Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-493/2015

Teisėja Lina Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00996-2012-5

2015 m. rugsėjo 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistiesiems T. D., T. S., G. V., K. F., išteisintajam D. D., gynėjams advokatams Irenai Sabaitienei, Sandrai Pilkauskaitei, Loretai Daukšienei, Ramutei Noreikienei, Arnoldui Blaževičiui, Elenai Gylienei, nukentėjusiajam A. L., atstovui advokatui Pauliui Alšauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

T. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

G. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

K. F. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

6299,72 Eur (21751,70 Lt) turtinei žalai atlyginti solidariai iš T. D., T. S., G. V.;

1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinei žalai atlyginti, priteisiant 434,43 Eur (1500 Lt) iš T. D., 434,43 Eur (1500 Lt) iš T. S., 434,43 Eur (1500 Lt) iš G. V. ir 144,81 Eur (500 Lt) iš K. F..

I. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. D. priteista 144,81 Eur (500 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

R. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. F. priteista 144,81 Eur (500 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Iš T. D., T. S., G. V., K. F. nuspręsta solidariai išieškoti 666,12 Eur (2300 Lt) nukentėjusiojo A. L. atstovavimo išlaidoms apmokėti.

D. D., kaltintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

A. L. civilinis ieškinys, pareikštas D. D., atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. nuteistas už tai, kad 2012-09-28, apie 22.35 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., prie pastato Nr. 13, (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais su T. S., G. V., K. F. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, muštynių metu, po to, kai T. S. vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam A. L. į veido sritį bei du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, jis, rankose turėta kėde vieną kartą smogė A. L. į veido sritį, po to G. V. smogus vieną kartą kumščiu A. L. į veido sritį ir šiam nukritus ant grindinio, K. F. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo kojomis spyrė A. L. į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį 31, 33, 41, 11, 21, 22 dantų išmušimu, be to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam I. K. į kairį smilkinį, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam I. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinėje lūpoje, poodinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, dešinio kelio srityje, dešinėje šlaunyje, kairio smilkinio srities sumušimu, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

T. S. nuteistas už tai, kad 2012-09-28, apie 22.35 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., prie pastato Nr. 13, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrais veiksmais su G. V., K. F., T. D. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, muštynių metu vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam A. L. į veido sritį, po to dviems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims sudavus smūgius į įvairias kūno vietas, T. D. rankose turėta kėde smogiant A. L. į veido sritį, G. V. smogiant rankos kumščiu vieną kartą į veido sritį ir šiam nukritus ant grindinio, K. F. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo kojomis spyrė A. L. į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį 31, 33, 41, 11, 21, 22 dantų išmušimu ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

G. V. nuteistas už tai, kad 2012-09-28, apie 22.35val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., prie pastato Nr.13, (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais su T. S., K. F., T. D. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, muštynių metu, po to kai T. S. vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam A. L. į veido sritį, ikiteisminio tyrimo metu du nenustatyti asmenys sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, T. D. rankose turėta kėde vieną kartą smogė į veido sritį, jis, tyčia smogė A. L. vieną kartą kumščiu į veido sritį, o šiam nukritus ant grindinio, K. F. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo kojomis spyrė A. L. į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį 31, 33, 41, 11, 21, 22 dantų išmušimu ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

K. F. nuteistas už tai, kad 2012-09-28, apie 22.35val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., prie pastato Nr.13, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrais veiksmais su G. V., T. S., T. D. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, muštynių metu, po to, kai T. S. vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam A. L. į veido sritį bei du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, T. D. rankose turėta kėde vieną kartą smogė A. L. į veido sritį, o G. V. smogus vieną kartą kumščiu A. L. į veido sritį ir šiam nukritus ant grindinio, jis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo kojomis spyrė A. L. į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį 31, 33, 41, 11, 21, 22 dantų išmušimu, be to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia vieną kartą bokalu smogė R. D. į pakaušio sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą pakaušio srityje, poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje krūtinkaulio srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nukentėjusysis A. L. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti T. D. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 19 val. iki 6 val.; pripažinti T. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 19 val. iki 6 val.; pripažinti G. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 19 val. iki 6 val.; pripažinti K. F. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 19 val. iki 6 val.; tenkinti nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį visiškai, priteisiant 16558,18 Eur (57172,09 Lt) turtinės žalos ir 14481 Eur (50000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš nuteistųjų; pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti A. L. 1245,37 Eur (4300 Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą solidariai iš nuteistųjų; pripažinti apeliacinėje instancijoje patirtas nukentėjusiojo A. L. išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą solidariai iš nuteistųjų.

