Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. A., jo atstovui advokatui Aliui Galminui, atsakovei P M. P., jos ir atsakovo P. D. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovui V. B. jo ir trečiojo asmens A. B. atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui, atsakovui J A. D., trečiajam asmeniui A. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. patikslintą ieškinį atsakovams P M. P., P. D., J A. D., V. B. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal sudarytą žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, tretieji asmenys A. L., A. B., N M. J., I. R., Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Jusata”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas S. A. (toliau - ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo:

- atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo (toliau ŽŪPŽĮĮ) 5 str. 8 d. numatytą trijų mėnesių senaties terminą;

- perkelti jam pirkėjo teises pagal 2016 m. rugsėjo 27 d. sudarytą žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį, nustatant, kad ieškovas turi sumokėti atsakovui V. B. 12969,58 Eur;

- priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. ieškovas S. A., turėdamas jaunojo ūkininko pažymėjimą bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, įsigijo 7,4400 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pradėjo ūkininkauti. Gretimame žemės sklype tuo metu žemę dirbo kitas asmuo. 2017 m. balandžio pradžioje ieškovas iš trečiųjų asmenų sužinojo, kad šalia esantis ir su ieškovui priklausančiu žemės sklypu besiribojantis sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas. 2016 m. rugsėjo 27 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu sklypą įsigijo atsakovas V. B. ir įregistravo šį sklypą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą ieškovas turėjo teisę įsigyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jokio pranešimo apie tai, kad žemės sklypas yra parduodamas, negavo. Nuvykus į Klaipėdos rajono Nacionalinės Žemės Tarnybos padalinį ieškovui buvo paaiškinta, kad jis yra atsisakęs pirkti žemės sklypą ir tai patvirtinta jo parašu.

Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, 2017 m. balandžio 14 d. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento klastojimo, kadangi jokio atsisakymo pirkti žemės sklypą ieškovas niekada nebuvo pasirašęs. 2018 m. gegužės 14 d. S. A. gavo raštą iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokuroro, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas sustabdytas ir daugiau jokių procesinių veiksmų nėra atliekama. Šis raštas informavo ieškovą, kad ikiteisminis tyrimas sustabdytas neapibrėžtam terminui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas pareiškė ieškinį teismui remdamasis ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00151-17 metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tuo jog atsisakymą pirkti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė ne ieškovas, o kitas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovams J A. D., P M. P., P. D. priklausiusiu, o šiuo metu pagal 2016 m. rugsėjo 27 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį atsakovui V. B. ir jo sutuoktinei A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat į tai, kad ieškovas yra (ir sandorio sudarymo metu jau buvo) jaunasis ūkininkas, turintis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, akivaizdu, jog jis turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą. Pažymėjo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00151-17 dėl dokumento, t. y. atsisakymo pirkti žemės sklypą, suklastojimo, o šio ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamos aplinkybės, turėjo esminės reikšmės ieškiniui pareikšti. Kadangi nesant duomenų apie atsisakymo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą suklastojimą, ieškovo ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, todėl ieškovo įsitikinimu, yra pagrindas praleistą trijų mėnesių senaties terminą atnaujinti. Be to, nurodė, kad atsakovas V. B. ginčo sklype iškirto medžius, ko pasėkoje gavo 1030,42 Eur pajamų. Ieškovas S. A. kreipėsi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją, kur nepriklausomi medienos matuotojai atliko iškirstų medžių (kelmų) matavimus. Miško valdoje, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plyno kirtimo biržoje apmatuoti 528 kelmai, atvėjinio kirtimo biržėje apmatuoti 252 kelmai. Perskaičiavę kelmų skersmenis į augusių medžių skersmenis 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo apskaičiuoti stiebų ir likvidinis medžių tūriai. Buvo nustatyta, kad plyno kirtimo biržėje viso iškirsta 276,147 m³ + 15 % stiebų tūrio, iš jo likvidinės medienos 242,520 m³ + 15 %, atvėjinio kirtimo biržėje viso iškirsta 164,416 m³ + 15 % stiebų tūrio, iš jo likvidinės medienos 146,734 m³ + 15 %. Nustatyta, kas iškirstų medžių vertė yra 11030,42 + 20 % Eur. Ši suma turi būti išskaičiuota iš žemės sklypo pirkimo kainos, t. y. 24000 Eur - 11030,42 Eur = 12969,58 Eur. Dėl šių priežasčių ieškovas sutinka sumokėti 12969,58 Eur atsakovui V. B. už jam perkeliamas pirkėjo teises pagal 2016 m. rugsėjo 27 d, sudarytą žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį.

