- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- T-374-795/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00067-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Nuteistasis
- N. B.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, dalyvaujant:
teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimą dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų skyrimo nuteistajam N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbuotoju,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu N. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį ir 151¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant N. B. dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 20 d.
Šalies argumentai
Probacijos tarnyba teikimu prašo nuteistajam N. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirti BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę –draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja D. B., nesilankyti vietose, kuriose būna nukentėjusioji D. B.. Teikime nurodyta, kad 2013 m. spalio 2 d. nuteistasis N. B. buvo supažindintas su paskirtos bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą. 2013 m. spalio 2 d. buvo atliktas nuteistojo N. B. keliamos pakartotinės rizikos įvertinimas ir nustatyta, jog nuteistasis priklauso vidutinės pakartotinio bendro nusikalstamumo rizikos grupei, tačiau nustatyta labai aukšta pakartotinio nusikalstamumo prieš vaikus rizika. Nuteistasis N. B. išreiškė ketinimą bendrauti su nukentėjusiąją D. B., kai šis grįš iš socializacijos centro į Klaipėdą. Kadangi nuteistasis neslepia savo ketinimų bendrauti ir palaikyti artimus ryšius su nepilnamete nukentėjusiąja D. B., siekiant apsaugoti nukentėjusiąją nuo žalingos kaltinamojo N. B. įtakos, būtina skirti N. B. baudžiamojo poveikio priemonę- draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios D. B..
Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovas prašė teikimą tenkinti ir paaiškino, kad nuteistasis N. B. po nuosprendžio priėmimo, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas už lytinės aistros tenkinimą su nepilnamete D. B., toliau su ja bendrauja telefonu ir elektroniniais laiškais. Socializacijos centras, kuriame šiuo metu gyvena ir mokosi D. B. negali užkirsti kelio jų bendravimui, nes kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendravimui tarpininkauja D. B. buvusi globėja A. B..
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas prašė probacijos tarnybos teikimą tenkinti. Paaiškino, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra būtina, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios D. B. teisėtus interesus. Nukentėjusioji yra kilusi iš labai socialiai pažeidžiamos šeimos. Ji buvo globojama senelės, vėliau vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu nukentėjusiajai paskirta vidutinės priežiūros priemonė – atidavimas į vaikų socializacijos centrą, tačiau šios priemonės terminas baigiasi 2013 m. gruodžio mėnesį. Nuteistasis N. B. bendrauja su socializacijos centre gyvenančia nepilnamete D. B. elektroniniais laiškais, siunčia jai siuntinius ir pinigus. Tokiu būdu jis didina nukentėjusiosios priklausomybę nuo ją išnaudojusio pilnamečio asmens.
Prokurorė prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad nuteistajam nevykdant naujai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, turės būti sprendžiamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas.
Nuteistasis N. B. paaiškino, kad jis visiškai abejingas teisme svarstomam klausimui, nes šiuo metu nebendrauja ir neieško ryšių su nukentėjusiąja. Jis domisi nukentėjusiosios D. B. gyvenimo socializacijos centre sąlygomis, nes nori padėti šiai mergaitei. Mano, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba ir socializacijos centro administracija netinkamai atlieka savo pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl papildomų probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo auklėjamojo poveikio priemones ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, tačiau nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų. Teismas probacijos tarnybų teikimu gali nuteistajam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų ar auklėjamojo poveikio priemonių.
