Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, nukentėjusiajai V. D., kaltinamajam A. M. ir jo gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ir laikomas Laivės vietų atėmimo ligoninėje Pravieniškių padalinyje, teistas:

1978-01-11 Kauno r. teismo pagal LR BK 2011str., 234 str. 2 d.;1984-05-18 Kauno m. Panemunės r. teismo pagal LR BK 246 str. 1 d.;1984-11-27 pagal BK 148 str. 2 d., 206 str., 207 str. 1 d., 234 str. 1 d.; 1992-11-12 pagal BK 148 str. 2 d., 147 str. 2 d.; 1993-10-29 Alytaus r. apyl. teismo pagal BK 147 str. 2 d.; 1998-03-06 pagal LR BK 235 str. l m. laisvės atėmimo; 2003-10-24 Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. l m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2007-01-31 Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., nuosprendis pakeistas Kauno apygardos teismo 2007-03-27 nuosprendžiu, – laisvės atėmimu 3 m.;2012-12-12 Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 164 str. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;2015-02-27 pagal LR BK 264 str. 1 d., vadovaujantis BK 54 str. 3 d., paskirta 12 MGL (451,92 eurų) dydžio bauda, baudą sumokėjęs 2015-04-21;

Kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

A. M. apiplėšė žmogų panaudodamas nešaunamąjį ginklą, o būtent: 2016-02-04 apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini) pr. prie (duomenys neskelbtini) pastato, įsėdo į V. D. automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nurodė užvesti automobilio variklį ir važiuoti jo nurodyta kryptimi, o jai nesutikus važiuoti, išsitraukė „D“ kategorijos nešaunamąjį ginklą - pneumatinį pistoletą „CZ 75 D Compact Nr. AZ215/15A95686“, skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro rutulio formos (BB tipo) šoviniais - kulkomis, kurį laikė nukreipęs į jos kojas ir grasindamas jas peršauti, taip atimdamas galimybę V. D. priešintis, nukentėjusiajai užvedus automobilio variklį, jo nurodymu nuvažiavo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), važiuodamas V. D. automobilyje visą laiką, kaip bauginimo priemonę nešaunamąjį ginklą - pneumatinį pistoletą laikė nukreipęs į nukentėjusiosios kojas, po to, apie 20.25 val. jo nurodymu nuvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), kur V. D. bankomate nuo savo sąskaitos nuėmė ir ten pat jam perdavė 20 eurų, tokiu būdu grasindamas nešaunamuoju ginklu - pneumatiniu pistoletu pagrobė svetimą turtą - V. D. priklausančius 20 eurų.

Be to, A. M. pasikėsino apiplėšti žmogų panaudodamas nešaunamąjį ginklą, o būtent: 2016-02-11 apie 15.15 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. prie (duomenys neskelbtini) pastato, įsėdo į taksi vairuotojo M. S. automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris T10251, paprašė nuvežti į Vilijampolės mikrorajoną, važiuodamas nurodyta kryptimi, M. S. nurodė važiuoti į Šilainių mikrorajoną, o netoli (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, automobiliui sustojus, išsitraukė „D“ kategorijos nešaunamąjį ginklą - pneumatinį pistoletą „CZ 75 D Compact Nr. AZ215/15A95686“, skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro rutulio formos (BB tipo) šoviniais - kulkomis, kurį nukreipė į nukentėjusįjį M. S., pareikalavo atiduoti pinigus, M. S. nepaklusus jo reikalavimui, ne mažiau 10 kartų šovė į M. S., padarydamas jam šautines žaizdas pakaušio srityje, kairiame smilkinyje, galvoje, veide, kakle, abiejose plaštakose su daugybiniais svetimkūniais, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, nuo šūvio išdužo automobilio vairuotojo pusės durelių stiklas, 30 eurų vertės ir pasišalino, tokiu būdu panaudojęs nešaunamąjį ginklą - pneumatinį pistoletą, pasikėsino apiplėšti nukentėjusįjį M. S..

