Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevčius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato viršininko S. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-04-23 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla V. D. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015-02-18 23.40 val. (duomenys neskelbtini), ties parduotuve IKI, būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos THC (marihuanos), vairavo R. D. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Plungės rajono apylinkės teismas 2015-04-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą V. D. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, nutraukė, nesant V. D. veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-04-23 nutarimą, priimti naują nutarimą ir V. D. skirti ATPK 126 straipsnio 5 dalyje sankcijoje numatytą nuobaudą. Nurodo, jog teismas visapusiškai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir administracinę bylą nutraukė neteisėtai. 2015-02-19 gydytojo J. Z. surašytame akte išvadoje aiškiai parašyta, kad V. D. šlapime yra psichotropinės žolės (THC), jis vartojo minėtą medžiagą ir negali vairuoti transporto priemonės. Policijos pareigūnas savo tarnybiniame pranešime įvardijo vieną iš apsvaigimo požymių – išsiplėtę vyzdžiai, tai pastebėta bendraujant su vairuotoju V. D., tuo įsitikino patikrinęs žibintuvėliu. Kad vairuotojas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, patvirtino ir medikų išvada. Jokių narkotinių medžiagų normų, kurios būtų leidžiamos šlapime, ATPK 126 straipsnio 5 dalyje nėra. Testui esant teigiamam dėl narkotikų vartojimo vairuotojai laikomi apsvaigusiais nuo narkotinių medžiagų. Apelianto nuomone, jei teismui nepakako duomenų sprendimui priimti, jis turėjo paskirti tiriamųjų medžiagų ištyrimą, kurį atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos (dabar Valstybinė teismo medicinos tarnyba) teismo medicinos ekspertai, taip pat į teismo posėdį kviesti VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės gydytoją J. Z., kad patvirtintų, kokią įtaką V. D. apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų galėjo turėti vairuojant automobilį.

V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo V. D. nutraukta, konstatavus, kad byloje nėra surinkta neginčytinų įrodymų, jog V. D. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Institucija savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės motyvuoja tuo, jog teismas visapusiškai neištyrė visų įrodymų, jei teismui nepakako duomenų sprendimui priimti, turėjo būti paskirtas tiriamųjų medžiagų ištyrimas, kurį atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos (dabar Valstybinė teismo medicinos tarnyba) teismo medicinos ekspertai, taip pat į teismo posėdį iškviestas VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės gydytojas J. Z., kuris patvirtintų, kokią įtaką V. D. apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų galėjo turėti vairuojant automobilį.

ATPK 126 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir sprendžia, kad V. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nebuvo įrodyta. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, būtent ji ir turi pasirūpinti, kad asmens kaltei patvirtinti būtų pateikti patikimi ir leistini įrodymai, o visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. D. neigia vairavęs automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl vertinant surinktus įrodymus būtina nustatyti, ar surinkta pakankamai V. D. kaltę patvirtinančių įrodymų, jog jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (2006-05-12 nutarimas Nr. 452). Šiose taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos). Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti.

Pagal šių taisyklių 9 ir 9.1 punktus, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), policijos ar inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru. Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje (patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505) įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) (II skyriaus 2 punktas). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (II skyrius 3 punktas). Medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Įvertinus bendrą asmens būklę turi būti užpildomas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, išskyrus skiltis „Išvada“. Šią skiltį gydytojas užpildo gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos (11.1 punktas). Tuomet skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo apsvaigęs ar neapsvaigęs, vartojęs ar nevartojęs. Jei išvadoje teigiama, kad vartojęs, nurodoma, kokių medžiagų.

Vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, bet nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą), reikėtų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo). Pabrėžtina, kad medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-12-2014).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai 2015-02-18 23.40 val. (duomenys neskelbtini), pastebėję įtartinai manevruojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė, policijos pareigūnas, bendraudamas su automobilio vairuotoju V. D. ir žibintuvėliu pašvietęs jam į akis, pastebėjo, jog jo akių vyzdžiai išsiplėtę ir jis lėtai reagavo į ryškią šviesą, todėl kilus įtarimui, jog V. D. vairavo automobilį apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, pareigūnai kreipėsi į Všį Plungės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje buvo atliktas V. D. šlapimo tyrimo testas ir nustatyta, kad šlapimo ėminyje THC (marihuanos) reakcija teigiama (b. l. 5a). Gydytojas J. Z. atliko medicininę apžiūrą V. D. apsvaigimui nustatyti ir užpildė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą (b. l. 6). Iš akto matyti, jog patikrinimo metu V. D. eisena taisyklinga, pėda po pėdos, stovėsena stabili, judesiai tikslūs, vyzdžiai simetriški, reakcija į šviesą yra, nistagmos nėra, orientuojasi savyje, laike, vietoje, atmintis gera, mąsto nuosekliai, kalba rišli, alkoholio kvapas iškvepiamame ore neužuodžiamas. Gydytojas J. Z. skiltyje „Išvada“ nurodė, kad V. D. yra vartojęs psichotropinės žolės THC, kurios pėdsakai aptikti atlikus tiriamosios medžiagos – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šlapimo – ištyrimą, ir pabraukė, jog vairuoti negali. Svarbu pažymėti, jog atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, gydytojas J. Z. išvadą akte galėjo užpildyti tik gavęs tyrimus iš toksikologijos laboratorijos, tačiau, bylos duomenimis, tokie tyrimai nebuvo atlikti.