2018 m. birželio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas pagal ieškovo prašymą byloje priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,0400 ha, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. B. ir A. B. uždraudžiant jį bet kokiais sandoriais apsunkinti (išnuomoti, perduoti pagal panaudą ir kt.) bei atlikti visų medžių kirtimo bei kitus darbus, kurie sumažintų sklypo vertę.

Atsakovo V. B. ir trečiojo asmens A. B. atstovas advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo sklypą atsakovui V. B. įsigyti 2016 metų liepos mėnesį pasiūlė N. J. (buvusi B). Po apžiūros natūroje atsakovas V. B. sutiko sklypą pirkti ir po keleto dienų Plungėje, kavinėje „Porto“ susitiko sklypo bendraturčių atstovas A. D. (turėdamas įgaliojimą atstovauti kitus bendraturčius), N. J. ir atsakovo draugas Sigitas. Susitikimo metu buvo aptarta sklypo kaina - 22000 Eur, buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, jos vykdymas užtikrintas 1000 Eur avansu. Buvo sutarta, kad reikiamų dokumentų sutvarkymu pasirūpins pardavėjas ir jo atstovė N. J.. Po keleto savaičių N. J. susisiekė su atsakovu bei nurodė, kad reikiami dokumentai yra paruošti, tačiau sklypo kaina kyla, nes esą kažkas pasiūlė 26000 Eur. Po derybų sutarė dėl galutinės 24000 Eur pardavimo kainos. 2016 m. rugsėjo 27 d. Plungėje buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis. Pažymėjo, jog byloje nėra įrodytas pirmumo teisės pažeidimas. Ieškovas be pagrindo teigia, kad yra nustatyta, jog tai ne jo parašas: ekspertizė pateikto dokumento apskritai netyrė, kadangi nesama dokumento originalo. Specialistų išvadoje kalbama tik apie ranka rašyto vardo ir pavardės rašto neatitikimą, tačiau parašo tikrumas ar netikrumas apskritai nebuvo analizuotas. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikia jokių įrodymų apie tai, jog atsakovas V. B. būtų veikęs neteisėtai, ar kokiu nors būdu prisidėję prie ieškovo nurodomo dokumentų tariamo klastojimo ar žinojęs apie tokį klastojimą. Keltinas klausimas, ar pirkėjo pareigas atlikęs V. B. objektyviai turėjo pagrindo abejoti dėl to, kad sandoris negali būti vykdomas. Tokiai procedūrai yra visa eilė saugiklių, kaip Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas sandorio eigai, taip pat notarinė sandorio forma, kurios metu profesionalus teisininkas - notaras, imdamas atlygį užtikrina sandorio teisėtumą. Sklypo pirkimo - pardavimo sutarties 7.1 p. būtent pirkėjai patvirtina, kad „nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į žemės sklypą“. Šiuo atveju nėra įrodyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba ar notaras nesilaikė įstatymo reikalavimų. Taip pat nėra įrodyta, kad sandoris sudarytas neteisėtai, lygiai kaip nėra įrodyta, jog atsisakymą įsigyti ginčo žemės sklypą pasirašė ne pats ieškovas. Procedūrų pažeidimai nėra įrodyti. Ši pasekmė yra visiškai neproporcinga atsakovų elgesiui, kadangi jie visuomet veikė rūpestingai ir apdairiai. Be to, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nurodė, jog ieškinio senaties terminas yra ženkliai praleistas ir nėra jokių svarbių priežasčių jam atnaujinti.

