Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Teismas akcentavo, jog A. L., kuriam apie iškeltą bylą buvo žinoma nuo 2010 m. vasario mėnesio, nepateikė teismui jokių įrodymų, duodančių pagrindą manyti, kad akcininkų reikalavimai yra nepagrįsti. ABĮ 18 straipsnis ir UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 8.2.11 punktas numato akcininkų teisę susipažinti su Bendrovės veiklos dokumentais ir gauti apie ją informaciją, ir ši akcininkų teisė negali būti nepagrįstai varžoma. Kiekvienas akcininkas turi teisę iš anksto žinoti, kokia įmonės veiklos informacija yra konfidenciali, ir kokie jam keliami reikalavimai norint su tokia informacija susipažinti. Taip pat jis turi teisę ginčyti Bendrovės sprendimus, pažeidžiančius jo teises, tame tarpe ir dėl informacijos gavimo, todėl Bendrovėje negali būti absoliučiai visa informacija konfidenciali, o dokumentai, kuriuose ji užfiksuota, slapti. A. L. ne tik neužtikrina akcininkų teisės gauti įstatuose numatytą informaciją ir susipažinti su įmonės veiklos dokumentais, bet savo veiksmais ir priimamais sprendimais atvirai ignoruoja Vokietijos akcininkų grupės teises.

II.

Atsiliepdami į apeliacinį skundą N. v. K., I. V. K. ir R. W. A. v. K. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą palaikydami apylinkės teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog susiklostė tokia situacija, kad jie turėjo pasirašyti konfidencialumo įsipareigojimą ir sumokėti 100000 Lt depozitą galimai žalai užtikrinti nežinodami, kokia informacija Bendrovėje yra laikoma komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Teigia, jog A. L. veiksmai neatitinka sąžiningo elgesio reikalavimų. Tvirtina, jog nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas, nes pažeidimo padarymo diena 2009 m. spalio 21 d., taigi nuobauda vėliausiai galėjo būti skirta 2010 m. balandžio 21 d., o apylinkės teismas 2010 m. kovo 30 d. priėmė nutartį pratęsti nuobaudos skyrimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. L. kaltė, padarius ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo bei nuobaudą individualizavo tinkamai.

Visų pirma dėl apelianto teiginio, jog nuobauda jam skirta suėjus nuobaudos skyrimui terminui, pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁵ straipsnį UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. L. atžvilgiu pradėta pagal Bendrovės akcininkų N. v. K., I. V. K., R. W. A. v. K. 2010 m. sausio 6 d. pareiškime suformuluotą kaltinimą A. L. už tai, jog šis nesudarė galimybės susipažinti su 2009 m. spalio 12 d. prašyme nurodytais dokumentais (b. l. 1 – 5, 64). Ginčo dėl to, jog minėtas prašymas nebuvo tenkintinas, nėra (b. l. 89 – 90), todėl įvertinus tai, kas nustatyta, apelianto tvirtinimas, jog akcininkai apie jų teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai 2009 m. rugpjūčio 26 d., t. y. suėjus 7 dienų terminui nuo jų ankstesnio atitinkamo pranešimo pateikimo Bendrovei bei gavus Bendrovės 2009 m. rugpjūčio 26 d. neigiamą atsakymą, visiškai nepagrįstas ir nelogiškas. Teisėjų kolegija pažymi, jog jokie ankstesni akcininkų rašyti dokumentai šiuo atveju nuobaudos skyrimo termino eigai įtakos neturi, nes 2009 m. spalio 12 d. prašymas pripažintinas savarankišku nauju prašymu, kuris, beje, pateiktas pagal paties A. L. nurodymą teikti vieną konsoliduotą prašymą su pageidaujama gauti informacija (b. l. 61). Taip pat pažymėtina, jog A. L. apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr.N756-157/2010, kurioje neva spręstas analogiškas ginčas ir pagrindžianti jo teikiamą nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimą, jokio ryšio su nagrinėjamu klausimu neturi. Minėtoje nutartyje išaiškintas nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimas nuo pažeidimo nustatymo dienos tam tikros kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriai nagrinėjamas pažeidimas nepriklauso. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, matyti, jog apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, kuria pratęstas nuobaudos skyrimo terminas iki 2010 m. spalio 12 d., teisėta ir pagrįsta (b. l. 77), todėl darytina išvada, kad nuobauda skirta nesuėjus jos skyrimo terminui.

ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams užtraukia įstatymo numatytos informacijos akcininkams nepateikimas.

Jau minėtu 2009 m. spalio 12 d. prašymu akcininkų atstovas prašė A. L.: I. suteikti galimybę 2009 m. spalio 20 d., 10 val., Bendrovės patalpose susipažinti su šiais dokumentais: 1. visomis Bendrovės paskolų, kredito sutartimis; 2. paskolas, kreditus suteikusiems bankams 2002-2009 metais teiktomis ketvirtinėmis, pusmetinėmis finansinėmis ataskaitomis; 3. visomis užtikrinimo sutartimis, siekiant užtikrinti UAB (duomenys neskelbtini) paimtų paskolų grąžinimą, įskaitant hipotekos, laidavimo, garantijų, įkeitimo sutartis; 4. grąžinamomis paskolomis, įsiskolinimo paskolų davėjams dydžiais; 5. išsamia picerijos, restorano, viešbučio, priestato statybos darbų sąnaudų ataskaita už laikotarpį nuo 2000 m. iki šios dienos; 6. informacija apie visas rangos sutartis, taip pat atsiskaitymus su rangovais nuo 2000 m. iki šios dienos; 7. statybos darbų, kuriuos, A. L. nuomone, dar reikia atlikti, detaliomis sąmatomis, įskaitant numatomą detalų finansavimo šaltinį; 8. darbo sutarčių registravimo žurnalu bei visomis darbo sutartimis, kurios buvo sudarytos nuo Bendrovės įsteigimo; aktualiu darbuotojų sąrašu, darbo vidaus taisyklėmis, atlyginimo nustatymo, paskaičiavimo nuostatais, susitarimais, nuostatais dėl naudojimosi perduotu Bendrovės turtu (nešiojamu kompiuteriu, mobiliu ir pan.); 9. visomis paslaugų teikimo/konsultavimo sutartimis su Bendrove, kurios buvo sudarytos nuo Bendrovės įsteigimo; 10. visomis transporto priemonių pirkimo pardavimo/lizingo sutartimis, kurias Bendrovė yra sudariusi nuo pat jos įsteigimo; 11. visais direktoriaus įsakymais ir kitais dokumentais, kuriuose yra pateikti generalinio direktoriaus sprendimai; 12. visais kitais Bendrovės sandoriais, kurių vertė didesnė kaip 1/20 UAB (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo; 13. turto, išnuomoto pagal nuomos sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), sąrašu; 14. informacija apie Laucių šeimos kapitalo įmokas, įskaitant paskolų sutartis su Bendrove; 15. Bendrovės akcininkų registru; II. iki 2009 m. spalio 15 d., 12 val., raštu patvirtinti, kad galės susipažinti su nurodytais dokumentais, klientų vardu užtikrina, kad komercinės paslapys bus išsaugotos; III. iki 2009 m. spalio 15 d., 12 val., raštu konkrečiai nurodyti, jei kuri nurodyta informacija nebus pateikta (b. l. 56 – 57).

Atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir apeliacinio skundo argumentaciją, šiuo atveju nustatytina, su kokia informacija akcininkai siekė susipažinti (informacijos pobūdis), ir ar tai užtikrinti A. L. privalėjo.

