- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-20
- Bylos Nr.
- I-3639-437/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02108-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Raimondas Blauzdžius, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3) ir prašo: 1) panaikinti 2014-03-31 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) sprendimą Nr. 1D-2597 (11); 2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atlikti veiksmą, nurodytą 2013 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 1D-5145(11): atsiskaityti su pareiškėju išmokant jam 28 402,45 Lt (8225,92 eurus) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką. Iš skundo turinio matyti, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas siekia prisiteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 28 402,45 Lt, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo.
2014-04-25 teisme gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti. Jame nurodo, kad tikėjosi, jog per protingą laikotarpį bus parengtas ar numatytas neteisėtai sumažintų pensijų grąžinimo mechanizmas, todėl kurį laiką dėl pareiškėjui neteisėtai sumažintos pensijos dalies išmokėjimo į Vidaus reikalų ministeriją nesikreipė.
Skunde paaiškina, kad nuo 2000-03-01 buvo paskirta 2030,71 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri vėliau buvo mažinama vadovaujantis 2009-12-09 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatomis, dėl ko nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 Vidaus reikalų ministerija mokėjo sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, jo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai buvo pritaikytas pensijos mažinimo koeficientas, pagal kurį paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija sumažėjo. Valstybinės pensijos nepriemoka dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 yra 28 402,45 Lt.
2013 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 1D-5145 (11) Vidaus reikalų ministerija pateikė pareiškėjo prašomus duomenis apie 2010-2012 m. mokėtos valstybinės pensijos dydį ir nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taikymo, susidarė 28402,45 Lt pensijos nepriemoka. Rašte buvo nurodyta, kad 2013 metais Vidaus reikalų ministerija neturi galimybės padengti šią pensijos nepriemoką, nes patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų sumažintų pensijų atstatymui nėra skirtos, tačiau pažymėjo, kad tam tikslui reikalingas lėšas Vidaus reikalų ministerija įtrauks į rengiamą 2014 m. valstybės biudžeto projektą, todėl su pareiškėju numato atsiskaityti 2014 metų I ketvirtyje.
Pateiktas atsakymas buvo pakankamai konkretus, nekeliantis abejonių, todėl jis pilnai tenkino, juo labiau, kad paties pareiškėjo paskaičiavimu neteisėtai neišmokėtos pensijos nepriemoka sudarė būtent tokią 28402,45 Lt sumą. Buvo tikras, kad Vidaus reikalų ministerija elgsis sąžiningai ir laikysis duoto pažado (įsipareigojimo) ir atsiskaitys 2014 metų I ketvirtyje.
Šalies argumentai
2014 m. kovo 10 d., matydamas, kad metų I ketvirtis eina į pabaigą o su pareiškėju neatsiskaitoma, Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos VRM pateikė prašymą prašydamas atsiskaityti su juo ir išmokėti 2013 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 1D-5145 (11) nurodytą pensijos nepriemoką. Iki 2014 m. I ketvirčio pabaigos pensijos nepriemoka nebuvo išmokėta.
2014 m. balandžio 3 d. gavo Vidaus reikalų ministro 2014-03-31 raštą Nr. 1D-2597 (11) „Dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo“, kuriame nurodyta, kad Vidaus reikalų ministerijai valstybės biudžeto asignavimuose 2014 metams lėšos sumažintų pensijų kompensavimui nėra patvirtintos ir nėra nustatyta pensijų kompensavimo tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerija neturi galimybės išmokėti pensijos nepriemoką.
Toks Vidaus reikalų ministerijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, paneigiantis anksčiau duotą įsipareigojimą atsiskaityti, paminantis mano teisėtus lūkesčius. Be to, rašte akcentuojamas pensijų kompensavimas, kai tuo tarpu neprašė kompensuoti sumažintos pensijos dalies, o prašė išmokėti neteisėtai sumažintą pensijos dalį (nepriemoką), kas ir buvo pažadėta. Mano, kad pensijų kompensavimas ir neteisėtai sumažintos pensijos dalies (nepriemokos) grąžinimas nėra tapatūs dalykai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje prašė jo skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su skundu nesutinka. Atsiliepime (b. l. 34) paaiškino, kad pareiškėjo pensijos perskaičiavimas yra jau įvykdytas. Vidaus reikalų ministerija veikia pagal įstatymus ir nėra teisės normos (taisyklės), pagal kurią Vidaus reikalų ministerija galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą. Pabrėžė, jog kreipimosi į ministeriją metu 2013-04-22 pareiškėjas jau buvo praleidęs kreipimosi į teismą terminą (3 metai nuo pirmos perskaičiuotos pensijos gavimo 2010 m. vasario mėn.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui A. B. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2000-03-22 sprendimu (b. l. 19) neterminuotai paskirta 1854,13 73 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.