Apelianto teigimu, teismo motyvai dėl būsimų dantų gydymo išlaidų yra nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, teismas visame nuosprendyje pasisako tik dėl šešių dantų, kai tuo tarpu nukentėjusiajam buvo išmušti septyni dantys. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nusprendė, kad nukentėjusiajam turi būti sumokėtos tik realiai patirtos išlaidos, kurios šiuo metu yra susidariusios tik už 31 ir 32 danties visišką sutvarkymą ir bendrą visų kitų dantų gydymą. Pažymėtina, kad likusių dantų gydymas neabejotinai bus atliekamas ir yra suplanuotas atlikti 2015 metais, taigi šiuo metu nukentėjusysis dar nėra sugrąžintas į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam, todėl teismo sprendimas priteisti tik jau patirtas nukentėjusiojo išlaidas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatą ir turėtų būti panaikintas.

Skunde pažymima, kad nukentėjusiojo šeimos finansinė padėtis šiuo metu nėra gera. Iš pateiktų socialinio draudimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymų matyti, kad bendros šeimos vidutinės pajamos per metus sudaro apie 12743,28 Eur (44000 Lt), nukentėjusysis augina dvejų metų sūnų, kuriam nustatytas neįgalumas. Vaiko gydymui, vaistams, įvairiems kremams šeima išleidžia daugiau kaip 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį. Šiuo metu šeimos finansinė padėtis yra tokia, kad nukentėjusysis neturi galimybių 2015 metais pradėti numatytą gydymą. Visas turėtas santaupas jau dabar yra išleidęs dantų gydymui, todėl šias numatomas išlaidas yra būtina priteisti iš nuteistųjų, kadangi tik dėl jų nusikalstamos veikos nukentėjusysis atsidūrė tokioje padėtyje, kokioje dabar yra.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo A. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde keliamas nuteistiesiems paskirtų bausmių individualizavimo klausimas. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu ir apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistųjų atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

Apeliantas sutinka tiek su nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšimi – laisvės apribojimu, tiek su terminais, tačiau teigia, kad įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. turėtų būti sugriežtintas iki reikalavimo būti namuose nuo 19 val. iki 6 val., nenumatant išlygos „jei tai nesusiję su darbu“. Tačiau sutikti su apelianto argumentais nėra pagrindo, kadangi laisvės apribojimo bausmė neturėtų iš esmės trukdyti nuteistojo darbui ir socialiniam gyvenimui. Visi nuteistieji skundžiamu nuosprendžiu nuteisti pirmą kartą, dirbantys, yra jauno amžiaus, todėl manytina, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, yra pakankama bausmės tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad nuteistiesiems nevykdant laisvės apribojimo bausmės, ši bausmė, vadovaujantis BK 48 straipsnio 10 dalies nuostatomis, gali būti pakeista areštu.

Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nesutinka su jam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Jo teigimu, teismas turėjo priteisti ne tik jau patirtas išlaidas dantų gydymui bei priežiūrai, bet ir būsimas išlaidas, kurias jis patirs ateityje, įskaitant išlaidas profesionalios dantų higienos procedūroms iki gyvenimo pabaigos, atitinkančios vyrų vidutinę gyvenimo trukmę Lietuvoje.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginės išlaidas) ir negautos pajamos. Deliktinės atsakomybės taikymo metu atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą turi, tačiau nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį privalo įrodyti.

Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, paprastai atsižvelgiama į tokias aplinkybes: žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą; turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-643/2005, 2K-7-85/2011); kad išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu; kad nurodytos išlaidos yra realios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-174/2009).

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu nukentėjusysis A. L. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą – specialisto išvadoje jam konstatuota lūpų sumušimas, 31, 33, 41, 11, 21, 22 dantų išmušimas (konstatuojamojoje išvados dalyje nenurodytas 32 dantis, nors tiriamojoje dalyje minimas ir jo sužalojimas, todėl tai laikytina rašymo apsirikimu), odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke, kaklo srityje, nugaroje. Taigi dėl T. D., T. S. ir G. V. veiksmų nukentėjusiajam buvo sužaloti septyni dantys, o jų gydymo procedūros, kaip matyti iš bylos medžiagos, tęsiamos iki šiol. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad laikotarpiu iki 2013 metų pabaigos 41 ir 33 dantis buvo replantuoti, 11, 21 ir 22 dantys buvo atstatyti keraminiais vainikėliais, 31 ir 32 dantys buvo implantuoti. Dėl šių medicininių procedūrų nukentėjusiojo patirtas išlaidas įrodo kartu su civiliniu ieškiniu bei nagrinėjant bylą teisme pateikti dokumentai – kasos kvitai, kasos pajamų orderiai, sąskaitos faktūros ir kt. Šios išlaidos skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam buvo priteistos solidariai iš nuteistųjų T. D., T. S. ir G. V..

