Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2A-946/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-04-02Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2A-946/2013
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00042-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas
O. K., V. A.
Ieškovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 30.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-946/2013Proceso Nr. 2-57-3-00042-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: 30.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių O. K. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-123-538/2012 pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms V. A., O. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo bei daiktinių teisių panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje esant trims skirtingoms išvadoms dėl turto vertės kilo ginčas dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus. Atsakovės neprieštarauja dėl joms priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau nesutinka su teismo nustatyta žemės sklypų kaina. Ginčas kilo, kuria iš trijų į bylą pateiktų kainos nustatymo išvadų reikėtų vadovautis.

Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypų buvusiuose Lypkių ir Švepelių kaimuose, Klaipėdos mieste, paėmimo visuomenės poreikiams“, kuriuo iš 31 žemės savininko visuomenės poreikiams paimama privati žemė. Atsakovėms V. A. ir O. K. priklausančių žemės sklypų, numatomų paimti visuomenės poreikiams, vertė buvo nustatyta 2007 m. spalio 18 d. ir abiejų atsakovių sklypai įvertinti po 187 500Lt. Atsakovės nurodė, kad sutiktų atiduoti žemę visuomenės poreikiams, jeigu joms priklausantys žemės sklypai būtų įvertinti po 1 500 000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškiniu prašė:

1. pripažinti, kad sprendimas paimti žemę (sklypo dalies plotas – 0,375 ha, (duomenys neskelbtini)), priklausančią atsakovei V. A., visuomenės poreikiams teisėtas, atlyginimo už šį paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydis yra 187 500 litų, atsiskaitoma su atsakove V. A. pinigine kompensacija, pervedant ją iki 2012 m. gruodžio 31 d., panaikinti V. A. daiktinės teises į minėtą paimamą žemės sklypo dalį perduodant jį valstybei ir įregistruojant kaip valstybinį turtą;

2. pripažinti, kad sprendimas paimti žemę (sklypo dalies plotas – 0,375 ha, (duomenys neskelbtini)), priklausančią atsakovei O. K., visuomenės poreikiams teisėtas, atlyginimo už šį paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydis yra 187 500 litų, atsiskaitoma su atsakove O. K. pinigine kompensacija, pervedant ją iki 2012 m. gruodžio 31 d., panaikinti O. K. daiktinės teises į minėtą paimamą žemės sklypo dalį perduodant jį valstybei ir įregistruojant kaip valstybinį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

pripažino, kad sprendimas paimti žemę (sklypo dalies plotas – 0,375 ha, (duomenys neskelbtini)), priklausančią atsakovei V. A., visuomenės poreikiams teisėtas;

pripažino, kad sprendimas paimti žemę (sklypo dalies plotas – 0,375 ha, (duomenys neskelbtini)), priklausančią atsakovei O. K., visuomenės poreikiams teisėtas;

nustatė, kad atlyginimo atsakovei V. A. už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą (sklypo dalies plotas – 0,375 ha, (duomenys neskelbtini)) dydis yra 225 000 litų;

nustatė, kad atlyginimo atsakovei O. K. už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą (sklypo dalies plotas – 0,375 ha, (duomenys neskelbtini)) dydis yra 225 000 litų;

panaikino atsakovės V. A. daiktines teises į paimamą žemės sklypo dalį, plotas – 0,375 ha, (duomenys neskelbtini), perduodant jį valstybei ir įregistruojant kaip valstybinį turtą;

panaikino atsakovės O. K. daiktines teises į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį, plotas – 0,375 ha, (duomenys neskelbtini), perduodant jį valstybei ir įregistruojant kaip valstybinį turtą;

nustatė, kad su atsakove V. A. atsiskaitoma pinigine kompensacija, pervedant ją iki 2012 m. gruodžio 31 d.;

nustatė, kad su atsakove O. K. atsiskaitoma pinigine kompensacija, pervedant ją iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Ieškinio dalis dėl pripažinimo, kad sprendimas paimti žemę, priklausančią atsakovėms, visuomenės poreikiams teisėtas, taip pat ieškinio dalis dėl daiktinių teisių į paimamus žemės sklypus panaikinimo, perduodant juos valstybei, teismas tenkino, atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams buvo priimtas pagal tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 45, 46 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.100 straipsnio 1 dalį ir tam iš esmės atsakovės neprieštarauja.