Pareiškėjas 2013-04-22 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kad būtų pateikti oficialūs dokumentai apie jam 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais mokėtos valstybinės pensijos dydį, nurodant kokio dydžio pensijos dalis nebuvo išmokėta dėl antikonstituciniu pripažinto Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, taip pat prašė išmokėti neteisėtai sumažintą pensijos dalį (b. l. 26).
2013 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 1D-5145 (11) Vidaus reikalų ministerija pateikė pareiškėjo prašomus duomenis apie 2010-2012 m. mokėtos valstybinės pensijos dydį ir nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31d. dėl Konstitucijai prieštaraujančių normų taikymo susidarė 28402,45 Lt pensijos nepriemoka. Rašte buvo nurodyta, kad 2013 metais Vidaus reikalų ministerija neturi galimybės padengti šią pensijos nepriemoką, nes patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų sumažintų pensijų atstatymui nėra skirtos, tačiau pažymėjo, kad tam tikslui reikalingas lėšas Vidaus reikalų ministerija įtrauks į rengiamą 2014 m. valstybės biudžeto projektą, todėl su pareiškėju numato atsiskaityti 2014 metų I ketvirtyje (b. l. 22-23).
2014 m. kovo 13 d. pareiškėjas Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą, prašydamas atsiskaityti su juo ir išmokėti 2013 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 1D-5145 (11) nurodytą pensijos nepriemoką. Iki 2014 m. I ketvirčio pabaigos pensijos nepriemoka nebuvo išmokėta (b. l. 21).
2014 m. kovo 31 d. Vidaus reikalų ministro 2014-03-31 rašte Nr. 1D-2597 (11) „Dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo“ nurodyta, kad Vidaus reikalų ministerijai valstybės biudžeto asignavimuose 2014 metams lėšos sumažintų pensijų kompensavimui nėra patvirtintos ir nėra nustatyta pensijų kompensavimo tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerija neturi galimybės išmokėti pensijos nepriemoką (b. l. 20).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, o skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Pareiškėjas apie pirmąją sumažintą pensiją turėjo sužinoti 2010 m. vasario mėnesį, kai gavo sumažintą pensiją už 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas skundą teismui per Lietuvos paštą įteikė surašė 2014-04-03, t. y. praleidęs 3 metų terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (b. l. 13).
A. B. prašo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo ar apskundimo terminai. Šį faktą konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 bei, atsižvelgdamas į tai, taikė įstatymo analogiją pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, jog įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimų. Tai aptarta 2013-11-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013. Teismo vertinimu, dėl šių veiksnių buvęs teisinis neapibrėžtumas neproporcingai apsunkino pareiškėjo pažeistų teisių gynybą. Pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010-01-01 atsakovei nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Pareiškėjas nebuvo informuotas, kad savo teises dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo galėjo ginti per trejų metų terminą. Kad tokios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-502-169/2014. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas pripažįsta, jog terminas kreiptis į teismą su skundu praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujinamas.
Dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo vertintinas 2009-12-09 priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2010-10-26 redakcija) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2010-10-26 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į nuosavybę. Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama. Taip pat minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos klausimo neaptaria. Atsižvelgus į tai, susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogiją taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjui visos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 įskaitytinai priteisimas nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to, pareiškėjo pensijos nepriemokos priteisimas užtikrintų veiksmingą jo teisių teisminę gynybą, socialinį teisingumą bei teisės viršenybę.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei asmenų lygiateisiškumo principu nagrinėjamoje byloje pareiškėjui išlieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 str. 1 daliai, taikymo.
Tarnybos 2013-05-14 pažyma Nr. 11PP(P)-3285 (b. l. 24-25) patvirtina, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatomis, VPĮ 3 str. 3 d. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui neišmokėta 28 402,45 Lt ( 8225,92 eurai) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 išaiškino, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui neišmokėta pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Pareiškėjas prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-03-31 sprendimą Nr. 1D-2597(11) „Dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo“ (b. l. 10).
Tuo atveju, kada skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių tiesiogiai pats aktas nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, administracinė byla nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų – informacinio, aiškinamojo pobūdžio aktų – teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011).
Iš pareiškėjo prašomo panaikinti akto turinio matyti, kad juo pareiškėjui nėra sukuriamos ar kitaip keičiamos teisės, pareigos. Jame yra pateikta informacinio pobūdžio informacija, nėra pareiškėjui teikiama jokių privalomų nurodymų. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundžiamas 2014-03-31 aktas1D-2597(11) negali būti ginčo administracinėje byloje objektu, kadangi pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas negali būti laikomas aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjui atitinkamas teises ar pareigas, ginčo sprendimas (jame pateikti faktai) negali būti laikomas aktu, skundžiamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Bylos dalis dėl šio akto panaikinimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
Atnaujinti A. B. terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. B. 8 225,92 eur (aštuonis tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis eurus, 92 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai.
Bylos dalįdėl reikalavimo panaikinti 2014-03-31 sprendimą Nr. 1D-2597(11) nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.