Teisme apklausiamas kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinamajame akte visos nurodytos aplinkybės yra teisingos, nieko neginčija, civilinius ieškinius pripažįsta, juos stengsis atlyginti. Tuo metu buvo labai sunkus periodas jo gyvenime, dėl įvykių labai gailisi. Tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu balsu perskaitė A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur įtariamuoju apklaustas A. M. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl jam inkriminuotų veikų padarymo ir parodė, kad kad tuo metu jam buvo sunkus gyvenimo etapas. Buvo bedarbis, trūko pinigų pragyvenimui, vartojo alkoholinius gėrimus. Gyveno su mama, jos bute. 2016-02-02 dienos metu lankėsi Dainavos turguje esančioje aludėje, gėrė alų. Ten jį užkalbino apie 30 metų nepažįstamas vyriškis, kuris jam pasiūlė užsidirbti 50 eurų. Nepažįstamąjį matė pirmą kartą, todėl jo apibudinti negali, nes neprisiminė. Kadangi jam trūko pinigų pragyvenimui, jis pasiūlymu susidomėjo. Vyriškio anketinių duomenų nežino, telefono numerio atmintinai neprisiminė. Vyriškis jo paprašė padėti susitikti su mergina. Sakė, kad jam reikės nueiti prie (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) pastato, nes ten mergina atvažiuos su automobiliu. Pasakė automobilio markę, valstybinį numerį, tokį koks nurodytas pranešime apie įtarimą. Liepė įsėdus į merginos automobilį važiuoti į jo nurodytą vietą, kad šis galėtų ateiti su mergina pasikalbėti. Nežino ir nesidomėjo, kodėl vyriškis savarankiškai negalėjo susitikti su mergina. Jis turėjo tikslą gauti pažadėtus 50 eurų. Vyriškis jam padiktavo savo telefono numerį, kurio atmintinai nežino. Pasakė kad 2016-02-04 apie 20.00 val. mergina atvyks prie V. (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) pastato. Nurodė, kad įsėdus į merginos automobilį, jam paskambintų. V. D. jis nepažinojo. Tuomet ją matė pirmą kartą. Eidamas į susitikimą su mergina striukėje atsinešė pneumatinį pistoletą, šaudantį šratais. Pneumatinį pistoletą nusipirko 2016 m. sausio mėn. internetiniame portale pagal skelbimą. Interneto svetainės pavadinimo neprisiminė. Ginklą pirko todėl, kad pigiai pardavė. Žino, kad tokio tipo ginklui leidimas nereikalingas. Už ginklą sumokėjo 35 eurus. Nežino kodėl eidamas susitikti su mergina nešėsi ginklą. Neplanavo merginos nuskriausti. 2016-02-04 vakare, prie V(duomenys neskelbtini), Kaune, pamatęs jauną, smulkaus kūno sudėjimo merginą, jos pagailo. Kadangi pats daugelį metų dirbęs taksi vairuotoju, buvęs patekęs į nemalonias situacijose, tai suprato, kad dėl jo veiksmų mergina jautėsi nejaukiai, išsigandusi bei nesaugi. 2016-02-04 vakare, nuėjęs nurodytu adresu laukė kol mergina atsisėdo į savo automobilį. Tuo metu jau buvo sutemę. Jis įlipo į V. D. automobilį ir atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Buvo apsirengęs tamsios spalvos, pusilgę striukę, turinčią „kapišoną su kailiuku“. Ant galvos buvo užsidėjęs juodą megztą kepurę, nešiojo kasdienius akinius. Dėvėjo mėlynos spalvos džinsines kelnes. Su savimi turėjo ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Pirštinių nedėvėjo. Merginai pasakė, kad su ja norėjo pakalbėti vyriškis. Nurodė užvesti automobilio variklį ir važiuoti. Mergina nenorėjo važiuoti, todėl jis turėtu pneumatiniu pistoletu jai pagrasino, kad ši bijotų ir važiuotų pasikalbėti su vyriškiu. Neketino ginklu šaudyti, kadangi nebuvo pasiėmęs. Tuomet mergina užvedė automobilio variklį ir važiavo jo nurodyta kryptimi, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Ten nuvykus, sėdėdamas automobilyje jis savo telefonu paskambino vyriškiui ir paprašė ateiti. Vyriškis jam atsakė, kad persigalvojo ir neateis. Tuomet jis suorato, kad žadėtų 50 eurų nebegaus. Situacija buvo beviltiška, pinigų jis neturėjo. Paprašė, kad mergina jam paskolintų 3-5 eurus. Ji nesipriešino. Pasakė, kad reikės pinigus nusiimti bankomate. Jis nurodė važiuoti į atokesnę vietą, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje buvo bankomatas ir mergina ten nuvažiavo. Važiuodamas visą laiką rankoje laikė ginklą. Apie 20.30 val. atvyko prie bankomato. Abu išlipo iš automobilio. Nuėjo prie bankomato. Mergina nuėmė ir ten pat jam padavė 20 eurų. Gavęs pinigus jis nuėjo savo reikalais. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (2 t., b.l. 94-95, 105-106). Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis juos patvirtino pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