Atsakovai P M. P. ir P. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarė patvirtino ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą pardavėjų J A. D. asmeniškai ir kaip P M. P. ir P. D. atstovo ir pirkėjo V. B.. Ginčo žemės sklypas parduotas V. B. už 24 000 Eur. Atsakovai P M. P. ir P. D. ne tik kad nedalyvavo sudarant šį ginčo žemės sklypo prikimo-pardavimo sandorį, tačiau buvo net apgauti brolio - atsakovo J A. D., t. y. jis pateikė atsakovei susipažinti 2016 m. rugsėjo 2 d. Plungėje sudarytos Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo- pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad V. B. ir J A. D., susitarė, kad ginčo žemės sklypo pardavimo kaina bus 15 000 Eur. Atsakovė P M. P. pagal šią ginčo žemės sklypo preliminarią pirkimo- pardavimo sutartį gavo tik 5000,00 Eur, o P. D. iš viso negavo savo dalies pinigų už parduotą žemę. Pagrindinės žemės sklypo 2016-09-27 pirkimo-pardavimo sutarties turinys atsakovams nebuvo žinomas. Atsakovė P M. P. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialą, kuris 2016 m. gruodžio 6 d. išdavė atsakovei patvirtintą žemės sklypo 2016-09-27 pirkimo-pardavimo sutarties (Notarinio registro Nr.7178) kopiją. Susipažinusi atsakovė su šiuo dokumentu, pamatė, kad tikra ginčo žemės sklypo pardavimo kaina - 24 000 Eur ir suprato, kad atsakovas J A. D. ją galimai apgavo nesumokėdamas 5840,00 Eur. Atsakovai P M. P. ir P. D. pažymėjo, jog ieškovas, sužinojęs kad ginčo žemės sklypas parduotas, nepasinaudojo savo teise laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų jo teisių gynimo. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ieškovas šį terminą praleido, tačiau prašo jį atnaujinti. Ieškovas nurodo, kad apie savo pažeistas teises sužinojo 2017 metų balandžio mėnesį, tačiau į teismą dėl savo pažeistų teisių kreipėsi praėjus metams, tai nesąžininga ir neteisinga ginčo žemės sklypo pirkėjų atžvilgiu. Atsakovas V. B. yra sąžiningas įgijėjas, keletą metų disponuoja šiuo žemės sklypu, matomai yra investavę ir tam tikrų išlaidų jo priežiūrai, todėl teismo sprendimas atnaujinti terminą ieškovo pažeistoms teisėms ginti, pažeistų stabilumo ir teisingumo principus. Ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys nepateisinamos, todėl jis negali būti atnaujintas. Atsisakius teismui tenkinti pirmąjį ieškovo reikalavimą, atmestini ir visi likusieji reikalavimai.

Vadovaujantis ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ieškovas pažeidė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą terminą, per kurį galėjo ginti savo pažeistą pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos mano, kad patikslintame ieškinyje nurodytos termino praleidimo priežastys yra nepagrįstos.

Trečiojo asmens BUAB ,,Jusata” atstovas nurodė, kad 2018-07-24 Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Jusata“. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto vizija“. Asmeniu kuris vykdys bankroto procesą civilinėje byloje Nr. eB2-1299-265/2018 buvo paskirtas J. V.. Nutartis įsiteisėjo 2018-08-04. Bankroto administratoriui nei įmonės turtas, nei dokumentai nebuvo perduoti. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratoriui BUAB „Jusata“ dokumentai nebuvo perduoti, todėl negalintis pateikti teismui reikšmingų paaiškinimų apie bylą. Prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Alius Galminas prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškiniuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai nurodė, jog ieškovas S. A. niekada negyveno Kretingoje, todėl N M. J. (buvusi B) negalėjo su ieškovu susitikti Kretingoje, kur buvo pasirašytas pastarojo atsisakymas pirkti ginčo žemės sklypą. Patvirtino, jog nėra šio dokumento originalo.

Teismo posėdžio metu atsakovo V. B. ir trečiojo asmens A. B. atstovas advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas prašė ieškinį atmesti patvirtino atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai pažymėjo, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog jis turėjo bei šiuo metu turi realią finansinę galimybę pirkti ginčo žemės sklypą. Šių rašytinių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė. Manytina, jog šiuo atveju ieškovas veikia kito asmens interesais. Pažymėjo, jog byloje atliktas ginčo žemės sklypo vertinimas patvirtina 23600 Eur žemės sklypo rinkos vertę, todėl atsakovo V. B. medienos iškirtimas neturi įtakos pačio žemės sklypo rinkos vertei.

