Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo privataus kaltintojo T. M. skundą dėl 2014 m. kovo 13 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarties, kuria privataus kaltinimo procesas pagal nukentėjusiojo T. M. skundą kaltinant G. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d. nutrauktas ir bylos medžiaga perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-06-06 Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo gautas T. M. skundas, kuriuo jis prašė privataus kaltinimo tvarka pradėti baudžiamosios bylos procesą pagal LR BK 154 str. 2 d. G. N. atžvilgiu, priteisti T. M. iš G. N. 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

2014-03-13 Jurbarko rajono apylinkės teismas nutartimi nutraukė privataus kaltinimo procesą ir nutarė perduoti bylos medžiagą prokurorui. Teismas konstatavo, kad jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, jog BK 154 str. nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, dėl šios bylos turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas. Iš pateiktų duomenų teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju privataus kaltinimo procesas nutrauktinas, o bylos medžiaga turi būti perduodama prokurorui.

Skunde teigiama, jog LR Konstitucinio teismo praktikoje nustatyta, kad pagal LR BPK 409 str. 1 d. prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamąjį procesą dėl LR BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos, kai nėra nė vienos iš sąlygų: ta veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nėra padaryta žala asmeniu, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Sprendžiant klausimą ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas.

Skunde teigiama, kad šiuo atveju, faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, kad nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę. Vien tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis yra žinomi asmenys, o komentaras paskelbtas internete, nesudaro pagrindo laikyti, kad veika turi visuomeninę reikšmę. Pažymima, kad dėl šios veikos visuomenei plačiąja prasme ar valstybei jokių neigiamų padarinių neiškilo. Skunde pabrėžiama, kad paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai yra susiję tik su nukentėjusiuoju, o tai, kad į teismą kreipėsi pats nukentėjusysis rodo, kad jis pats gali apginti savo teisėtus interesus, todėl bylą nagrinėti ne privataus kaltinimo tvarka nėra reikalo.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo privataus kaltintojo T. M. skundas atmetamas.

Nusikalstama veika, numatyta BK 154 str. 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 407 straipsnį priskiriamos veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. BPK 409 str. numatytos išimtys, kada paaiškėjus, jog galėjo būti padaryta BPK 407 str. nurodyta veika, procesas vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka. Pagal BPK 409 str. 1 d., jeigu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Taigi pagal minėtas BPK nuostatas ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., turėjo teisę pradėti ir prokuroras, jeigu buvo konstatuota bent viena iš BPK 409 str. 1 d. nustatytų dviejų aplinkybių, tai yra 1) jeigu ši veika turėjo visuomeninę reikšmę arba 2) jeigu žala buvo padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas.

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas atsižvelgęs į tai, kad G. N. yra (duomenys neskelbtini) tarybos narys, o T. M. taip pat yra politikas ir verslininkas, kad dėl kaltinime minimų įvykių vyko svarstymas ir 2013-06-27 Jurbarko rajono savivaldybės tarybos etikos komisijoje, sprendė, kad nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, todėl dėl jos padarymo turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios pirmosios instancijos teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos. Nors nukentėjusysis privatus kaltintojas skunde nurodo, kad nei jis, nei kaltinamasis G. N. nėra žinomi visuomenės veikėjai, tačiau apeliacinės instancijos nuomone šiuo atveju reikalinga įvertinti, kad kaltinime nurodyti komentarai buvo publikuoti nedideliame mieste, kas atsižvelgtus į jų statusą visuomenėje, leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pirmos instancijos teismas, įvertinęs duomenis nukentėjusiojo privataus kaltinimo tvarka pateiktame skunde bei byloje esančius duomenis tiek apie nukentėjusįjį privatų kaltintoją, tiek ir apie kaltinamąjį, visiškai pagrįstai pripažino, kad aptariama baudžiamoji byla, nors ir yra privataus kaltinimo, tačiau neabejotinai turi visuomeninę reikšmę, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

nukentėjusiojo privataus kaltintojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti 2014 m. kovo 13 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.