- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-01
- Bylos Nr.
- I-1644-621/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00607-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. J. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja savo skunde (2–3 b.l.) bei teismo posėdžio metu nurodė, jog jai nebuvo suteikta medicininė pagalba. 2014 m. spalio 16 d. atvykus etapu iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus pataisos namų į Šiaulių tardymo izoliatorių, lipdama iš antro į trečią aukštą, patyrė kojos traumą – kryptelėjo koją. Kai nuėjo į kamerą, nusimovė kojinę, pamatė, jog koja pradėjo tinti. Po vakarienės apie 18 val. vakaro prašė budinčio pareigūno, kad nuvestų pas gydytoją. Nuvedė pas medicinos priežiūros seselę-slaugytoją, davė jai kelias tabletes ir pasakė, kad jei skausmas nesiliaus, kreiptųsi ryte į gydytoją. Visą naktį nemiegojo ir 2014 m. spalio 17 d. 6 val. ryto prašė, kad pakviestų budintį pareigūną. Jis atėjo ir pasakė, kad ji turi parašyti prašymą, kad reikia gydytojo. 2014 m. spalio 17 d. ryte pareiškėja parašė prašymą, jog ją apžiūrėtų gydytojas, tačiau jos niekas neapžiūrėjo. Apie 9.30 val. buvo etapuota į Panevėžio pataisos namus, o jos prašymas buvo paimtas prieš aštuonias ryte. Prieš etapavimą į Panevėžio pataisos namus jos niekas nieko neklausė, o tiesiai vedė į mašiną. Kiekvienoje tardymo izoliatoriaus įstaigoje prašymai yra priimami ryte. Į žurnalą, jog buvo apžiūrėta medicinos priežiūros slaugytojos, neįrašė. Panevėžio pataisos namuose buvo apie 11 val. Ten kreipėsi į gydytoją. Pareiškėją uždarė į karantiną, gydytojai buvo užimti, todėl nepriėmė. Nurodo, jog Panevėžio pataisos namuose pirmą kartą ją apžiūrėjo 2014 m. spalio 19 d. apie 15:30, o paskui į traumatologinį skyrių išvežė, tai buvo 2014 m. spalio 20 d. Ten ją apžiūrėjo gydytojas G. V., tai buvo 11.45 val. Gydytojas nustatė dešinės kojos V padikaulio lūžį ir uždėjo langetę. Neturtinę žalą patyrė dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai gavus pareiškėjos prašymą jos nenuvedė pas gydytoją dėl kojos skausmų. Pareiškėją etapavo su sulaužyta koja. Turėjo suteikti pirmąją pagalbą. Kai padavė prašymą, buvo kameroje, laukė, kada iškvies pas gydytoją, tačiau nepakvietė ir po to etapavo į Panevėžio pataisos namus. Nurodė, jog jei Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai ir medicinos priežiūros darbuotojai būtų atsakingai vykdę savo pareigas ir suteikę reikiamą medicinos pagalbą (šiuo atveju skubią), galbūt traumos pasekmės būtų buvusios lengvesnės. Jeigu būtų laiku suteikę medicininę pagalbą, nebūtų reikėję kentėti fizinio skausmo, o traumos pasekmes dar jaučia iki šiol. Mano, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, neatlikę savo pareigų, turi atsakyti už pareiškėjos patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, o svarbiausia fizinį skausmą. Prašo jos skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (63 b. l.). Pateikė teismui atsiliepimą (23–25 b. l.), kuriame nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėja skunde nurodo, kad 2014 m. spalio 16 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė kojos traumą, dėl kurios nesulaukė medikų pagalbos, t. y. lipant laiptais kryptelėjo koją, pajuto didelį kojos skausmą. Kaip matyti iš pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus įskaitos skyriaus 2015-03-16 pažymos Nr. 69/06-1708, pareiškėja I. J. į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko 2014-10-16 iš Kauno nepilnamečių pataisos tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir 2014 m. spalio 17 d. pareiškėja konvojuota į Panevėžio pataisos namus. Kaip matyti iš pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2015-03-06 pažymos Nr. 76/10-188, remiantis Ambulatorinių ligonių apskaitos žurnalu 2014-10-16 suimtoji I. J. nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytoją dėl kojos skausmo. Remiantis Suimtųjų ir nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registravimo žurnalu pareiškėja kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą gydytojo konsultacijai 2014-10-17, tačiau nebuvo apžiūrėta, nes suimtoji jau buvo išvykusi etapu į Panevėžio pataisos namus. Vadovaujantis teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymo „Dėl Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Nr. IR-172, 101 p.: „101. Suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuosc, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai“.