Teismo posėdžio metu atsakovų P M. P. ir P. D. atstovas advokatas Rimvydas Paulauskas prašė ieškinį atmesti patvirtino atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Prašo taikyti ieškinio senatį, argumentuodama, kad ieškovui nebuvo jokio pagrindo tiek ilgai delsti kreipiantis į teismą dėl galimai jo pažeistų teisių, įsigyti gretimą žemės sklypą, gynimo. Atliekamas ikiteisminis tyrimas nesustabdo ieškinio senaties termino. Ieškovui 2016 m. buvo žinoma, jog jam nebuvo pasiūlyta įsigyti ginčo žemės sklypo, todėl jis nedelsiant, tai yra per 3 mėnesius turėjo kreiptis su ieškiniu į teismą ginant savo pažeistas teises.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. L. prašo ieškinį tenkinti. Patvirtino, jog užsiima žemės ūkio veikla, konsultuoja bei tarpininkauja žemės sklypų įsigijimo klausimais. Pažymėjo, jog iš atsakovės P M. P. kaip bendrasavininkės nuomavosi ginčo žemės sklypą, vėliau šį žemės sklypą perleido naudotis savo sesers vyrui I. R.. Žemės sklypą I. R. naudojasi žemės sklypo nuomos pagrindais iki šiol ir pasikeitus žemės sklypo savininkams. Deklaruojant žemės ūkio naudmenas apie 2016 m. pastebėjo, jog pasikeitė šio žemės sklypo savininkas, tada A. L. pasiteiravo savo pažįstamo S. A., kuris yra gretimo žemės sklypo savininkas ar pastarajam buvo pasiūlyta pirkti ginčo žemės sklypą. Gavęs neigiamą atsakymą, A. L. nuvykęs į žemėtvarkos skyrių, nufotografavo S. A. atsisakymą pirkti gretimą sklypą, ir fotonuotrauką nusiuntė S. A., kuris paaiškino, jog ant šio dokumento yra ne jo parašas. A. L. pasitelkė savo advokatą Alių Galminą, kuris konsultavo ieškovą S. A. dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypo pažeidimo. Buvo nuspręsta kreiptis į policiją dėl dokumento suklastojimo, vėliau buvo kreiptasi į teismą.