Ginčas byloje kyla dėl išlaidų būsimoms dantų gydymo procedūroms, kadangi gydymas dar nėra baigtas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus A. L. gydžiusius gydytojus J. J. ir G. O., šie patvirtino, kad dėl patirtos traumos vystosi tam tikros komplikacijos, kurių eigą prognozuoti sudėtinga. Iš G. O. parodymų ir į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad 22 danties šaknis turėjo būti ištraukta ir dantis protezuotas implantu, o 11, 21 bei 41 ir 33 dantims ateityje gali būti reikalinga tokio paties pobūdžio procedūra. Tačiau tiksliai pasakyti, kada tokios procedūros bus reikalingos, ypač dėl 33 danties, gydytojas pasakyti negalėjo, taigi šiuo atveju laikyti, kad išlaidos ateityje reikalingoms dantų gydymo procedūroms yra realios, negalima. Duomenų, kad iki šios dienos nukentėjusiajam būtų atliktos papildomos medicininės procedūros, byloje nėra, be to, nėra duomenų, kad būtent G. O. pateiktame gydymo plane nurodytos procedūros tikrai bus atliktos, juolab, kad nukentėjusiojo dantų būklė nėra pastovi. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei nukentėjusiajam A. L. ateityje bus atliktos G. O. rekomenduojamos ar kitos dantų gydymo procedūros, susiję su įvykio metu patirtos traumos padarinių šalinimu, dėl tokių procedūrų turėtų gydymo išlaidų atlyginimo nukentėjusysis turės teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Todėl ši ieškinio dalis paliekama nenagrinėta, kad nukentėjusiajam nebūtų užkirstas kelias ateityje pareikšti civilinį ieškinį, atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), t. y. dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo, taip pat priteisiant ir jau patirtas bei į bylą pateiktais duomenimis įrodytas 22 danties implantavimo išlaidas, sudarančias 1497,30 Eur.

Byloje taip pat keliamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimas. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teismui pateiktame civiliniame ieškinyje prašė priteisti jam 14481 Eur (50000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, priteisiant jam 1448,10 Eur – atitinkamai po 434,43 Eur iš T. D., T. S., G. V. bei 144,81 Eur iš K. F..

Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teisinę praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, savo nutartyse yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, tačiau yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Neturtinę žalą įvertinti pinigais tokiais atvejais neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekė tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-364/2007). Taigi įstatymų leidėjas įpareigojo teismą kiekvienu konkrečiu atveju neturtinę žalą vertinti pagal byloje esančius duomenis, taip siekiant teisingai nustatyti kompensacijos dydį.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino A. L. patirtus nepatogumus kasdieniame gyvenime, tai, kad dėl patirtos traumos sutriko normalus gyvenimas, kilo įtampa šeimoje, kadangi nukentėjusysis ne tik negalėjo pasirūpinti prieš keletą mėnesių gimusiu vaiku, bet ir jam pačiam buvo reikalinga pagalba, teko patirti nemalonias ir skausmingas gydymosi procedūras, taip pat ir tai, kokią įtaką žalos kilimui turėjo ir paties nukentėjusiojo elgesys įvykio metu. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gautus naujus duomenis – tai yra tai, kad nukentėjusiajam tebetęsiamas gydymas ir jis gali užtrukti dar ilgą laiką, taip pat tai, kad gali tekti implantuoti visus įvykio metu sužalotus dantis, kad nukentėjusysis, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo įvykio, vis dar patiria ir labai tikėtina, kad ir ateityje patirs su tuo susijusius nepatogumus ir skausmingas bei nemalonias priekinių dantų gydymo procedūras, jam priteistinos neturtinės žalos dydis didintinas iki 2500 Eur. Vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, neturtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš nuteistųjų T. D., T. S., G. V. bei K. F..

Apeliantas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžiu. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija su apelianto skunde pateiktais argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino nukentėjusiajam priteistinas atstovavimo išlaidas. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad byla nėra ypatingai sudėtinga, pirmosios instancijos teisme nebuvo atliekami papildomi procesiniai veiksmai ar reiškiami sudėtingi prašymai, todėl apylinkės teismo priteistos išlaidos advokato išlaidoms apmokėti yra pakankamos. Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo priteisti ir atstovavimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas ir jų dydį į bylą nepateikė, todėl šis prašymas netenkintinas.

Byloje gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštai, pažymintys teisinės pagalbos, suteiktos nuteistiesiems T. D., T. S., G. V. ir K. F., išlaidas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Nukentėjusiojo A. L. skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nukentėjusiajam A. L. priteista 6299,72 Eur (21751,70 Lt) turtinei žalai atlyginti solidariai iš T. D., T. S. ir G. V. ir priteisti nukentėjusiajam A. L. 7797,02 Eur (26921,55 Lt) turtinei žalai atlyginti solidariai iš T. D., T. S. ir G. V..

Nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio dalį dėl 8761,16 Eur (30250,53 Lt) turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nukentėjusiajam A. L. priteista 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant 434,43 Eur (1500 Lt) iš T. D., 434,43 Eur (1500 Lt) iš T. S., 434,43 Eur (1500 Lt) iš G. V. ir 144,81 Eur (500 Lt) iš K. F. ir priteisti nukentėjusiajam A. L. 2500 Eur (8632 Lt) neturtinei žalai atlyginti solidariai iš T. D., T. S., G. V. ir K. F..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.