Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, neregistruotas darbo biržoje, neįgalus, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2001-04-24 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2. 2003-03-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 1 metams 15 dienų laisvės atėmimo; 3. 2006-04-13 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atėmimo; 4. 2009-02-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme; 5. 2010-03-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme; 6. 2010-05-20 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 7. 2010-10-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėn. laisvės atėmimo; 8. 2013-04-25 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 25 parų arešto bausme; 9. 2014-04-04 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams laisvės apribojimo; 10. 2014-09-11 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2014-04-04 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimas; 11. 2015-03-05 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metai 2 mėnesiai; 12. 2015-04-30 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, Kauno apylinkės teismo 2015-06-23 nutartimi subendrintos 2015-03-05 ir 2015-04-30 skirtos bausmės, paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs; 13. 2015-11-06 pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2015-03-27) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2015-04-26) – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2015-05-07) – 6 (šešiems) mėnesiams, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo 2015-06-23 nutartimi subendrintos laisvės apribojimo bausmės – 1 (vieneri) metai ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. K. nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis nuo alkoholizmo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2019-07-09 apie 21.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo mamos J. K. atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia rankomis stūmė į krūtinę, dėl ko ji parkrito ant žemės, tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu teigė prisipažįstantis, tačiau parodė, kad gyvena bute su mama ir sūnumi. Sūnus turi pirmos grupės neįgalumą, jį prižiūri mama. Mama dėl ko policiją tą dieną kvietė, nežino. Buvo neblaivus, pripūtė 2 promiles, jautėsi išgėręs, gėrė alkoholį lauke, po to grįžo namo ir atsigulė ant savo sūnaus ant kojų ir užmigo. Kai atvyko policija, jį pakėlė, o jis, lygsvaros neišlaikęs į priekį griuvo ant mamos, netyčia, nenorėjo nuskriausti mamos. Policijos pareigūnai šalia stovėjo. Griuvinėja, nes su viena koja vaikšto, prisilaikyti už turėklų reikia.

M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kaltu prisipažįsta, kad su mama jo santykiai geri, tačiau ji pyksta, kai jis vartoja alkoholį arba kai prieštarauja jos nuomonei. 2019-07-09 po pietų susitiko draugą lauke ir su juo išgėrė vyno. Namuose negėrė. Apie 21 val. parėjo namo. Kadangi buvo išgėręs, mama pyko, dėl to sukonfliktavo. Mama po butą ėjo paskui jį ir vis burbuliavo, neturėjo kur nuo jos pasislėpti. Vėliau atvyko atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė mama. Kai atvyko policijos pareigūnai, atsimena, kad gulėjo sūnaus P. lovoje, su juo šnekėjosi. Pareigūnas pakėlė iš lovos ir kas vėliau vyko, neatsimena. Atsimena tik, kad pakėlė ir uždėję antrankius, išvežė į areštinę. Gali būti, kad jis pastūmė mamą, kaip parašyta įtarime. Dėl šio įvykio labai gailisi, mamos atsiprašys ir pasižada, kad daugiau tai nepasikartos (b. l. 54-55).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus šioje byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė įrodyta:

nukentėjusios J. K. parodymais, iš kurių matyti, kad M. K. atėjo į namus, nenusiėmė striukės ir pas sūnų nuėjo. Sūnus gulėjo ant lovos krašto, o M. atsisėdo prie kojų ir atsigulė paskui ant jų. Paprašė, kad pasitrauktų jis, bet jis toliau ant kojų gulėjo, dar iš jos pasityčiojo ir pėdas vaikui prispaudė. Tada paskambino policijai. Kai atvyko policija, liepė M. atsistoti, o jis toliau gulėjo ir policijos neklausė, ji nuėjo prie spintos ir atsistojo, o šalia buvo pareigūnė. Pareigūnas liepė jam atsistoti. Policijos pareigūnai pastatė M., ji nusisuko, o jis per staliuką puolė į ją ir ji nukrito ant vazono. Pareigūnė padėjo atsistoti. Policininkai paklausė, ar nesusižeidė. Mano, kad M. tyčia į ją puolė. Vietos buvo, policijos pareigūnas vedė jį. Tarp jų buvo pusantro metro atstumas ir staliukas per vidurį stovėjo. Kai nukrito, nejautė jokio skausmo. Neverkė, neskaudėjo po nugriuvimo. Kelius ir taip skauda, susitrenkė po nugriuvimo;

nukentėjusios J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad sūnus M. K. geria nuolatos, niekur nedirba. 2019-07-09 M. nuo ryto vis išeidavo ir pareidavo namo, vis labiau išgėręs. Apie 20.30 val., būdamas labai neblaivus, namuose nuėjo pas P. į kambarį ir užkrito skersai lovos ant P.. Ji jam liepė keltis nuo vaiko, nes P. galėjo skaudėti užspaustas kojas. Dar M. buvo su lauko rūbais ant švarios patalynės. M. nesikėlė, tyčiojosi iš jos, vartaliojosi lovoje. Tada ji paskambino dukrai E. G. ir papasakojo, kas vyksta. Ji sakė, kad kviečia policiją. Atvykę pareigūnai kėlė M. iš lovos. Ji stovėjo tame pačiame kambaryje šalia spintos. Tada M. atsikėlė iš lovos ir visu savo kūnų trenkėsi į ją ir ji vietoje susmuko ant kelių. M. taip pat parkrito. Tada pareigūnai jį surakino ir išvežė į areštinę. Kai parkrito, skaudėjo kelius. Anksčiau M. yra prieš ją smurtavęs, grasinęs susidorojimu (b. l. 28-29);