Prašymo pateikimo metu galiojusio ABĮ 18 straipsnio 1 dalis numatė, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šie dokumentai nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Iš pacituoto įstatymo nuostatų matyti, jog akcininko teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama, priklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus ir reikalaujamos iš bendrovės informacijos pobūdžio. Kaip jau buvo minėta, apeliantas neneigia, kad jam teikto prašymo nevykdė, tačiau tvirtina, jog jis prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todėl jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. Į bylą pateiktas A. L. 2009 m. spalio 19 d. atsakymas (akcininkų atstovo gautas 2009 m. spalio 27 d.) į 2009 m. spalio 12 d. prašymą, kuriame nurodoma, jog visa prašoma susipažinti informacija yra konfidenciali, todėl siekiant su ja susipažinti privaloma užpildyti konfidencialumo įsipareigojimą bei pervesti Bendrovei nustatyto dydžio depozitą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš ABĮ 18 straipsnio matyti, jog informacija, kurią akcininkas turi teisę gauti, skirstoma į bendro ir specifinio pobūdžio. Bendro pobūdžio informacija laikytina tokia, kurią kiekvienas akcininkas turi teisę gauti be papildomų apribojimų ar sąlygų ir jai priklauso: bendrovės įstatai, metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai, bendrovės metiniai pranešimai, auditoriaus išvados ir audito ataskaitos, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymai ar atsiliepimai visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašai, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašai, kiti bendrovės dokumentai, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šie dokumentai nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Tuo tarpu specifinio pobūdžio informacija – tokia, kuri yra reikšminga bendrovės ūkinei veiklai ir kuriai gauti akcininkas privalo įvykdyti tam tikras nustatytas sąlygas, atitikti tam tikrus reikalavimus (Bendrovės įstatų 8.2.11 p.). Prie tokios informacijos priskirtini Bendrovės sudaryti sandoriai, suteikti laidavimai, garantijos, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutartys (Bendrovės įstatų 8.2.11 p.) bei kiti duomenys, kurie dėl jų reikšmės Bendrovei nėra privalomi pateikti kiekvienam to pareikalavusiam akcininkui. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokia pozicija seka ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos nuoseklios praktikos akcininko teisės į informaciją bylose (žr. nutartis bylose Nr. 3K-7-801/2002, 3K-3-461/2009, 3K-3-315/2010 ir kt.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, jog 2009 m. spalio 12 d. prašymu akcininkų atstovas prašė leisti susipažinti ne tik, kaip teigia apeliantas, su konfidencialia informacija, bet ir bendro pobūdžio, kuri pagal ABĮ 18 straipsnį konfidencialia negali būti, t. y. 2002-2009 metų ketvirtinės, pusmetinės finansinės ataskaitos, teiktos paskolas, kreditus suteikusiems bankams; bendrovės akcininkų registras (prašymo 2 ir 15 p.). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ši informacija, kaip privaloma pateikti akcininkui susipažinti ar kopijuoti, išskirta ir Bendrovės įstatų 8.2.11 punkto pirmame sakinyje.

Taip pat akcentuotina ir tai, jog akcininkų 2009 m. spalio 12 d. rašto 11 punktu prašyta informacija (visi direktoriaus įsakymai ir kiti dokumentai, kuriuose yra pateikti generalinio direktoriaus sprendimai), įvertinus bendrovės valdymo struktūrą (nėra valdybos), visa be išimties konfidencialia būti taip pat negali. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis prie akcininkams privalomai pateikiamos susipažinti informacijos įtvirtina jų nebaigtinį sąrašą, t. y. nurodyta, jog tokia informacija laikytini ir kita bendrovės dokumentai, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Iš ABĮ 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 34 straipsnio 3 dalies, 37 straipsnio 8 dalies, Civilinio kodekso 1.5 straipsnio, 1.116 straipsnio 1 dalies sisteminio vertinimo seka, jog direktoriaus sprendimas dėl informacijos, kuri bendrovėje laikoma konfidencialia, nustatymo negali būti konfidencialus, nes taip apskritai būtų paneigta akcininko neturtinė teisė susipažinti su konfidencialia informacija. Pažymėtina, jog prie byloje esančio Konfidencialumo įsipareigojimo, kuris patvirtintas direktoriaus 2008 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.8/2/11 ir kurį, anot apelianto, būtina pasirašyti prieš susipažįstant su įmonės konfidencialia informacija, yra nurodytas priedas – Susipažinimo su Bendrovės Komercinių (gamybinių) paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos sąraše nurodyta informacija ir dokumentais tvarka (patvirtinta direktoriaus 2008 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.8/2/11), su kuria, pasirašydamas minėtą įsipareigojimą, gavėjas turi būti susipažinęs (Konfidencialumo įsipareigojimo 1 ir 7 punktai). Taigi iš čia matyti, jog bent jau 2008 m. vasario 11 d. direktoriaus įsakymas Nr.8/2/11 negali būti konfidencialus. Pabrėžtina, kad apeliantas savo teiginiui, kad visa akcininkų prašyta informacija Bendrovėje pripažinta konfidencialia, pagrįsti jokių dokumentų teismui nepateikė.