Trečiasis asmuo N M. J. (buvusi B) byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, jog prieš tris ar daugiau metų iki sklypo pardavimo į ja, tada dirbančią UAB Jusata, kreipėsi J A. D., su prašymu atlikti sklypų matavimų ir įregistravimo darbus. Darbai užtruko dėl sudėtingų sklypų konfigūracijos bei teisinių registravimo niuansų. Darbų eigoje, bendraujant su užsakovu, šis užsiminė, kad norės sklypą padalinti tarp bendraturčių ir vėliau parduoti. N M. J. užtikrino užsakovą, kad pardavinėti dalimis jiems tikrai neapsimoka, nes nukenčia paklausumas ir kaina. Kadangi žemė neypatingoj vietoj, didelių pliusų nėra, galima tik žemės ūkio veikla, pirkėjo ar interesantų nebuvo daug. Lygiagrečiai su dokumentų tvarkymu, apie du metus sklypas buvo pardavinėjamas. Pardavimo skelbimai skelbti laikraštyje ,,Banga“, ,,Vakarų Lietuvos turtas“, ,,Skelbiu“ portale ir panašiuose leidiniuose. Vienas kitas interesantas buvo, bet tik domėjosi. Vėliau atsirado realus pirkėjas V. B.. N M. J. įsipareigojo sutvarkyti pirkimo pardavimo dokumentus, už tai gavo atitinkamą sutartinį atlygį. N M. J. turėjo prieigą prie Registrų įmonės informacinės sistemos. Žinojo, kad parduodant žemės ūkio paskirties žemę, pirmumas teikiamas sklypo kaimynams ar bendraturčiams. Gavo pradinę informaciją, kas yra šio žemės sklypo kaimynai. Jais pasirodė besą B, du broliai ir sesuo. N M. J. parengė pranešimus, juos paliko pas B, gyvenantį Klaipėdoje. Jie visi trys parašė atsisakymo pirmumo teisės raštus. Pastarieji išreiškė nuostabą, kaip apskritai pavyko sklypus parduoti, kur rado pirkėją bei pasakė, kad gal ir jų žemei rastų pirkėjų. Tuo viskas ir baigėsi. Dėl S. A. iš Registro įmonės duomenų buvo pranešta, kad registruotas prie Kretingos savivaldybės. Siųsti pranešimą raštu nebuvo prasmės, ir laukti mėnesį, nes vis tiek nebūtų gavęs. Neatsimena kaip, bet gavo telefono numerį, kuriuo paskambino. Pokalbio metu N M. J. pasitikslino, ar jis tikrai yra S. A.. Pastarasis patvirtino. Paskui pasakė, kad parduodamas žemės sklypas prie jo žemės, jam pirmumas, ar norės pirkti. Atsakė, kad ne, šitos neturi kur dėti. Kadangi jis iš Kretingos, N M. J. sutarė atvažiuoti į Kretingą, kur bus pasirašytas atsisakymo raštas. Susitiko mažoj kavinukėj Rotušės aikštėj. Tikrinti jo duomenų neturėjo jokios teisės, nes nėra pareigūnė. Parodė asmens tapatybės kortelę ir to užteko. Susitikimas truko kelias minutes, nes daugiau jokių interesų bendrų nebuvo. N M. J. užpildė prašymų formas ir žemėtvarkos skyriuje užsakė, o vėliau ir gavo reikiamą pažymą. Pažymėjo, jog V. B. jai nei draugas, nei giminė, tiesiog eilinis pirkėjas, ir nei jai, nei J. A. D., kaip įgaliotiniui ir savininkui, nėra jokio skirtumo, kas tą žemę būtų pirkęs. N M. J. labai nustebo, kad atsirado dar vienas pretendentas po tokios ilgos pertraukos. Nemato jokios problemos, nes B taip pat norėjo parduoti žemę. Dokumentus pardavimui parengė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir reikalavimus, jokios kaltės nei pardavėjų nei savo poelgiuose neįžvelgia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, jog atsakovas J A. D. 2016-09-20 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių (toliau - Klaipėdos rajono skyrius) ir pateikė pranešimą Nr. 12FP-4336 „Apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“. Pranešime nurodyta, kad parduodamas 7,0746 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). sav. Parduodamo žemės sklypo kaina - 24000 Eur. Pareiškimo 4 punkte pažymėta, kad pateikiami 4 lapai bendraturčių atsisakymai. Taip pat su pranešimu pateikti S. A., K. B., N. P., A. B. sutikimai, kuriais atsisakoma pirkti parduodamą 7,04 ha ploto žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos rajono skyrius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nesiuntė pranešimų besiribojančių su parduodamu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypų savininkams, tame tarpe ir ieškovui, kadangi skyriuje buvo gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytiniai atsisakymai.

Klaipėdos rajono skyriaus 2016-09-20 parengė pažymą Nr. 12PAŽ-940-(14,12.33.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, kurioje nurodė, kad žemės sklypą (7,0746 ha) savininkai J A. D., P. D. ir P M. P. gali parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo žemės sklypo dalies nepageidavo pirkti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys.

