Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo psichiatrui ekspertui Kęstučiui Mikučioniui (vaizdo konferenciniu būdu ZOOM programa),

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo,

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusiam, vidurinio išsilavinimo, bedarbiui, teistam: 1. 2021-02-25 Utenos apylinkės teismo .Zarasų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2. 2023-06-12 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų (LR BK 140 str. 2 d.) taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

2023-03-01 surašytas negalėjimo dalyvauti procese protokolas, kuriame konstatuojama, kad įtariamo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu asmens - R. M. psichikos būklė neleidžia su juo atlikti proceso veiksmų ir jam dalyvauti atliekamuose proceso veiksmuose. Nuo šio protokolo surašymo momento informacija apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priimtus proceso sprendimus baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka suteikiama įtariamojo asmens gynėjui ir įstatyminiam atstovui, perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 d. padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M.2023 m. kovo 12 d., apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto su sugyventine A. M. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė kumščiu du kartus sugyventinei A. M. į pakaušį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. M. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ekspertas K. Mikučionis teismo posėdžio metu nurodė, kad pateiktą išvadą palaiko, nurodė, kad R. M. serga psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti apklausiamas ir negali dalyvauti teismo posėdžiuose. R. M. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai V. G. ir V. B., palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, R. M.savo kaltės nepripažino, parodė, kad pastovi jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra deklaruota ir jo sugyventinės A. M. gyvenamoji vieta. Nuo vasaros A. M.nuomojasi kitą butą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Jis su A. M. gyvena kaip šeima, abiem nurodytais adresais. Jis nesudavė A. M.kumščiu per pakaušį, nestūmė jos kaip, kad nurodyta įtarime. Jis apskritai neatsimena to šeštadienio ir sekmadienio. Daugiau nieko papasakoti neturi (1 t., b. l. 113-114

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji A. M. parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu R. M., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu nuomojasi atskirą butą. Nors ir turi atskirą gyvenamąją vietą, tačiau jie dažnai būna kartu. Butą išsinuomojo dėl R. M. elgesio, jis dažnai vartoja alkoholį, tampa agresyvus, jam buvo pradėta baudžiamoji byla dėl jo ankstesnio smurto prieš ją. Tiek ji, tiek R. M. žinojo, kad jam yra skirtas įpareigojimas nebūti su ją, nebendrauti ir laikytis 50 metrų atstumo, bet jie būna kartu, nes yra taip įpratę. 2023 m. kovo 11 d., apie 18.00 val., ji kartu su R. M. nuėjo jo gyvenamuoju adresu, (duomenys neskelbtini), nes jis norėjo, kad ji pagamintų jam valgyti ir jie pabūtu kartu. Vakaro eigoje R. M. vartojo alkoholį - degtinę, išgėrė 2 butelius degtinės, po 0,5 litrą talpos. Kuo daugiau jis gėrė, tuo daugiau agresyvėjo. Miegoti jie nuėjo apie 23.00 val. Ji pabudo nuo R. M. barnio, buvo jau po vidurnakčio, apie 03.00 val. R. M. pradėjo žodinį konfliktą, išvadino necenzūriniais žodžiais. Žodinio konflikto metu, R. M. smogė jai du kartus kumščiu į pakaušio sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, bet guzai neatsirado, tuo metu jai skaudėjo. Iš karto po to jis dar pastūmė ją rankomis, stumdamas į krūtinę, dėl ko nugara ji atsitrenkė į sieną, bet dėl to skausmo nejautė. Taip pat R. M.sakė, kad nunuodys ją, užmuš ir išprievartaus, bet konkrečių veiksmų neatliko. Pamačiusi, kad jis labai agresyvus ir pradeda smurtauti, ji pabėgo nuo jo. Jai išbėgant į laiptinę, jis dar metė į ją taburetę, bet nepataikė. Išbėgusi į laiptinę ji kvietė pagalbą, nežino ar kas nors girdėjo. Ji grįžo po keliolikos minučių, R. M.jau buvo ramesnis, bent jau daugiau nesimušė. Į policiją nepaskambino, nes buvo išsigandusi, prastai jautėsi. 2023 m. kovo 12 d., apie 16.00 val., jiems būnant jos nuomojamame bute, tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas, bet R. M. prieš ją smurto nenaudojo. Policijai pranešė dėl žodinio konflikto ir nujautimo, kad R. M. vėl gali prieš ją pakelti ranką. R. M. atžvilgiu civilinio ieškinio nereikš, nors jai buvo padaryta fizinė ir moralinė žala, sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė išgąstį. Ji nebuvo apžiūrėta greitosios medicinos pagalbos medikų, nes nebuvo reikalo (1 t., b. l. 51-52).

Liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau - Utenos apskrities VPK Zarasų r. PK RS) vyresniąja tyrėja. Dirbant 2023 m. kovo 12 d. kartu su Utenos apskrities VPK Zarasų r. PK RS vyriausiuoju patruliu J. V., apie 15.48 val., iš Utenos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad: "Pranešėjos neblaivus sugyventinis lindo muštis ir išvarė pranešėją iš namų. Minėjo, kad sugyventinis nakties metu buvo sumušęs pranešėją. Nuo GMP atsisakė, vaikų nėra. Namo numerio nežino, minėjo, kad mėlynos spalvos, 2a namas. Lauks prie namo". Įvykio pranešėja buvo A. M.. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja A. M., kuri paaiškino, kad 2023 m. kovo 12 d., apie 03.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, ją sumušė neblaivus sugyventinis R. M., suduodamas du kartus kumščiu į galvą, pakaušio sritį, bei rankomis ją pastūmė ties krūtine, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, juto fizinį skausmą. Tuomet jie visi nuvyko į įvykio vietą. Tarnybiniame automobilyje kartu vyko ir R. M., kuris, jiems atvykus, vaikščiojo neblaivus namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme. R. M.buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. R. M. buvo girtas ir neadekvatus, todėl nebuvo galima suprasti ką jis kalba. Atvykus į įvykio vietą, su A. M. nuėjo į butą, kuriame tarp jos ir R. M. nakties metu įvyko konfliktas. A. M.parodė kambarį, kuriame nakties metu sugyventinis jai sudavė du kartus kumščiu į galvos sritį bei pastūmė rankomis, dėl ko ji atsitrenkė nugara į sieną bei juto fizinį skausmą. Nukentėjusioji pasakojo, kad išsigandusi tokių sugyventinio veiksmų išbėgo iš kambario, o R. M. į jos pusę metė taburetę, bet nepataikė, ir tuomet ji išbėgo į laiptinę, paskui į lauką. Bute bendra tvarka nebuvo pažeista. Ant A. M. kūno ir veido akivaizdžių kūno sužalojimų nesimatė. Apžiūrėjus įvykio vietą, A. M. buvo išvežta į policijos komisariatą, kur kitos pamainos pareigūnai atliko jos asmens apžiūrą. Kiek prisimena, R. M. taip pat buvo nuvežtas į policijos komisariatą. R. M. buvo neadekvatus, todėl buvo neįmanoma su juo susikalbėti, negalima buvo suprasti ką jis sako, todėl jis neišsakė pozicijos ar jis mušė A. M.. A. M. sakė, kad iš karto policijai neskambino, nes bijojo R. M.. A. M. minėjo, kad nuomojasi kitą butą ir jame gyvena, tačiau jos deklaruota gyvenamoji vieta yra R. M. gyvenamoji vieta. A. M. sakė, kad nors kitoje byloje R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo jos, nebendrauti su ja, bet ji vis tiek jo prašymu ateidavo į jo gyvenamą vietą padaryti valgyti, aptvarkyti ir ten būdavo. R. M. taip pat ateidavo į jos nuomojamą butą (1 t., b. l. 83-84).

Patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą, pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rasta nebuvo (1 t., b. l. 39-40, 42-47).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta nukentėjusiosios A. M.kūno apžiūrą. Apžiūrint A. M.kūną, t. y. veido bei galvos sritis, jokių sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 60-61, 64-66).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad 2023 m. kovo 12 d., 16.50 val., R. M. buvo nustatytas 2,20 ‰ (promilių) neblaivumas, A. M. buvo blaivi (1 t., b. l. 88).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Ž. tarnybiniame pranešime dėl bendravimo telefonu su nukentėjusiąją a. M. nurodyta, kad 2023 m. liepos 3 d., 16.28 val., telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiąja A. M., kuri paaiškino, kad nepatikėjo, kad sugyventinis R. M. gali realiai įvykdyti 2023 m. kovo 12 d. išsakytus grasinimus, suprato, kad jis taip kalbėjo, kadangi buvo girtas (1 t., b. l. 68).