Paimant daiktą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, savininkui atlyginama pinigais to daikto rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis). Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu atsakovėms priklausančių žemės sklypo dalių vertė nustatyta po 187 500 Lt (atsižvelgta į VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto pateiktą turto vertės nustatymo išvadą). Pagal teismo paskirtos Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės išvadą atsakovėms priklausančių žemės sklypo dalių rinkos vertė 2008 m. gruodį buvo po 367 875 Lt. Pagal teismo paskirtos Nekilnojamojo turto vertės nustatymo pakartotinės ekspertizės išvadą atsakovėms priklausančių žemės sklypo dalių rinkos vertė 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė po 225 000 Lt.

Teismas pripažino, kad teisingas atlyginimas atsakovėms už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus (CK 4.100 straipsnio 2, 3 dalis, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis) yra po 225 000Lt. Tokią išvadą grindė pakartotinės ekspertizės išvadoms bei tuo, kad ši kaina nežymiai skiriasi nuo nustatytos VĮ „Valstybinio žemėtvarkos instituto“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovės O. K. ir V. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje apeliantėms O. K. ir V. A. nustatytas atlyginimo dydis už valstybės paimamą visuomenės poreikiams kiekvienos iš jų žemės sklypą yra po 225 000 Lt kiekvienai, bei priimti šioje dalyje naują sprendimą, nustatant, kad apeliantėms atlyginimo dydis už valstybės paimamą visuomenės poreikiams kiekvienos iš jų žemės sklypą yra po 367 875 Lt kiekvienai. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, be pagrindo suteikė pranašumą ieškovo teikiamiems įrodymams byloje ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas objektyvaus įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pirmosios teismo paskirtos nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės išvadas, kuriomis buvo nustatyta apeliantėms priklausančių žemės sklypo dalių rinkos vertė 2008 m. gruodžio mėnesį po 367 875 Lt. Sprendime nepasisakyta, kodėl šią kompetentingo vertintojo atliktos ekspertizės išvadą teismas laikė neteisinga. Teismas nenurodė, kodėl šia išvada nesivadovauja.

3. Į bylą buvo pateikti dokumentai apie žemės sklypų kainas toje pačioje vietovėje 2008 metais.

4. Teismas be pagrindo sugretinęs pakartotinės ekspertizės išvadas ir VĮ „Valstybinio žemėtvarkos instituto“ nustatytą žemės sklypo vertę sprendė, kad iš apeliančių paimamų žemės sklypo dalių rinkos kaina yra po 225 000 Lt.

5. Sklypus paėmus visuomenės poreikiams, apeliantės neteko galimybės šiuos sklypus parduoti už rinkos kainą - po 367 875 Lt kiekviena ar net už didesnę kainą.

Atsiliepimas

Ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą, nereiškia pareigos atsakyti į kiekvieną šalių argumentą. Skundžiamas sprendimas tinkamai motyvuotas, nes jame teismas įvertino tiek kiekvieną įrodymą apie sklypų vertę atskirai, tiek šių įrodymų visetą, vadovavosi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, o sprendimą grindė nešališka išvada pagal savo vidinį įsitikinimą.

2. Teismui eksperto išvada neprivaloma. Ją teismas vertina pagal vidinį teisėjo įsitikinimą (CPK 218 straipsnis). Teismo paskirtos ekspertizės išvados neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai.