2016 m. rugsėjo 27 d. Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. D. patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą J A. D. asmeniškai ir kaip P M. P. ir P. D. atstovo ir V. B.. Ginčo žemės sklypas parduotas V. B. už 24 000 Eur.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 8 d. numatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Visi atsakovai byloje bei tretieji asmenys A. B. ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo taikyti ieškinio senatį. Argumentuojant, jog ieškinio senaties terminas yra ženkliai praleistas ir nėra jokių svarbių priežasčių jam atnaujinti.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2017 m. balandžio pradžioje ieškovas iš trečiųjų asmenų sužinojo, kad šalia esantis ir su ieškovui priklausančiu žemės sklypu besiribojantis sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas. 2016 m. rugsėjo 27 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu sklypą įsigijo atsakovas V. B. ir įregistravo šį sklypą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą ieškovas turėjo teisę įsigyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jokio pranešimo apie tai, kad žemės sklypas yra parduodamas, negavo. Nuvykus į Klaipėdos rajono Nacionalinės žemės tarnybos padalinį ieškovui buvo paaiškinta, kad jis yra atsisakęs pirkti žemės sklypą ir tai patvirtinta jo parašu. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, 2017 m. balandžio 14 d. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento klastojimo, kadangi jokio atsisakymo pirkti žemės sklypą ieškovas niekada nebuvo pasirašęs. 2018 m. gegužės 14 d. S. A. gavo raštą iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokuroro, kuriame nurodyta, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas sustabdytas ir daugiau jokių procesinių veiksmų nėra atlikta. Šis raštas informavo ieškovą, kad ikiteisminis tyrimas sustabdytas neapibrėžtam terminui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas pareiškė ieškinį teismui remdamasis ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00151-17 metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tuo jog atsisakymą pirkti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė ne ieškovas, o kitas asmuo.

Ieškovas pažymėjo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00151-17 dėl atsisakymo pirkti žemės sklypą dokumento suklastojimo, o šio ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamos aplinkybės, turėjo esminės reikšmės ieškiniui pareikšti. Kadangi nesant duomenų apie atsisakymo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą suklastojimą, ieškovo ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, todėl ieškovo įsitikinimu, yra pagrindas praleistą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą atnaujinti.

Teismo posėdžio metu ieškovas S. A. patvirtino, jog iš trečiojo asmens A. L. sužinojo, jog buvo parduotas žemės sklypas, kuris ribojosi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu. Ieškovas konsultavosi su advokatu dėl jo pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą pažeidimo. Advokato patartas po 2-3 mėnesių nuo sužinojimo apie šį pažeidimą, ieškovas kreipėsi į policiją dėl dokumento suklastojimo fakto, kuriuo neva jis atsisakė įsigyti besiribojantį žemės ūkio paskirties sklypą.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. L. patvirtino, jog užsiima žemės ūkio veikla, konsultuoja bei tarpininkauja žemės sklypų įsigijimo klausimais. Pažymėjo, jog iš atsakovės P M. P. kaip bendrasavininkės nuomavosi ginčo žemės sklypą, vėliau šį žemės sklypą perleido naudotis savo sesers vyrui I. R., kuriuo iki šiol, net ir pasikeitus šio sklypo savininkams, naudojasi I. R.. Deklaruojant žemės ūkio naudmenas apie 2016 m. pastebėjo, jog pasikeitė šio žemės sklypo savininkas, tada A. L. pasiteiravo savo pažįstamo S. A., kuris yra gretimo žemės sklypo savininkas ar pastarajam buvo pasiūlyta pirkti ginčo žemės sklypą. Gavęs neigiamą atsakymą, A. L. nuvykęs į žemėtvarkos skyrių, nufotografavo S. A. atsisakymą pirkti gretimą sklypą, ir fotonuotrauką nusiuntė S. A., kuris paaiškino, jog ant šio dokumento yra ne jo parašas. A. L. pasitelkė savo advokatą Alių Galminą, kuris konsultavo ieškovą S. A. dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypo pažeidimo. Buvo nuspręsta kreiptis į policiją dėl dokumento klastojimo, vėliau buvo kreiptasi į teismą.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 04-2-00151-17 esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog ieškovas S. A. 2017-04-27 kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, galimą dokumento (atsisakymo pirkti gretimą žemės sklypą) suklastojimo faktą.

Vertinant ieškovo S. A. bei trečiojo asmens A. L. paaiškinimus bei aukščiau nurodytus rašytinius dokumentus nustatyta, jog apie 2016 m. rugsėjo 27 d. ginčo žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sandorį ieškovui tapo žinoma laikotarpiu nuo 2016 m. pabaigos iki 2017 m. pradžios.

Civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi tik 2018-05-30.

Vertinant nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 8 d. numatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškovas praleido daugiau kaip 12 mėnesių.