Be to, R. M., kaltimas tuo, kad 2023 m. kovo 13 d., apie 09.20 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine A. M. metu, tris kartus dešine koja įspyrė sugyventinei A. M. į dešinės kojos blauzdą bei vieną kartą dešine koja įspyrė nukentėjusiajai į kairės kojos blauzdą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, R. M.savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad kartu su sugyventine A. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio santykiai geri. Nuo vasaros A. M.nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini), bet ji ateina pas jį kai jis paprašo pagalbos. A. M. pernakvoja pas jį, jie pasidaro valgyti, padeda atlikti namų ūkio darbus. 2023 m. kovo 13 d., apie 06.00 val., atsikėlė A. M. namuose, ji taip pat buvo namuose, jie papusryčiavo. Neprisimena kiek buvo valandų, jie susiginčijo, bet neprisimena dėl ko, galėjo ir susikeikti. Ginčo metu jis įspyrė vieną kartą A. M.iš kojos į dešinę koją, negali pasakyti ar pataikė į blauzdą, ar į šlaunį. Jis iš karto už tai atsiprašė A. M., daugiau jis jai nespyrė. Po spyrio A. M.išbėgo į laiptinę. Prieš įspirdamas A. M. jis buvo blaivus, ryte alkoholio nevartojo. Negali pasakyti po kiek laiko A. M. grįžo namo, buvo šviesu. A. M. grįžus, tarp jų viskas buvo gerai. Vėliau, supykęs jis išėjo išgerti pas draugus, nežino kiek valandų buvo. Kai jis išėjo pas draugus, atrodo, kad A. M.kažkur vaikščiojo. Išėjęs iš draugų, už parko Dusetose pamatė policijos pareigūnų automobilį, o jam priėjus arčiau, pamatė, kad policija išleido A. M.. Jam priėjus prie A. M., ši pasakė, kad policijos pareigūnai buvo ją išvežę, nesakė kur, bet sakė, kad ji jų bijo. Nežino kodėl ji bijojo policijos pareigūnų. Gal A. M. galėjo policijos pareigūnams ką nors prikalbėti ant jo, nežino. 2023 m. kovo 13 d., 11.38 val., jam buvo nustatytas 2,51 (promilių) neblaivumas, tačiau jis negali papasakoti, negali atkartoti ir paaiškinti, yra nepakaltinamas. Jei jam būtų paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo A. M., jis kaip gyveno su ja, taip ir gyventų, jie patys tarpusavyje išsiaiškins (2 t., b. l. 129-130).

Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 13 d., ryte, ji buvo namuose, o sugyventinis R. M. išėjo apie 05.00 val., namo grįžo apie 08.00 val., buvo neblaivus, tai matėsi iš jo elgesio ir kalbos. Apie 09.20 val., jai būnant buto virtuvėje, atėjo R. M., kuris elgėsi agresyviai, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Jai stovint virtuvėje prie krosnies, R. M. priėjo prie jos ir spyrė tris kartus dešine koja jai į dešinės kojos blauzdą, taip sukeldamas fizinį skausmą, tuo pat metu jis dar vieną kartą dešine koja spyrė jai į kairės kojos blauzdą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ant dešinės kojos buvo hematoma, medikų pagalbos jai nereikėjo. Vengdama, kad R. M. daugiau jos nesumuštų, ji išbėgo į gatvę. Nusiraminusi ji paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu. Įvykio metu namuose jie buvo dviese. R. M. fiziškai prieš ją smurtauja nuolat, buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl smurto. Ji bijo R. M., todėl nori, kad jis gyventų atskirai nuo jos. Civilinio ieškinio nereikš, dėl to apsispręs vėliau (2 t., b. l. 8).