- 2016-02-11 M. S. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (1 t., b.l. 91-93 );

- kratos protokolu nustatyta, kad 2016-02-23 kratos metu A. M. gyvenamojoje vietoje surastas ir paimtas pistoletas Nr. AZ215 15A95686 bei kt. tyrimui reikšmės neturintys daiktai (2 t., b.l. 115-121 );

- specialisto išvada Nr. 20-IS1-313 nustatyta, kad ant tirti pateikto pistoleto „CZ 75D Compact“ Nr. AZ 215/15A95686 su dėtuve, rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, nėra. Tirti pateiktas Taivano pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis pistoletas "CZ 75 D Compact" Nr. AZ215/15A95686 skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro rutulio formos (BB tipo), šoviniais - kulkomis yra D kategorijos nešaunamasis ginklas. Tirti pateikti šratukai (1 vnt), skirti šaudyti iš 4,5 mm kalibro pneumatinių ginklų, taip pat ir iš tirti pateikto pistoleto (1 t., b.l. 138-140);

- specialisto išvada Nr. G629/2016 (02) nustatyta, kad M. S. konstatuota šautinės žaizdos pakušio srityje, kairiame smilkinyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti šaunant iš šaunamojo ginklo užduotyje nurodytu laiku 2016-02-11. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 10 trauminių poveikių pasėkoje. Šautinės žaizdos galvoje, veide, kakle, abiejose plaštakose su daugybiniais svetimkūniais atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 126-127);

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kaltinamasis sutiko su byloje nukentėjusios V. D. civiliniu ieškiniu, žadėjo stengtis juos atlyginti. Atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, nukentėjusiųjų patirta žala yra akivaizdi, reali, ji nėra padidinta, patvirtinta baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, todėl laikytina pagrįsta.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. panaudodamas „D“ kategorijos nešaunamąjį ginklą - pneumatinį pistoletą „CZ 75 D Compact Nr. AZ215/15A95686“, skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro rutulio formos (BB tipo) šoviniais - kulkomis, apiplėšė V. D. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Neabejotina, kad dėl A. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji V. D. patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl į ją įremto ginklo realiai galėjo patirti didžiulį išgąstį ir baimę. Nors teismas neabejoja nukentėjusios neigiamo pobūdžio teik fiziniais, tiek psichologiniais išgyvenimais, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nėra jokių duomenų iš gydymo įstaigų, kad nukentėjusioji būtų kreipusis dėl šio įvykio į gydytojus ir jai būtų paskirtas gydymas.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į itin priešiškus santykius tarp šalių bei anksčiau buvusius įvykius tarp jų, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl visiems trims nukentėjusiesiems priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Bylos duomenimis, A. M. kaltę pilnai pripažįsta. Jis yra ligotas, niekur nedirba, turto ar savarankiškų pajamų šaltinio neturi, jam gresia realus laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala nukentėjusiajai V. D. mažintina iki 2200 eurų bei pilnai priteisiant turtinę žalą, o kitoje dalyje šis civilinis ieškinys atmestinas. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikų pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Dėl procesinių išlaidų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje kaltinamajam A. M. gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu. Teismas įvertina A. M. turtinę padėtį, t.y. tai, jog kaltinamasis jokio turto neturi, šioje byloje jam yra priteistinas civilinis ieškinys. Pažymėtina ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Įvertinus virš išdėstytas aplinkybes ir kaltinamojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl A. M. teiktos teisinės pagalbos yra nepriteistinos.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti du sunkūs nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (vienas nusikaltimas baigtas, o kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje), kaltinamojo asmenybę.