Teismas sutinka su atsakovų pozicija, jog ieškovui nebuvo jokio pagrindo daugiau nei metus laiko pažeisti kreipimosi į teismą įstatyme numatyto termino. Pažymėtina, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas nesustabdo ieškinio senaties termino. Nuo pat galimo teisės pažeidimo fakto sužinojimo, ieškovui buvo gerai žinomą, jog jam nebuvo pasiūlyta įsigyti ginčo žemės sklypo, todėl jis nedelsiant, tai yra per 3 mėnesius turėjo kreiptis su ieškiniu į teismą ginant savo pažeistas teises. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas teismui pripažino, ką patvirtino ir trečiasis asmuo A. L., jog prieš kreipiantis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ieškovas konsultavosi su šiuos reikalus gerai išmanančiu pačiu A. L. bei šio asmens pasitelktu advokatu. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas S. A. iš karto tik sužinojęs apie jo galimą teisių pažeidimą, turėjo realią galimybę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą teismas konstatuoja, jog ieškovas nepasinaudojo savo teise laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų jo teisių gynimo. Ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos nepateisinamomis, todėl praleistas ieškinio senaties terminas neatnaujintinas. Atsisakius teismui tenkinti pirmąjį ieškovo reikalavimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, atmestini ir visi likusieji ieškinio reikalavimai.

Dėl ieškinio.

Pagrindinis patikslintame ieškinyje keliamų reikalavimų argumentas yra tai, jog buvo padarytas teisės normos pažeidimas numatytas galiojusiame Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme, t. y., kad ieškovui nebuvo pasiūlyta už nurodytą 24000 Eur sumą įsigyti besiribojančio žemės ūkio paskirties sklypo.

Vertinant byloje surinktus įrodymus konstatuotina, jog byloje ginčo žemės sklypo pardavėjai neįrodė aplinkybės, jog pastarieji pasiūlė ieškovui įsigyti už parduodamą kainą ginčo žemės sklypą. Byloje dalyvaujantys asmenys neturėjo galimybės teismui pateikti dokumento originalo, kuriuo ieškovas S. A. neva atsisakė pirkti ginčijamą žemės sklypą už 24000 Eur sumą. Nesant šio dokumento originalo, teismas neturėjo galimybės atlikti dokumento tyrimo, siekiant išsiaiškinti dokumente nurodyto ieškovo parašo tikrumo.

Byloje pateikti trečiojo asmens N M. J. rašytiniai paaiškinimai apie tai, jog ji asmeniškai dalyvaujant ieškovui surašė pastarojo atsisakymą pirkti žemės sklypą už nurodytą sumą, prieštarauja ieškovo S. A. paaiškinimams bei kitai rašytiniai bylos medžiagai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo vadovautis trečiojo asmens N M. J. teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais.

Vertinant ieškinio pagrįstumo klausimą teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu, ieškovas neįrodė aplinkybės, jog jis turėjo bei šiuo metu turi realią finansinę galimybę perimti ginčo žemės sklypą už 24000 Eur. Pažymėtina, jog šių rašytinių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė, nors atsakovai prašė šiuos įrodymus pateikti teismui nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Atsakovų atstovai bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog ieškovas galimai teisminį procesą inicijavo veikdamas kito asmens interesais.

Pažymėtina, jog trečiasis asmuo A. L. asmeniškai ir A. L. pasitelktas advokatas, nuo pat pažeidimo fakto sužinojimo momento, konsultavo ieškovą S. A. apie teisines ginčo sprendimo procedūras. Byloje pateiktas mokėjimo pavedimas 2019-04-01, 404,79 Eur sumai, nurodytas gavėjas - Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija, renkant šioje civilinėje byloje įrodymus ieškovo naudai, yra atliktas trečiojo asmens A. L..

Trečiasis asmuo A. L. teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog jam atsakovė P M. P. išnuomavo ginčo žemės sklypą. Šį ginčo žemės sklypą trečiasis asmuo A. L. nuomos pagrindais yra perleidęs trečiajam asmeniui, savo sesers vyrui I. R.. Trečiasis asmuo A. L. teismui paaiškino, jog I. R. ginčo žemės sklypą valdo iki šiol, augina grūdines kultūras. Šias ginčo žemės sklypo nuomos sutarties aplinkybes patvirtino ir atsakovė P M. P.. Aukščiau nustatytos aplinkybės tik patvirtina, jog ginčo žemės sklypą, nuomos pagrindu, iš dalies valdo trečiasis asmuo A. L., kuriame pastarojo sesers vyras I. R. augina grūdines kultūras.

