- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-210-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01103-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“, AB Kauno filialui, AB DnB NORD banko
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-298-660/2011 pagal ieškovės J. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. R., tretiesiems asmenims „Swedbank“, AB Kauno filialui, AB DnB NORD banko Kauno skyriui, AB banko SNORAS Kauno filialui, AB „Citadele“ bankui (buvęs AB Parex bankas), UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, AB SEB bankui, AB „SEB lizingas“, UAB „General financing“ dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno rajono apylinkės teismui atsakovas A. R. pateikė priešieškinį ieškovei J. R., tretiesiems asmenims „Swedbank“, AB banko Kauno filialui, AB DnB NORD banko Kauno filialui, AB banko SNORAS Kauno filialui, AB „Citadele“ bankui, UAB Ūkio banko lizingui, UAB „Šiaulių banko lizingui“, AB SEB bankui, AB SEB lizingui, UAB „General financing“ dėl santuokos nutraukimo dėL abiejų sutuoktinių kaltės, bendrosios nuosavybės padalinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atleido atsakovą nuo ¼ dalies – 503,62 Lt - žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant priešieškinį, bei įpareigojo atsakovą per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti priešieškinio trūkumus – nurodyti tinkamą priešieškinio sumą ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį tai yra sumokėti 1360,83 Lt. Nurodė, kad byloje pareikštas priešieškinis dėl 2 reikalavimų: santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo apmokestinamas 139,00 Lt žyminiu mokesčiu, ieškinio reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo – nuo dalijamo turto vertės, t.y. nuo 62 515,00 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas A. R. atskiruoju skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo. Nurodo, kad ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Tuo tarpu atsakovas prašo santuoką nutraukti ne dėl ieškovės kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl reikalavimas dėl santuokos nutraukimo nelaikytinas priešiniu reikalavimu. Taip pat, nutartyje nurodoma, jog ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo apmokestinamas 139,00 Lt žyminiu mokesčiu. Kadangi reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės nelaikytinas priešiniu, už jį nemokėtinas ir žyminis mokestis. Analizuojant ieškovės pateiktą reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir atsakovo pateiktą reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo – priteisti atsakovo naudai automobilį TOYOTA AVENSIS (10 600 Lt), namų kino sistemą PHILIPS (6092,19 Lt) bei 45822,81 Lt kompensaciją, akivaizdu, kad atsakovas pateikė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, susidedantį iš 2 priešingų reikalavimų, t.y. dėl automobilio TOYOTA AVENSIS ir piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Tuo tarpu reikalavimas priteisti namų kino sistemą PHILIPS nelaikytinas priešiniu, kadangi ieškovė pateikdama savo reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo minėtą namų kino sistemą prašo priteisti atsakovui. Todėl apskaičiuota priešieškinio suma yra teisinga. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki: vidutinis darbo užmokestis per paskutinį pusmetį sudaro 810 Lt, turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos vykdo, ir kuriems skiria pusę savo mėnesio pajamų, kurias sudaro minėtas darbo užmokestis, nekilnojamojo turto neturi, taigi neturi nuosavo gyvenamojo būsto, neturi galimybės netgi nuomotis gyvenamąjį būstą, kadangi nepakanka pajamų, šiuo metu gyvena pas brolį, jokių santaupų neturi, atėmus vykdomus skolinius įsipareigojimus, lieka apie 400 litų pragyvenimui. Kadangi, atsižvelgiant į turtinę padėtį, atsakovas neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį pilnai, atsakovui bus užkirstas kelias ginti savo teises ir teisėtus interesus, reiškiant savo reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, o teismas vertins tik ieškovės pateiktus reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, neatsižvelgdamas į atsakovo teisėtus interesus. Teismo nutartis apriboja atsakovo teises į teisminę gynybą įgyvendinimą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų 329 straipsnyje, teisėjų kolegija nenustatė.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Civilinio proceso kodeksas imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad reikalavimas dėl santuokos nutraukimo nelaikytinas priešiniu reikalavimu ir už jį nemokėtinas ir žyminis mokestis. Nurodo, kad pateikė priešieškinį tik dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, tačiau teismas neteisingai apskaičiavo žyminio mokesčio dydį. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriame reiškia du savarankiškus reikalavimus, tai yra prašo teismą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei padalinti santuokoje įgytą turtą. Atsakovas, priešieškinyje yra nurodęs, kad priešieškinio sumą sudaro 56 442,81 Lt. Iš priešieškinio reikalavimų matyti, kad atsakovas prašo priteisti jo naudai automobilį TOYOTA AVENSIS, kurio vertė 10600,00 Lt, namų kino sistemą PHILIPS, kurios vertė 6092,19 Lt bei 45822,81 Lt kompensaciją. Taigi, šiuo atveju ieškinio suma apskaičiuojama nuo priteistinos atsakovui turto vertės. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priešieškinio sumą, kurią sudaro 62 515,00 Lt.
CPK 80 str. 8 p. nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylose mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. CPK 82 str. 1 d. numatyta, kad žyminis mokestis (išskyrus apskaičiuojamą procentais) yra indeksuojamas, atsižvelgiant į ketvirčio kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Įvertinus, jog atsakovas prašo teismą nutraukti santuoką, šioje dalyje reikalavimas apmokestinamas 139 Lt suma. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas reikšdamas priešieškinį turėjo sumokėti 139,00 Lt + (62 515,00 Lt × 0,03) = 2014,45 Lt žyminį mokestį.
Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui ((duomenys neskelbtini) str.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas prašė teismo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas sumokėjo 150,00 Lt žyminio mokesčio. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į rodymų visumą bei bylos aplinkybes, prašymą tenkino iš dalies, atleido atsakovą nuo ¼ dalies – 503,62 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant priešieškinį. Taip pat įpareigojo atsakovą per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti priešieškinio trūkumus – nurodyti tinkamą priešieškinio sumą ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (1360,83 Lt).
Prašydamas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo, atsakovas nurodo, kad vidutinis darbo užmokestis per paskutinį pusmetį sudaro 810 Lt, turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos vykdo, ir kuriems skiria pusę savo mėnesio pajamų, kurias sudaro minėtas darbo užmokestis, nekilnojamojo turto neturi, taigi neturi nuosavo gyvenamojo būsto, neturi galimybės netgi nuomotis gyvenamąjį būstą, kadangi nepakanka pajamų, šiuo metu gyvena pas brolį, jokių santaupų neturi, atėmus vykdomus skolinius įsipareigojimus, lieka apie 400 litų pragyvenimui. Atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms apie sunkią turtinę padėtį bei būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio pagrįsti atsakovas jokių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis įpareigoti atsakovą nurodyti tinkamą priešieškinio sumą ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį yra pagrįsta ir neprieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Negalima sutikti su atsakovo argumentu, kad tokiu būdu jam apribojama teisė į teisminę gynybą, kadangi pats atsakovas nepateikė įrodymų, jog jo turtinė padėtis yra tokia, kad jis neišgali sumokėti žyminio mokesčio ir dėl to negalės apginti savo teisių.
Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.