3. Pirmosios teismo paskirtos ekspertizės išvadoje nustatytų sklypų dalių vertės žymiai skiriasi tiek nuo pakartotinės ekspertizės išvadoje nustatytų sklypų dalių verčių, tiek nuo byloje pateiktos VĮ „Valstybinio žemėtvarkos instituto“ nustatytos turto vertės todėl, kad pirmoje ekspertizės išvadoje buvo pasirinkti netinkami objektai naudojant lyginamąjį vertės nustatymo metodą (paimamų žemės sklypų vertės klaidingai lygintos su į miesto centrinę dalį (į vakarus) nutolusių žemės sklypų (mikrorajonų) vertėmis). Antrosios teismo ekspertizės išvadose kaip palyginimo objektai parinktos panašiai nuo miesto centrinės dalies nutolusių sklypų, esančių į šiaurę nuo paimamų sklypų, vertės.

4. Sklypų verčių nustatymo momentu (2008 m. gruodį) jau galiojo tiek Klaipėdos miesto bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr.T2-l 10, tiek 1996 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Dėl sklypų vertės

Byloje nagrinėtas ginčas dėl teisingo atlyginimo už iš apeliančių (atsakovių) visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus. Šių sklypų vertę 2007 m. spalio 18 d. nustatė nekilnojamojo turto vertintojas J. L., kad numatomų išpirkti visuomenės poreikiams sklypų vertė yra po 500 000 Lt už hektarą. Atitinkamai visuomenės poreikiams paimamų O. K. ir V. A. sklypų vertė kiekvienas po 187 500 Lt (0,375 ha x 500 000 Lt).

Nagrinėjant ginčą dėl sklypų vertės teisme buvo paskirtos dvi sklypų vertės nustatymo ekspertizės. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovių pasiūlytam ekspertui V. Š. buvo pavesta nustatyti sklypų rinkos vertę bei rinkos vertę 2008 m. gruodžio mėnesį. Pagal 2011 m. kovo 21 d. ekspertizės surašymo aktą Nr. R-11-01 O. K. ir V. A. visuomenės poreikiams paimamų sklypų vertė buvo po 367 875 Lt, o 2011 m. sausio mėnesį po 257 400 Lt.

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi, atsižvelgus į tai, kad turto įvertinimo išvados ženkliai skiriasi, buvo paskirta pakartotinė ekspertizė ir ją pavesta atlikti ieškovo pasiūlytam ekspertui S. R.. Pagal antrąją 2011 m. rugsėjo 26 d. atliktą ekspertizę sklypų vertė kiekvieno 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 225 000 Lt, o 2011 m. rugsėjo 6 d. - 213 000 Lt.

Teismas vadovavosi pakartotinės ekspertizės išvada. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertės. Apeliantės teigia, kad teismas be pagrindo ir nemotyvuotai nesivadovavo (atmetė) pirmosios teismo paskirtos ekspertizės išvada, jog sklypų vertė yra po 367 875 Lt bei nepagrįstai prioritetą suteikė ieškovo įrodymams (ekspertas, atlikęs pakartotinę ekspertizę, pasiūlytas ieškovo). Apeliančių manymu, taip byloje esantys įrodymai nebuvo įvertinti objektyviai.

Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visetą, t.y. visas tris specialistų išvadas dėl ginčo sklypų vertės. Sutiktina, kad teismo motyvai, kuriais teismas sprendė vadovautis būtent antrosios (pakartotinės) teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, yra labai glausti, tačiau vien motyvų neišsamumas nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog byla netinkamai išnagrinėta.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovės siekia, kad ginčo žemės sklypo vertė būtų nustatyta vadovaujantis pirmosios teismo paskirtos ekspertizės (ją atliko atsakovių pasiūlytas ekspertas) išvadomis. Šioje išvadoje nurodyta didžiausia sklypų vertė, kas atitinka apeliančių interesą gauti kuo didesnę kompensaciją už visuomenės poreikiams atiduodamus žemės sklypus, be to, ją atliko apeliančių pasiūlytas ekspertas. Kitų argumentų, kodėl, esant trims skirtingoms išvadoms dėl sklypų vertės, reikėtų vadovautis būtent pirmosios ekspertizės išvada, apeliantės nenurodo (CPK 12, 178 straipsniai).

Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalys). Eksperto išvada teismui taip pat yra neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjų įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada, kaip teisingai nurodo apeliantės, turi būti motyvuojamas sprendime (CPK 185, 218 straipsniai).