liudytojos A. V. parodymais, iš kurių matyti, kad įvykio tiksliai nepamena, kiek pamena, tai kad nuvykus su kolega į įvykio vietą, kaltinamasis neblaivus gulėjo ant lovos, jie pakėlė kaltinamąjį ir jis tyčia pastūmė mamą, net ramentai nukrito. Pačio pastūmimo gerai nepamena;

liudytojos A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ji dirba Kauno apskr. VPK patrulių rinktinėje. 2019-07-09 su M. J. apie 21 val. iš budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko J. K., kuri nurodė, kad jos sūnus M. K. neblaivus jai grasino, gąsdino. Moteris buvo akivaizdžiai išsigandusi. M. buvo stipriai neblaivus kambaryje, kuriame buvo ir jo neįgalus sūnus P. K., gulėjo ant P. lovoje. Jis nieko nešnekėjo. Kolega pakėlė M. iš lovos. Tuomet jis staigiai puolė prie savo mamos ir stipriai ją pastūmė, dėl ko moteris atsitrenkė į spintą ir nukrito ant kelių. Pati atsikelti negalėjo, sakė, kad jai labai skauda kelius, bet medikų pagalbos atsisakė. M. stumdamas mamą ir pats nukrito, susimušė galvą, dėl to buvo iškviesti medikai. Atvykę medikai M. apžiūrėjo policijos tarnybiniame automobilyje, bet sužalojimų nenustatė (b. l. 31-32);

liudytojo M. J. parodymais, iš kurių matyti, kad paties įvykio jis neatsimena, tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Atsimena, kad kaltinamasis ant kojų pastovėjo, bet šiek tiek svirduliavo; iš liudytojo M. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019-07-09 jis dirbo kartu su A. V.. Apie 21 val. gavo nurodymą iš budėtojo vykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko J. K., kuri nurodė, kad jos sūnus M. K. neblaivus jai grasino, gąsdino. Moteris buvo akivaizdžiai išsigandusi. M. buvo stipriai neblaivus kambaryje, kuriame buvo ir jo neįgalus sūnus P. K., gulėjo ant P. lovoje. Jis pakėlė iš lovos M., o pastarasis staigiai puolė prie savo mamos, stipriai ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į spintą ir nukrito ant kelių. Pati atsikelti negalėjo, jai padėjo kolegė atsikelti. J. sakė, kad jai labai skauda kelius, bet medikų pagalbos atsisakė. M. stumdamas mamą ir pats nukrito, susimušė galvą, dėl to jam buvo iškviesti medikai. Atvykę medikai M. apžiūrėjo policijos tarnybiniame automobilyje, bet sužalojimų nenustatė (b. l. 34-35);

tarnybiniu pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad bandant išvesti M. K. iš motinos buto, jis ją pastūmė ir ji skaudžiai nukrito. M. K. pristatomas į policijos įstaigą, elgėsi agresyviai, grasino ir įžeidinėjo pareigūnus, bandė suduoti M. J. (b. l. 19-22);

pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nukentėjusioji nurodė, jog m. K. ją abiem rankomis stūmė į krūtinę, po ko nukritusi ant žemės susitrenkė kojų kelius, tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 6-8).

Veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis M. K. teigė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau tvirtino, kad nukentėjusiąją pastūmė netyčia, neišlaikęs pusiausvyros, tačiau iš liudytojų parodymų bei nukentėjusios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis policijos pareigūnų akivaizdoje buvo agresyvus, savo motiną stūmė tyčia, nesiekė išvengti fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai.

Nors nukentėjusioji apklausta teisme teigė, kad kaltinamasis savo veiksmais jai fizinio skausmo nesukėlė, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų matyti, kad jos kritimas po pastūmimo buvo skausmingas, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad M. K. 2019-07-09 apie 21.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo mamos J. K. atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia rankomis stūmė į krūtinę, dėl ko ji parkrito ant žemės, tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą.

Teismas daro išvadą, kad surinkti ir teisme ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, veika pagal šį straipsnį kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. K. įvertintina tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, yra tyčinė ir baigta. M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis M. K. teistas (b. l. 68-79), administracine tvarka baustas (b. l. 87-92), nedirba, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi 2008-2013 m. (b. l. 90), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas dėl priklausomybės alkoholiui (b. l. 97), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 109).

Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, veiksmų apimtį, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, jam parinktina laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant artimą maksimaliam.

M. K. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą, taip pat per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-07-09 21.20 val. iki 2019-07-11 16.02 val. (2 paras).

Kaltinamajam M. K. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.