Įvertinus tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. L. privalėjo pagal 2009 m. spalio 12 d. prašymą sudaryti galimybę akcininkams susipažinti su viešais bendrovės dokumentais (prašymo 2, 15 ir iš dalies 11 punktai), o to nepadarydamas šiurkščiai pažeidė akcininkų teises, todėl atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį patrauktas visiškai pagrįstai.

Dėl apelianto teiginio, jo apylinkės teismas pripažindamas, kad Susipažinimo su Bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos sąraše nurodyta bei kita konfidencialia informacija ir dokumentais tvarka diskriminacinė, peržengė pareiškimo ribas, nes šioje byloje tokios Tvarkos teisėtumo klausimas nekeltas ir ji įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, pasakytina, kad tokios išvados apylinkės teismas nepadarė. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas kaip diskriminacinį sprendimą įvertino direktoriaus 2009 m. spalio 19 d. įsakymą Nr.9/1019, kuriuo nustatyta 100000 Lt užstato suma ne visiems informacijos prašantiems asmenims, o tik advokato F. H. atstovaujamai akcininkų grupei. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, matyti, jog tokio įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau vien šis perteklinis teiginys iš esmės tinkamos nutarimo motyvacijos nepaneigia.

Apeliantas teigia, jog apylinkės teisme buvo apribota jo teisė būti išklausytam, teikti įrodymus bei paaiškinimus, nes teismas netenkino jo atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog A. L. jau 2010 m. kovo 1 d. žinojo apie jam iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskirtą jos nagrinėjimą 2010 m. kovo 30 d., akcininkų pareiškimas teismui ir kartu su juo pateikti priedai jam buvo įteikti (b. l. 67, 68), taigi turėjo net mėnesį laiko savo procesinėms teisėms įgyvendinti. Tam, teisėjų kolegijos nuomone, nesudarė kliūčių ir pastarojo 2010 m. kovo 26 d. susirgimas, nes būtent ligos metu, t. y. 2010 m. kovo 29 d., apeliantas surašė ir teikė net 3 lapų prašymą bylos nagrinėjimą atidėti (b. l. 69 – 71). Pabrėžtina ir tai, jog apylinkės teismas bylos nagrinėjimą atidėjo 2010 m. balandžio 22 d. Bylos medžiaga patvirtina, jog apie atidėtą teismo posėdį A. L. žinojo ir 2010 m. balandžio 14 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu R. A., iš kurio 2010 m. balandžio 21 d. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą matyti, kad A. L. sudarant atstovavimo sutartį jau žinojo, kad bylos nagrinėjime 2010 m. balandžio 22 d. dalyvauti negalės (b. l. 97 – 100, 104), taigi veikiant rūpestingai jis turėjo realią galimybę tiek paaiškinimus, tiek įrodymus teismui teikti. Be to, iš advokato prašymo atidėti bylos nagrinėjimą matyti, kad jame pasisakoma dėl ginčo esmės, remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Taigi, įvertinus tai, kas pasakyta, darytina išvada, jog ATPK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apelianto procesinės teisės apylinkės teismo pažeistos nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo (ATPK 279 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.