Telšių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas prašo nagrinėti ginčą tarp jos (vežėjo) ir atsakovo (vartotojo) ir netenkinti atsakovo prašymo, nepriteisti reikalaujamų nuostolių; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-08-04 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau - VVTAT) ne teismo tvarka išnagrinėjo vartojimo ginčą tarp atsakovo S. G. ir ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai" dėl pareigos ieškovei atlyginti dėl traukinio vėlavimo atsakovo patirtus nuostolius. Ginčas tarp šalių kilo dėl 2016-01-16 vėlavus keleiviniam traukiniui atsakovui galimai atsiradusių nuostolių. 2016-01-15 atsakovas elektroniniu būdu įsigijo bilietą į 2016-01-16 keleivinį traukinį Nr. 18, vykstantį maršrutu Klaipėda – Vilnius, iš Telšių į Vilnių (bilieto kaina - 12,20 Eur). Keleivinis traukinys iš Telšių geležinkelio stoties 2016-01-16 turėjo išvykti 07:53, tačiau dėl objektyvių priežasčių (reiso metu sugedus lokomotyvui) vėlavo: į Telšių geležinkelio stotį atvyko 08:56 val. Į galutinę stotį (Vilnių) traukinys pavėlavo atvykti 1 val. 39 min., t. y. atvyko ne 11:25 val., o 13:04 val. Keleiviams buvo suteikta visa reikiama informacija apie traukinio vėlavimą: informaciją apie traukinio vėlavimą Telšių geležinkelio stoties bilietų kasininkė teikė keleiviams, perkantiems bilietus, o stoties budėtoja – keleiviams per garsiakalbį. 2016-01-16 atsakovas pateikė skundą ieškovei ir pareikalavo ieškovės atlyginti nuostolius – 84,99 Eur už naują lėktuvo bilietą. Skundą išnagrinėjusi ieškovė 2016-01-28 į atsakovo sąskaitą pervedė visą jam už traukinio vėlavimą nuo 60 iki 119 minučių priklausančią kompensaciją, t. y. 25 proc. bilieto kainos. 2016-03-23 atsakovas kreipėsi į VVTAT prašydamas išnagrinėti ginčą ir įpareigoti ieškovę atlyginti patirtus nuostolius – 113,94 Eur sumą (84,99 Eur už naują lėktuvo bilietą ir 28,95 Eur sumą už trečiojo asmens patirtas išlaidas kurui). VVTAT pripažino, kad atsakovo nuostoliai atsirado dėl abiejų sutarties šalių kaltės ir įpareigojo ieškovę atlyginti atsakovui 50 proc. jo patirtų nuostolių. Keleivių ir bagažo vežimo sąlygas ir tvarką, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivio, bagažo siuntėjo (gavėjo) teises, pareigas ir atsakomybę, geležinkelių transportu keliaujančių neįgaliųjų arba ribotos judėsenos asmenų apsaugos ir pagalbos taisykles nustato specialus tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL, 2007 L 315, p. 14) (toliau - Reglamentas). Reglamento I priedo 32 str. apibrėžia keleivio atlygintinų nuostolių pobūdį, nustatydamas vežėjo pareigą kompensuoti nuostolius ar žalą, kurią keleivis patiria, nes dėl traukinio atšaukimo, vėlavimo arba praleisto persėdimo jis negali toliau keliauti reisu tą pačią dieną arba esamomis aplinkybėmis iš jo negali būti pagrįstai reikalaujama tęsti kelionę tą pačią dieną. Tokius nuostolius sudaro pagrįstos apgyvendinimo išlaidos ir pagrįstos informuojant keleivio laukiančius asmenis patirtos išlaidos. Šiuo atveju atsakovo patirti nuostoliai nėra atlyginami pagal Reglamentą. Atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas planuodamas savo kelionę lėktuvu. Atsakovas pasirinkdamas keliauti geležinkelių transportu 282 km iš