Be to, ir pats ieškovas S. A. teismo posėdžio metu patvirtino teismui, jog jam priklausantį žemės sklypą, kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu, nuomos pagrindais yra perleidęs A. L.. Šio sklypo pats ieškovas S. A. nedirba, jį valdo taip pat trečiasis asmuo A. L..

Byloje pateiktas atsakovo V. B. ginčo žemės sklypo vertinimas, atliktas 2020-03-09 patvirtina 23600 Eur ginčo žemės sklypo rinkos vertę. Pažymėtina, jog tokia žemės sklypo vertė nustatyta po atliktų medienos kirtimo darbų.

Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalauja perkelti jam pirkėjo teises pagal 2016 m. rugsėjo 27 d. sudarytą ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, nustatant, kad ieškovas turi sumokėti atsakovui V. B., ne 24000 Eur, o 12969,58 Eur. Ieškovas tokį reikalavimą argumentavo tuo, jog atsakovui V. B. iškirtus žemės sklype augusią medieną pagal Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktus skaičiavimus, iškirstų medžių vertė buvo 11030,42 +/ - 20 % Eur. Ši suma turi būti išskaičiuota iš žemės sklypo pirkimo kainos, t. y. 24000 Eur - 11030,42 Eur = 12969,58 Eur. Dėl šių priežasčių ieškovas sutinka sumokėti tik 12969,58 Eur atsakovui V. B. už jam perkeliamas pirkėjo teises pagal 2016 m. rugsėjo 27 d. sudarytą žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.

Teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus konstatuoja, jog atsakovo V. B. pateikti rašytiniai įrodymai dėl ginčo žemės sklypo rinkos vertės, paneigia ieškovo argumentus dėl ginčo žemės sklypo vertės sumažėjimo. Byloje nepateikta kitų rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ginčo žemės sklypo nustatytos rinkos vertės - 23600 Eur po atliktų medienos kirtimų.

Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog atsakovas V. B. būtų veikęs neteisėtai, ar kokiu nors būdu prisidėję prie ieškovo nurodomo dokumentų tariamo klastojimo ar žinoję apie tokį faktą. Atsakovas V. B. teismui nurodė, jog jam nekilo jokių abejonių dėl sandorio skaidrumo ir patikimumo. Teismas sutinka, jog ieškinio tenkinimo pasekmės būtų visiškai neproporcingos atsakovo V. B. elgesiui, kuris kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu veikė pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog jis turėjo bei šiuo metu turi realią finansinę galimybę už 23600 Eur įsigyti ginčo žemės sklypą, ieškinys atmestinas, neįrodžius galimybės ieškovui asmeniškai sumokėti nurodytos kainos už įgyjamą nekilnojamąjį turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas V. B. rašytiniai dokumentai pagrindė 1950 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1500 Eur teisinės atstovavimo išlaidos ir 450 Eur nekilnojamojo turto vertinimo išlaidos.

Atsakovė P M. P. rašytiniai dokumentai pagrindė 201 Eur turėtų teisinių atstovavimo išlaidų.

Atsakovas P. D. rašytiniai dokumentai pagrindė 200 Eur turėtų teisinių atstovavimo išlaidų.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d, numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo atmesta, todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Atsakovas J A. D. nepateikė teismui duomenų apie jo patirtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Iš ieškovo taip pat priteistina 78,32 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. A., 1950 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. B..

Priteisti iš ieškovo S. A., 201 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei P M. P..

Priteisti iš ieškovo S. A., 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. D..

Priteisti iš ieškovo S. A., 78,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Tesimo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. birželio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,0400 ha, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. B. ir A. B. uždraudžiant jį bet kokiais sandoriais apsunkinti (išnuomoti, perduoti pagal panaudą ir kt.) bei atlikti visų medžių kirtimo bei kitus darbus, kurie sumažintų sklypo vertę.

Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK (2018-12-13, 1R-66434) ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 04-2-00151-17, 1 tomas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.