Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2024-10-17 · Civilinė byla Nr. e2SP-13008-649/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-17
Bylos Nr.
e2SP-13008-649/2024
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01855-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Pareiškėjas
R. N., M. M.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2SP-13008-649/2024Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01855-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.20 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 17 d.Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. N. ir M. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija), suinteresuotas asmuo – kredito unija „Kupiškėnų taupa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. R. N. ir M. M. abipusiu sutarimu dėl taikaus ginčo išsprendimo sąlygų, pateikė teismui 2024 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo nustatymo, pareiškėjo (tėvo) bendravimo su vaiku teisę bei dėl jungtinės veiklos pagrindu pareiškėjų sukurto nekilnojamojo turto aktyvo ir kompensacijos išmokėjimo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

2. Prašymą atsisakytina priimti.

3. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalimi, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579–582 straipsnių nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

4. Teismas, prieš patvirtindamas šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos A. T Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010). Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį (CK 6.983-6.986 straipsniai).

5. (duomenys neskelbtini) straipsnis įsakmiai nustato, kad be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo bei kitą klausimą, nagrinėjamą šiame skyriuje nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) straipsnio, reglamentuojančio bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, 2 dalies 5 punktas nurodo, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.

6. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir kuriai nors iš sutarties šalių nevykdant taikos sutarties, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti šį vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad šis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis).

7. Pareiškėjai R. N. ir M. M., 2024 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė taikos sutartį ir pateikė ją teismui tvirtinti, kurios 5 dalimi susitarė dėl kompensacijos išmokėjimo, t. y. nurodė bei numatė, kad bendros jungtinės veiklos vedimo metu pareiškėjas M. M. bei jo artimieji nuo 2005 m. iki 2024 m. investavo asmeninius resursus bei pinigines lėšas į pareiškėjai R. N(duomenys neskelbtini)žemės sklypą bei jų pagerinimą, dėl ko pareiškėja R. N. įsipareigoja sumokėt šalių sulygtą vienkartine 20000,00 Eur piniginę kompensaciją pareiškėjui M. M. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d., o pastarasis dėl to atsisako pretenduoti į pareiškėjos R. N. nekilnojamąjį turtą ar jo dalį.

8. Pareiškėjai dėl taikos sutarties patvirtinimo į teismą kreipėsi 2024 m. spalio 15 d. (pateiktas prašymas per EPP), prašymas sistemoje užregistruotas 2024 m. spalio 14 d. Šalių prašoma patvirtinti taikos sutartis surašyta 2024 m. rugpjūčio 22 d. Šiuo atveju matyti, kad taikos sutarties pateikimo teismui dieną jau yra suėjęs piniginės kompensacijos mokėjimo terminas (2024 m. rugpjūčio 26 d.), kas neatitinka taikos sutarties keliamiems tikslams bei principams, nes taikos sutartyje šalys siekia išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, o ne aptaria praeityje jau turėjusius būti atliktus veiksmus, kaip nurodyta šiuo atveju. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad pareiškėjų susitarimas dėl prievolės vykdymo negali būti veiksmai, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs anksčiau, nei teismas patvirtina pareiškėjų sudarytą taikos sutartį, todėl nagrinėjamu atveju taikos sutartis negali būti tvirtinama. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas negali tvirtinti tokių taikos sutarties sąlygų, kurių įvykdymo terminas jau yra suėjęs (CK 6.984 straipsnis). Duomenų, kad taikos sutarties sąlyga iki jos patvirtinimo buvo įvykdyta, pareiškėjai nepateikė. Tuo pagrindu pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atsisakoma priimti (CK 6.983 straipsnis, (duomenys neskelbtini) 178, 185 straipsniai).

9. Be to, nagrinėjamu atveju kartu su prašymu ir taikos sutartimi pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, t. y. įrodymų apie šalių gaunamas pajamas, turimus išlaikytinius, duomenis, kad šalių sutartas 320 Eur išlaikymo dydis vaikui yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir dukros poreikiams.

10. P. T. sutarties 6.1 ir 6.2 punktais sutarė, kad kiekviena šalis savo finansines prievoles asmeniniams kreditoriams ir toliau vykdys asmeniškai iš savo asmeninių lėšų ir turto. Tačiau, pažymėtina, kad šalys taikos sutartimi gali susitarti tik dėl tarpusavyje esančių, galimai ateityje kilsiančių ginčų, tuo tarpu nuostatos (ne) tiesiogiai galinčios įtakoti trečiuosius asmenis, kurie byloje nėra bylos šalis, nevertinamos ir tokios nuostatos negali būti tvirtintinos, neįvertinus ir neturint minėto asmens nuomonės dėl šalių numatytos nuostatos (ne)teisėtumo. Remiantis kasacinio teismo praktika, kreditorių interesas yra viešasis interesas, kurį teismas gina ex officio.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjų R. N. ir M. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka atsisakoma priimti, kaip neatitinkantį įstatymo keliamų reikalavimų dėl faktinių aplinkybių nurodymo, prie prašymo nepridėti visi įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas neturi galimybės nustatyti aplinkybių ir nuspręsti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ar nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negali būti tvirtinama. CPK XXXIX skyriuje nenustatyta, kad bylas nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka būtų taikomas prašymo trūkumų šalinimo institutas. Nutartis, kuria atsisakoma priimti prašymą, neužkerta kelio (pašalinus trūkumus) kreiptis į teismą pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų R. N. ir M. M. prašymą patvirtinti 2024 m. rugpjūčio 22 d. tarp pareiškėjų sudarytą taikos sutartį ir grąžinti jį pareiškėjams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Saulius Vanagas