teisėtumu ar padarytų išvadų teisingumu. Be to, pats nuteistasis neneigia kraujo atsiradimo fakto, pripažindamas, jog įvykio metu buvo nusikaltimo vietoje.

Dėl apelianto skunde išdėstyto reikalavimo pašalinti iš apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos jį charakterizuojančios aplinkybės, jog jis neteistas, nes praeities teistumas jam yra išnykęs, nelaikytinas esminiu pažeidimu galėjusiu turėti įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės rūšies ar dydžio paskyrimui. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje yra nurodyta, kad I. Z. yra neteistas, todėl aprašomojoje dalyje ši apylinkės teismo nurodyta aplinkybė teisinės reikšmės vertinant nuteistojo veiką neturėjo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos

pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo I. Z. apeliacinį skundą atmesti.