Telšių į Vilnių ir pasilikdamas itin trumpą laiko tarpą (30 min.) tarp traukinio atvykimo į Vilniaus geležinkelio stotį ir skrydžio iš Vilniaus oro uosto, nesielgė rūpestingai. Atsakovas buvo įsigijęs lėktuvo bilietą iš Vilniaus oro uosto 12:40 val., kuriame nurodyta, kad vartai užsidaro 11:55 val., o traukinys į Vilniaus geležinkelio stotį pagal tvarkaraštį turėjo atvykti 11:25 val. Atsakovas nuvykti iš geležinkelio stoties į oro uostą buvo suplanavęs per 30 min. Akivaizdu, kad šis laiko tarpas yra per trumpas. Traukinys iš Telšių geležinkelio stoties išvyko atsilikdamas nuo grafiko 1 val. 3 minutes, tačiau atsakovas, laukdamas Telšių geležinkelio stotyje ir žinodamas, kad traukinys vėluoja nepasirūpino skubia kelione iš Telšių į Vilniaus oro uostą, nesiėmė jokių veiksmų (nepasinaudojo kita transporto rūšimi, kad spėtų į lėktuvą), o atvykstančio vėluojančio keleivinio traukinio Telšių geležinkelio stotyje laukė visą valandą, nors jau po 30 min. vėlavimo buvo aišku, kad atsakovas į lėktuvą nespės. Keleiviui pasirinkus tęsti kelionę į galutinę paskirties vietą vėluojančiu traukiniu, jis iš vežėjo gali reikalauti kompensacijos už vėlavimą, jei jo traukinys į vežimo sutartyje nurodytą atvykimo stotį arba stotelę pavėlavo daugiau nei 60 minučių ir dėl šio vėlavimo nebuvo grąžinta už bilietą sumokėta suma. Keleivis, žinodamas, kad atvykti į galutinę atvykimo stotį pagal keleivių vežimo geležinkelių transportu sutartį bus vėluojama daugiau nei 60 minučių, gali atsisakyti kelionės traukiniu ir reikalauti už neįvykdytą kelionę ar jos dalį sumokėtos sumos grąžinimo, taip pat už jau įvykdytą kelionės dalį kartu su nemokamu grįžimu atgal į išvykimo stotį, jeigu visa kelionė tapo nebeaktuali. Traukinys atvyko į Vilniaus geležinkelio stotį 13 val. 04 min., t. y. lėktuvui jau išskridus iš Vilniaus oro uosto. Atsakovas, žinodamas, kad mažiausiai valandą vėluos atvykti į Vilnių, tam, kad nuvyktų iš Vilniaus geležinkelio stoties į Vilniaus oro uostą, išsikvietė automobilį iš Kauno. Naują skrydžio bilietą jam nupirko iš Kauno į Vilnių atvykęs asmuo. Keleivis pats neišnaudojo visų galimybių laiku spėti į suplanuotą skrydį arba įsigyti naują bilietą, o pasirinko brangiausią ir protingumo bei ekonomiškumo principų neatitinkantį variantą, t. y. kvietėsi asmenį iš Kauno, kuris važiavo 104 km, kad nupirktų naują lėktuvo bilietą ir atsakovą nuvežtų į oro uostą. Tokie atsakovo veiksmai yra akivaizdžiai neprotingi ir nesąžiningi, o patirtos išlaidos yra neprotingos ir negali būti kompensuojamos remiantis LR CK 6.249 str.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jis Telšių geležinkelio stotyje teiravosi darbuotojos (kasininkės), kokios yra traukinio vėlavimo priežastys ir kiek laiko traukinys vėluos, tačiau kasininkė tik minėjo vėlavimo faktą, tačiau nesakė kiek laiko traukinys vėluos. Įlipus į atvykusį pavėlavusį traukinį, jame dirbanti ieškovės darbuotoja pasakė, jog traukinys vėlavo išvykti iš pirmosios maršruto stotelės – Klaipėdos. Tai reiškia, kad Telšių geležinkelio stoties darbuotoja turėjo žinoti apie traukinio vėlavimo priežastis, ypač vėlavimo laiką, ir apie tai deramai informuoti atsakovą. Atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad traukinys