Šiame kontekste paminėtina, jog pagal Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 10.4 punktą greito tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti šios metodikos 10.3 punkte nurodytus metodus, t. y. psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir (ar) šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais, identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Taigi teigiami rezultatai, gauti atliekant imuninę analizę, taip pat turi būti patvirtinti 10.3 punkte nurodytais metodais. Šiuo atveju V. D. šlapimo mėginio išsamus tyrimas Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje nebuvo atliktas, dėl to byloje pateikti greito tyrimo priemonių (testo) rezultatai apie narkotinės medžiagos (THC) atradimą V. D. šlapime nepatvirtinti teismo medicinos laboratorijos specialisto išvada, todėl jais remiantis negalima daryti kategoriškos išvados, jog V. D. įvykio dieną buvo vartojęs ir apsvaigęs nuo jo šlapime rastos narkotinės medžiagos (THC). Be to, V. D. buvo nurodęs, jog prieš keletą dienų iki įvykio dienos buvo rūkęs marihuanos, todėl jo šlapime galėjo būti išlikę marihuanos pėdsakų.

Jokių kitų objektyvių duomenų apie tai, jog V. D. įvykio dieną transporto priemonę vairavo apsvaigęs, jo psichika ir elgesys buvo sutrikę nuo jo šlapime rastos narkotinės medžiagos, nėra. Nė vienas iš gydytojo apžiūros akte nustatytų požymių nesuteikia pagrindo įtarti, jog V. D. apžiūros metu buvo apsvaigęs, todėl akte suformuluota išvada, jog V. D. negali vairuoti, prieštarauja paties gydytojo akte nurodytiems duomenims apie V. D. būseną. Labai tikėtina, jog gydytojas akte pabraukė, jog V. D. negali vairuoti, tik todėl, jog atlikus testą buvo teigiama THC reakcija. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, gydytojo surašytame akte nurodytų duomenų visuma apie V. D. būseną ir jo veiksmus medicininės apžiūros metu neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog V. D. administracinio teisės pažeidimo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Policijos pareigūno E. G. 2015-02-18 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pašvietus žibintuvėliu V. D. į akis, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę ir lėtai reagavo į ryškią šviesą, tačiau daugiau jokių išorinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požymių, pavyzdžiui, kad jis neadekvačiai elgėsi, nerišliai kalbėjo, nekoordinavo judesių ir pan., kuriems esant buvo galima įtarti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nenurodyta. Policijos pareigūnų įtarimą, jog V. D. gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, paneigia VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės gydytojo akte nurodyti duomenys, jog V. D. psichika, elgesys patikrinimo metu normalūs, akių vyzdžiai simetriški, jokių apsvaigimo požymių nėra. Nesant objektyvių bei patikimų įrodymų negali būti daroma kategoriška išvada dėl to, jog V. D. 2015-02-18 transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog teismas pats turėjo kreiptis dėl ekspertizės skyrimo, nes teismas to padaryti negalėtų, kadangi, pagal minėtos metodikos 8.9 punktą, tiriamosios medžiagos siunčiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba policijos transportu į toksikologijos laboratoriją ir pristatomos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo. Atsakant į apelianto argumentą, jog teismas turėjo į posėdį kviesti VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės gydytoją J. Z., kuris atlikto V. D. apžiūrą, pažymėtina, jog teismas buvo aktyvus ir kvietė gydytoją J. Z. į teismo posėdį, tačiau buvo gautas gydytojo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodyta, jog jo išvada byloje jau pateikta, papildomai jokių aplinkybių nurodyti negalės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia institucijos dėmesį į tai, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o ne teismas savo iniciatyva, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010).

Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad vairavimas apsvaigus nuo narkotinių medžiagų yra ypač pavojingas ir šiurkštus pažeidimas, todėl pirmiausiai tokių pažeidimų bylų medžiaga turi būti itin kruopščiai surenkama ir tinkamai paruošiama nagrinėti teisme, neperkeliant šios naštos teismui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, daro išvadą, kad visos įrodinėjimo galimybės yra išsemtos, surinkti naujų įrodymų, kurie leistų nustatyti, kad V. D. 2015-02-18 vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nėra įmanoma. Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą V. D. dėl ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, konstatavęs, jog jo veikoje nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2015-04-23 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.