Liudytojas V. B. parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Zarasų r. PK RS vyresniuoju tyrėju. Dirbant 2023 m. kovo 13 d. kartu su Utenos apskrities VPK Zarasų r. PK RS vyriausiąja tyrėja M. G. ir kursante A. K., apie 10.10 val. iš Utenos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėją išvarė iš namų jos neblaivus sugyventinis, o prieš tai ją suspardė. Buvo nurodyta vykti adresu (duomenys neskelbtini), pagal ankstesnius iškvietimus, jam buvo žinoma, kad šiuo adresu gyvena A. M.. Nuvykus į įvykio vietą, jis su A. K. užėjo į butą, kurio viename iš kambarių miegojo iš pažiūros neblaivus R. M., nuo jo sklido alkoholio kvapas. A. M. sėdėjo buto virtuvėje prie stalo, taip pat dar buvo A. M. kaimynė, tačiau ji konflikto nematė. A. M. paaiškino, kad 2023 m. kovo 13 d., apie 09.20 val., namuose, šioje virtuvėje, žodinio konflikto metu, neblaivus jos sugyventinis R. M. spyrė jai tris kartus į dešinės kojos blauzdą ir vieną kartą į kairės kojos blauzdą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Pasakodama A. M. buvo susinervinusi. A. M. sakė, kad po smūgių į jos kojas sudavimo, ji išbėgo iš buto į gatvę ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Nustatyta, kad A. M. buvo blaivi. A. M. medikų pagalbos atsisakė. Kolegei M. G. atlikus nukentėjusiosios A. M. kūno apžiūrą, ant jos dešinės kojos blauzdos buvo matyti hematoma. R. M. buvo laikinai sulaikytas bei pristatytas į policijos komisariatą (2 t., b. l. 36-37).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą, pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rasta nebuvo, grumtynių požymių nėra (2 t., b. l. 8-9, 14-17).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta nukentėjusiosios A. M.kūno apžiūrą. Apžiūrint A. M. kūną, ant dešinės kojos blauzdos buvo matoma apie 2 cm. skersmens hematoma. Daugiau ant kūno išorinių smurto žymių nebuvo pastebėta (2 t., b. l. 19, 22-23).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad 2023 m. kovo 13 d., 11.38 val., R. M. buvo nustatytas 2,51 ‰ (promilių) neblaivumas, A. M. buvo blaivi (2 t., b. l. 45).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m. birželio 20 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įtariamos veikos metu R. M. sirgo psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. R. M. dėl nustatyto psichikos sutrikimo ir psichikos būsenos ypatumų negalėjo suvokti pavojingos veikos pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Šiuo metu R. M. serga (duomenys neskelbtini). Jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. R. M. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo procese. R. M. reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones bendro stebėjimo sąlygomis specialioje psichiatrinėje ligoninėje (2 t., b. l. 103-105).

Motyvuojamoji dalis

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia.

Byloje pakanka įrodymų daryti išvadą, jog R. M. tyčia 2023 m. kovo 12 d., apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), buto Nr. 5, kambaryje, žodinio konflikto su sugyventine A. M. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė kumščiu du kartus sugyventinei A. M. į pakaušį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.

Be to, byloje pakanka įrodymų patvirtinančių, kad jis 2023 m. kovo 13 d., apie 09.20 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine A. M. metu, tris kartus dešine koja įspyrė sugyventinei A. M. į dešinės kojos blauzdą bei vieną kartą dešine koja įspyrė nukentėjusiajai į kairės kojos blauzdą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.

Įstatymo uždraustų veikų padarymo aplinkybės įrodytos nukentėjusiosios parodymais duotais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, kitais pateiktais rašytiniais įrodymais: liudytojų V. G., V. B., parodymais, įvykių vietų apžiūros protokolais ir foto lentelėmis, asmens apžiūros protokolais, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijomis.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M. įvykdytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertas nustatė, kad R. M. praeityje ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). R. M. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu R. M. serga aukščiau minėtu psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su R. M. negali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis negali būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdžiuose. R. M. būtinas priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Teismas, įvertinęs visus šiuos objektyvius duomenis pripažįsta, jog R. M. ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remiantis Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į R. M. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Įsiteisėjus nutarčiai dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, panaikintina R. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. M. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu nuo 2022-06-16 iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo šiame baudžiamajame procese įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinis diskas (vokas Nr. 1), kuriame įrašyta į įvykį atvykusių policijos pareigūnų „Body Cam“ kameromis filmuota medžiaga, saugomas prie 1-ojo tomo bylos galinio viršelio, paliktinas prie baudžiamosios bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsniu, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pripažinti, kad R. M., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, taikyti R. M. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. M. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 25 metrų atstumu nuo iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo šiame baudžiamajame procese įsiteisėjimo dienos, teismo nutarčiai dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską (vokas Nr. 1), kuriame įrašyta į įvykį atvykusių policijos pareigūnų „Body Cam“ kameromis filmuota medžiaga, saugomą prie 1-ojo tomo bylos galinio viršelio, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.