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172, 102 punkte nustatyta, kad pirmąją medicinos pagalbą suimtajam ūmios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Pagal Būtinosios medicinos pagalbos ir medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208, 1 punktą, būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir/ar stacionarines paslaugas) teikiama skubi medicinos pagalba. Tvarkos 7 punktas numato, kad pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir/ar kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis. Pažymėjo, kad medicina – sveikatos saugojimo ir gydymo veikla bei teorinis mokslas, dirbantiems šioje srityje reikalingos specifinės žinios. Medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtinta Būtinosios medicinos pagalbos ir medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka ir kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Būtina pažymėti, jog LR suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad „Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Kaip matyti iš pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2015-03-06 pažymos, pareiškėja nesikreipė konsultacijai į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus 2014-10-16, o kreipėsi tik 2014-10-17, tačiau tą pačią dieną išvyko į Panevėžio pataisos namus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos teiginiai, jog jai nebuvo suteikta medicininė pagalba, atmestini kaip nepagrįsti. Vien tai, jog pareiškėja mano, kad medicininė pagalba turėjo būti suteikta Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nesudaro pagrindo abejoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų kompetencija ar tinkamų savo pareigų neatlikimu bei konstatuoti neteisėtus veiksmus (neveikimą). Pareiškėjos pateikti argumentai, kad ji turėjo kentėti kojos skausmą, yra nepagrįsti bei nesuteikiantys pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Pareiškėja skunde, pateiktame teismui, nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė Šiaulių tardymo izoliatorius, kokie atsakovo veiksmai ar neveikimas prieštarauja teisės aktams. Abstraktūs pareiškėjos teiginiai, kad, jos manymu, nebuvo suteikta medicininė pagalba, neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos I. J. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja I. J. prašo teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neveikimo, nesuteikus jai medicininės pagalbos, pareiškėjai patyrus sužalojimus 2014 m. spalio 16 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, lipdama laiptais, patyrė kojos traumą, dėl padaryto kūno sužalojimo kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą, tačiau medicininė pagalba jai nebuvo suteikta.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjos nurodytos žalos atsiradimą.
Pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 45 straipsnyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą ir darbo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos būklę. Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai.
Todėl, sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėja tvirtina, kad ji atvykusi į Šiaulių tardymo izoliatorių, lipdama laiptais patyrė kojos traumą. Dėl padaryto kūno sužalojimo su prašymu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl medicininės pagalbos suteikimo, tačiau į jos prašymą niekas nereagavo, jokios medicininės pagalbos nesuteikė ir tą pačią dieną buvo etapuota į Panevėžio pataisos namus.
Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes: ar ir kada pareiškėja kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingus pareigūnus dėl medicininės pagalbos suteikimo, o šie atsisakė, ją suteikti, nereagavo į jos prašymą ir medicininės pagalbos nesuteikė, ar šiais veiksmais (neveikimu) atsakovas pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2015-03-16 pažymos Nr. 69/06-1708 matyti, jog pareiškėja I. J. į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko 2014-10-16 iš Kauno nepilnamečių pataisos tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir 2014-10-17 pareiškėja konvojuota į Panevėžio pataisos namus (18 b. l.). Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2014 m. spalio 16 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė kojos traumą, nesulaukė medikų pagalbos, t. y. lipant laiptais kryptelėjo koją, pajuto kojoje didelį skausmą.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybos suimtųjų ir nuteistųjų ambulatorinių priėmimo registravimo žurnalo (3 aukštas) matyti, jog pareiškėja 2014-10-17 ryte 08.20 val. pateikė prašymą apžiūrai, tačiau nebuvo apžiūrėta, nes išvyko etapu į Panevėžio pataisos namus (19–22 b. l.)