vėluos ne daugiau kaip 15 minučių. Traukinio laukusiems keleiviams bendra informacija apie traukinio vėlavimą faktiškai pradėta teikti nuo 7.53 val., kai traukinys jau turėjo atvykti į Telšių geležinkelio stotį, bet neatvyko. Iki to laiko jis negalėjo pradėti planuoti alternatyvių keliavimo būdų, nes vėlavimo fakto nežinojo iki pat jo faktinio išvykimo laiko, nurodyto tvarkaraštyje. Ieškovė pagal Reglamentą turėjo pareigą tinkamai informuoti keleivius apie traukinio vėlavimą. Jis pagrįstai tikėjosi, kad traukinys maršrutu Telšiai –Vilnius išvyks ir pasieks Vilnių įprastu laiku. Ieškovė neteisingai nurodo laiko tarpą (30 min.), kuris esą būtų likęs nuo traukinio atvykimo į Vilnių (11.25 val.) ir jo planuoto skrydžio lėktuvu (lėktuvo pakilimo laikas 12.40 val.). Ieškovės minėta 11.55 val. jam nebuvo reikšminga, nes jis neturėjo bagažo, todėl jam būtų užtekę atvykti į Vilniaus oro uostą 30 minučių iki lėktuvo pakilimo laiko, t. y. iki 12.10 val. Jeigu traukinys būtų atvykęs laiku, jis būtų turėjęs pakankamai laiko nuvykti nuo Vilniaus geležinkelio stoties iki Vilniaus oro uosto. Jau ne kartą jis į Vilnių vyko traukinio maršrutu Telšiai – Vilnius, kuriuo Vilnius pasiekiamas 11.25 val. Dėl ieškovo neatsakingumo, nerūpestingumo ir neapdairumo 2016-01-16 susiklosčiusi situacija buvo itin stresinė, kadangi 2016-01-17 jis privalėjo pradėti darbus Vokietijoje. Jis negalėjo nutraukti kelionės, nukelti jos į kitą dieną, neturėjo galimybės greitai susirasti automobilio Telšiuose, nebuvo kitų greitų alternatyvių viešojo transporto priemonių kelionei iš Telšių į Vilnių, todėl privalėjo ieškoti kitų alternatyvų. Jis kreipėsi į Kaune gyvenantį sūnų, kuris surado skrydį tai pačiai dienai į Frankfurt, tačiau bilieto pirkimas elektroniniu būdu per Rainair sistemą nebuvo įmanomas. Paskambinus į Vilniaus oro uostą, sūnus buvo informuotas, kad paskutinę dieną bilietai parduodami tik kasoje ir yra likęs vos vienas bilietas. Sūnus ėmėsi skubių veiksmų, išvyko į Vilnių, nes reikėjo kuo skubiau nupirkti lėktuvo bilietą. Jeigu jis pats būtų pirkęs bilietą Vilniaus oro uoste, būtų sumokėjęs 60 Eur brangiau ir, neaišku, ar tą bilietą iš viso būtų gavęs. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti pagal LR CK 6.249 str. Ieškovės, kaip profesionalią veiklą vykdančio vežėjo, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ši neatliko jam priskirtinų pareigų: nebendradarbiavo – tinkamai neinformavo atsakovo apie traukinio vėlavimą, nepasiūlė jam alternatyvios kelionės į Vilnių. Ieškovė, būdama verslininkas – juridinis asmuo, profesinės veiklos vykdytojas, turėjo ir galėjo suprasti, kad ankstyvo maršruto traukinį pasirinkę keleiviai, įskaitant jį, turėjo konkrečių planų ir rinkosi patikimą keliavimo būdą – traukinį. Jis vertina savo patirtą žalą kaip tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro naujo bilieto kaina ir išlaidos už kurą, kurio privalomai reikėjo, siekiant laiku ir kuo skubiau įsigyti paskutinįjį lėktuvo bilietą, kurį buvo galima įsigyti tik Vilniaus oro uoste. Traukinio vėlavimas yra tiesiogiai susijęs su reikiamybe jam įsigyti naują lėktuvo bilietą, nes jis privalėjo būtent 2016-01-16 nuvykti į Vokietiją, kad 2016-01-17 galėtų pradėti darbus.