Byloje nėra duomenų, kad kuri nors eksperto taip pat specialisto išvada būtų neobjektyvi ar šališka, todėl tuo pagrindu nebuvo priežasties kuria nors iš išvadų nesivadovauti. Teismo apsisprendimą vadovautis būtent antrosios ekspertizės išvada, skirtingai nei teigia apeliantės, lėmė ne tai, kurio proceso dalyvio pasiūlytas ekspertas ją atliko, o šios išvados turinys, t.y. kad jos išvada artima vienai iš kitų dviejų išvadų, o tai sudaro prielaidas išvadai, kad būtent ši vertė yra teisinga. Tokia išvada darytina iš pirmosios instancijos teismo motyvų.

Nors teismo sprendime tai neaptarta, skirtingas pirmosios ir antrosios ekspertizės išvadas paaiškina aplinkybė, jog ekspertai, nustatydami ginčo sklypų vertę lyginamuoju metodu, rėmėsi skirtingose vietovėse esančių sklypų kainomis.

Nors apeliacinis skundas nėra grindžiamas argumentais, jog atliekant pakartotinę ekspertizę būtų netinkamai pasirinkti sklypai, į kurių vertes atsižvelgta pagal lyginamosios vertės nustatymo metodiką, iš teismo 2012 m. kovo 13 d. posėdžio protokolo matyti, kad atsakovių atstovas advokatas A. S. teigė, jog visuomenės poreikiams paimama žemė būtų didesnės vertės nesant šioje teritorijoje nuosavybės valdymo ir disponavimo apribojimų, kad būtent tokią žemės vertę nustatė atsakovių pasiūlytas ekspertas (pirmoji teismo paskirta ekspertizė). Nors plačiau šie argumentai (ar Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos kūrimas turėjo įtakos ginčo sklypų vertei ir, jeigu taip, kokią) byloje nebuvo įrodinėjami (CPK 12, 178 straipsniai), teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas jau yra suformavęs praktiką, jog, nustatant laisvosios ekonominės zonos poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę ir kompensacijos dydį savininkui, atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintą teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, palyginamaisiais objektais turi būti paimami ne tik laisvojoje ekonominėje zonoje esantys žemės sklypai, bet ir toje pačioje vietovėje kaip ir paimamas žemės sklypas esantys panašūs pagal savo parametrus ir perleidimo sąlygas žemės sklypai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012, 2013m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013).

Pakartotinė teismo paskirta ekspertizė, kurios išvadomis sprendime rėmėsi teismas, atlikta įvertinus žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius 2008 m. sausio ir gruodžio mėnesiais verčių zonoje 20.23 (ši zona apima rajoną, apribotą nuo Liepų g. Danės upe iki Klaipėdos miesto šiaurinės ribos, miesto rytinės ribos iki Liepų g., Liepų g. iki Danės upės) bei zonoje 20.28 (ši zona apima Rimkus) (T. 2., b.l. 111). Taigi pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas įvertino tiek sklypų rinkos vertes tuometinėse Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos ribose (pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo galiojusios redakcijos 4 straipsnį, nusakantį Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos ribas, į jas patenka vertinta zona 20.28), tiek ir sklypų, esančių už Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos ribų (zona 20.23), vertes. Atitinkamai nėra pagrindo nesivadovauti tinkamai atliktos pakartotinės ekspertizės išvadomis.

Byloje prie atsakovių atsiliepimo į ieškinį pridėti skelbimai apie parduodamų žemės sklypų kainas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakankami įrodyti ginčo sklypų vertę, kadangi pasiūlymuose nurodytos kainos nebūtinai atitinka rinkos vertę, nebūtinai už šias kainas sklypai realiai parduodami. Turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal bylos duomenis apeliantėms Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi atidėtas 3858 Lt žyminio mokesčio kiekvienai sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinio skundo netenkinus ši žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš apeliančių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3858 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3858 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Teisėjai Algirdas GailiūnasAudronė JarackaitėAlvydas Poškus