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja atvykusi į Panevėžio pataisos namus 2014-10-17 nustatyta tvarka buvo apžiūrėta bendrosios praktikos slaugytojos 2014-10-18, tačiau jokių skundų dėl sveikatos sutrikimų neišsakė (51 b. l.). Bendrosios praktikos gydytojas nustatyta tvarka apžiūrėjo I. J. 2014-10-20. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad pareiškėjai I. J. nustatytas dešinės kojos V padikaulio lūžis (54 b. l.).
Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtųjų sveikatos priežiūra vykdoma vadovaujantis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 101, 102 ir 111 punktuose nurodyta, kad „Suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus (17 priedas). Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai. Pacientus į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą lydi priežiūros pareigūnai. Medicinos specialistui paprašius, paciento priėmimo metu asmens sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje privalo būti tokios pat lyties kaip ir pacientas priežiūros pareigūnas“; „Pirmąją medicinos pagalbą suimtajam ūmios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai“; „Suimtąjį, kuriam padarytas kūno sužalojimas, apžiūri tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas ir išrašo pažymėjimą apie kūno sužalojimo pobūdį, nurodo aplinkybes (pagal suimtojo pasakojimą), kurioms esant buvo padarytas kūno sužalojimas, datą, laiką ir vietą. Medicinos specialistas daro įrašą specialiame žurnale, nurodytame šių Taisyklių 112 punkte, ir apie tai praneša tardymo izoliatoriaus direktoriui arba jo pavaduotojui, atsakingam už apsaugą ir priežiūrą, o kai šių pareigūnų nėra, – vidaus tyrimų tarnybos pareigūnui. Apie suimtajam padarytą kūno sužalojimą tardymo izoliatoriaus direktorius arba jo pavaduotojas privalo nedelsdamas raštu pranešti teritorinės prokuratūros prokurorui ir inicijuoti tarnybinį tyrimą“. Taisyklių 112 punkte nurodyta, kad suimtiesiems padaryti kūno sužalojimai registruojami specialiame žurnale.
Pagal Konvojavimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro ir LR vidaus reikalų ministro 2005-07-02 įsakymais Nr. 1R-240/6-246 (Toliau ir – Konvojavimo taisyklės) 106 punktą, konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą (Konvojavimo taisyklių 107 p.).
Konvojavimo taisyklių 64.11 punkte nurodyta, kad prie asmens pažymos turi būti pateikta gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatą, o jei reikia, įrašas apie sveikatos problemas (ypatybes), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš konvojavimą I. J. medicininė apžiūra nebuvo atlikta, niekas nieko neklausė, o tiesiai vedė į mašiną. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad I. J. būtų pareiškusi pretenziją dėl medicininės apžiūros neatlikimo.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, spręstina, kad pareiškėja įrodė, jog kreipėsi į atsakovą dėl medicininės pagalbos suteikimo ir jai medicininė pagalba nebuvo suteikta. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėja į Sveikatos priežiūros tarnybą gydytojo konsultacijai (apžiūrai) kreipėsi 2014-10-17 ryte, tačiau nebuvo apžiūrėta, nes tą pačią dieną buvo etapuota į Panevėžio pataisos namus, nesudaro pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams nereaguoti į pareiškėjos prašymą suteikti medicininę pagalbą.
Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjai dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Teismas neabejoja, kad dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė diskomfortą ir tam tikrus nepatogumus nesuteikus laiku medicininės pagalbos. Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Kita vertus, byloje nustatyta, kad pareiškėja 2014-10-17 išvykdama iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio pataisos namus Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir konvojavimą vykdantiems pareigūnams nusiskundimų dėl sveikatos nepareiškė.
Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėja pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdama apginti savo pažeistą teisę į medicininės pagalbos suteikimą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti dėl medicininės pagalbos nesuteikimo pareiškėjos pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jos teisių pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas, 85 – 87 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas medicininės pagalbos suteikimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjos I. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Šiaulių apygardos administracinį teismą.