Teismas, svarstydamas papildomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo nuteistajam N. B. klausimą, patikrino, ar nuteistasis turėjo realią galimybę įvykdyti teismo įpareigojimus, ar jis dėjo protingas ir pagrįstas pastangas, kad būtų įgyvendintas paskirtais įpareigojimais siekiamas tikslas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis N. B. į probacijos tarnybos registrą įtrauktas 2013 m. rugsėjo 30 d. 2013 m. spalio 2d. N. B. parašė sutikimą dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime naudojant OASys metodiką. 2013 m. spalio 3 d. N. B. keliamos rizikos įvertinime Nr. 2756 užfiksuota, kad nustatyta labai aukšta rimtos žalos rizika vaikams. Vadovaujantis šia informacija, nuspręsta nuteistajam taikyti korekcines elgesio pataisos priemones, nukreiptas į ryšių, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio nuostatų problemines sritis. 2013 m. spalio 2 d. N. B. sutiko dalyvauti elgesio pataisos programose. 2013 m. spalio 8 d. sudarytame individualaus probuojamojo priežiūros plane Nr. 018K-2793 nurodyti šie probuojamojo motyvacijos neigiami veiksniai: nepripažįsta padaręs nusikaltimą, neketina nutraukti bendravimo su nukentėjusiąja. Nuspręsta nedelsiant informuoti Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos tarnybą ir Vilniaus vaikų socializacijos centro administraciją apie N. B. ketinimus kontaktuoti su nukentėjusiąja D. B. jos numatomų grįžimų į Klaipėdą metu, bei pasinaudojant jos močiutės A. B. tarpininkavimu.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad N. B. visais įmanomais būdais siekia bendrauti su nepilnamete D. B., kuri yra nukentėjusi nuo N. B. nusikalstamų veiksmų. N. B. ne kartą lankėsi vaiko teisių apsaugos tarnyboje, skambino telefonu, prašė išduoti leidimą lankyti D. B. socializacijos centre. Tai jis darė ir po teismo nuosprendžio, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas už lytinės aistros tenkinimą su nukentėjusiąja D. B., įsiteisėjimo. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų nuomone N. B. kritiškai nevertina savo elgesio, tvirtina esąs nekaltas. Nepilnametė nukentėjusioji D. B. buvo apgyvendinta Vilniaus socializacijos centre, nepaisant to, nepavyko jos atriboti nuo nuteistojo N. B.. Pastarasis toliau bendrauja su D. B. laiškais ir telefonu, tarpininkaujant nukentėjusiosios močiutei A. B. (b.l. 10).
Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam N. B. ir po nuosprendžio priėmimo toliau bendraujant, ieškant ryšių ir susitikimų su nukentėjusiąja, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje: sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nebus pasiekti. N. B. yra nuteistas už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiat nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, bei mažamečio asmens tvirkinimą, pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį ir 153 straipsnį. Jis, net ir įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, siekia bendrauti ir kontaktuoja su nepilnamete nukentėjusiąja D. B.. Tokį savo elgesį nuteistasis motyvuoja tuo, kad nukentėjusioji D. B. vaikų socializacijos centre yra blogai prižiūrima, vieniša, jai neleidžiama bendrauti su artimaisiais, ir, kad pati nukentėjusioji ieško ir siekia bendravimo. Nuteistojo N. B. požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, savo elgesio vertinimas, leidžia pagrįstai manyti, jog, nuteistajam net ir lankant elgesio pataisos programą, išlieka didelė recidyvo tikimybė, o tuo pačiu ir tam tikras pavojus pačiam nuteistajam, bei aplinkiniams. Siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens D. B. teisėtus interesus, nuteistajam N. B. skiriama papildoma baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72¹ straipsnyje - draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, uždraudžiant iki nukentėjusioji sulauks pilnametystės bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis nukentėjusiosios D. B. gyvenamojoje, mokymosi vietoje, ar kitoje vietoje, kurioje būna nukentėjusioji. Teismo manymu, baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, vienaip ar kitaip leidžia labiau kontroliuoti nuteistojo N. B. pakartotinio nusikalstamumo prieš vaikus (recidyvo) pavojų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimą tenkinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi ir 72¹ straipsniu, paskirti nuteistajam N. B. papildomą baudžiamojo poveikio priemonę draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, uždraudžiant iki nukentėjusioji D. B. sulauks pilnametystės bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje, mokymosi vietoje, ar kitoje vietoje, kurioje būna D. B..
Nutartis per penkias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.