A. M. administracine tvarka baustas paskutinį kartą 2015-05-27, 14 eurų bauda sumokėta 2015-06-03 (2 t., b.l. 62-63); teistas; psichiatrinis gydymas, įskaita - neužregistruotas (2 t., b.l. 65); priklausomybės ligų gydymas, įskaita - neužregistruotas (2 t., b.l. 67). Visose epizoduose lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltinamasis nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. nėra saistomas itin tvirtais šeimyniniais saitais, nedirba, darbo biržoje nėra registruotas.

Kaltinamasis A. M. nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistu, naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Aptartos aplinkybės rodo, kad A. M. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas, todėl teismas mano, kad skiriant bausmę, nėra pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, bei švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Pažymėtina ir tai, jog ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslo, numatyto BK 41 str. 2 d., taip pat nepasiekė. Pažymėtina, kad BK 180 str. 2 d. nėra jokios kitos alternatyvios bausmės rūšies, tik ilgalaikis laisvės atėmimas.

Bylos duomenimis, A. M. buvo 2016-02-23 15.20 val. laikinai sulaikytas (2 t., b.l. 75). 2016-02-25 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2016-02-23 (2 t., b.l. 163-165). 2016-03-21 Kauno apylinkės teismo nutartimi pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas dviem mėnesiams iki 2016-05-23 (2 t., b.l. 184-186). Kauno apylinkės teismo nutartimi 2016-05-23 kardomosios priemonės - suėmimo terminas vienam mėnesiui nuo 2016-05-23 (3 t., b.l. 27-28).Šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.). Kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to naikintina.

Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kompaktiniai diskai 4 vnt. (3 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos;

2. Nešaunamasis pneumatinis pistoletas "CZ 75D Compact" Nr. AZ215/15A95686 su kulkomis perduotas saugojimui į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybą (1 t., b.l. 145-146), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

3. A. M. drabužiai - saugojimui perduoti į UAB „(duomenys neskelbtini) " (1 t., b.l. 142-144), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. M..

4. Banko DNB kvitas, perduotas saugojimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 142-144), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 103-106 str., 109 str., 115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 312 str., 313 str., teismas,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – trejus metus du mėnesius laisvės atėmimo.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę A. M. - 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad galutinė bausmė A. M. yra 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Nukentėjusiosios V. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl A. M. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir jos naudai iš A. M. priteisti 23,58 eur (dvidešimt tris eurus 58 cnt.) turtinės ir 2200 eur (du tūkstančius du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti A. M. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. vasario 23 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2016 m. birželio 14 d.

Iki nuosprendis įsiteisės, A. M. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – suėmimą, kurią nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas dėl A. M. teiktos teisinės pagalbos tarnybai iš A. M. nepriteisti.

Kompaktinius diskus 4 vnt. (3 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos;Nešaunamąjį pneumatinį pistoletą "CZ 75D Compact" Nr. AZ215/15A95686 su kulkomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.A. M. drabužius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. M.;Banko DNB kvitą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.