Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 22 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ( 2006-11-13 I. K. vagystės epizodas) laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

- pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir 2007-06-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

J. A. pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (2006-11-15 V. K. vagystės epizodas), išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p..

Priteista iš J. A. ir T. I. solidariai 450 Lt nukentėjusiajai I. K. turtinei žalai atlyginti bei pašto išlaidų valstybei po 23,90 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. I., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 13 d. laikotarpyje nuo 16⁴⁵val. iki 17⁵⁵val. Panevėžio m., nenustatytą tikslią valandą, veikdamas bendrininkų grupėje su T. I., sugadindami lango rėmą, įsibrovė į patalpą – namą, (duomenys neskelbtini), priklausantį I. K., iš kur pasikėsino slapta pagrobti svetimą – nukentėjusiajai I. K. priklausantį, turtą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes grįžo nukentėjusioji I. K., bei sugadino I. K. turtą bendros 450 Lt vertės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. A. padarytą nusikalstamą veiką. J. A. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neigė, jog pasikėsino apvogti I. K. namą, adresu (duomenys neskelbtini), tą patį jis tvirtina ir apeliaciniame skunde, tačiau, kad jis pasikėsino įvykdė šį nusikaltimą kartu su T. I. patvirtinta byloje surinktais ir teisme išsamiai ištirtais įrodymais.

BPK 301 str., 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog teismas savo išvadas pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. BPK 20 str. numato, kas gali būti įrodymais ir kaip jie įvertinami. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu, pagrįstai pripažino J. A. kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir teisingai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Su apylinkės teismo nuosprendyje nurodytais motyvais dėl J. A. pripažinimo kaltu bei paskirtų bausmių rūšimis ir jų dydžiais, o taip su paskirta galutine subendrinta bausme visiškai sutinka ir apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Iš 2006-11-13 įvykio vietos apžiūros protokolo, surašyto apžiūrinti nukentėjusiosios I. K. namą, matyti, kad įvykio vietoje paimti trys avalynės pėdsakų fragmentai nuo stalo viršaus, kurie nukopijuoti plokštelėse Nr. 1 , Nr. 2 ir Nr. 3. bei spaudimo žymė nuo lango. Atliekant įvykio vietos apžiūrą, dalyvavo Panevėžio m. VPK KP KTT specialistas ir nukentėjusioji I. K., kurie savo parašais patvirtino protokole užrašytų duomenų teisingumą. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad ant virtuvės palangės bei stalo buvo pripėduota ir ji matė vieną ryškų pėdsaką, tačiau pareigūnai jų rado ir daugiau. (T. 2, b.l. 25-26, T.3, b.l. 187).

2006-11-27 specialisto išvadoje Nr. 50-SI-1601 nurodyta, kad trys avalynės pėdsakų fragmentai, nukopijuoti plokštelėse Nr. 1, 2, 3 gali būti tinkami juos palikusios avalynės identifikavimui tik pateikus avalynes (lyginamojo tyrimo metu). Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad popierinis paketas su 3 plokštelėmis gautas užantspauduotas, su paaiškinamaisiais užrašais, įpakavimas nepažeistas ( T.2, b.l. 10-11, 17).

2006-11-22 kratos metu J. A. gyvenamojoje patalpoje, adresu Žemaičių 12-12, Panevėžyje, t.y. jo miegamojo kambaryje rastos ir paimtos 4 poros sportinės avalynės su užrašais “Nike”. 2006-11-22 kratos metu rasti ir paimti: juodos spalvos sportiniai bateliai “Nike”, pilkos spalvos sportiniai bateliai “Nike”, juodos – pilkos spalvos sportiniai bateliai “Nike”, juodos spalvos sportiniai bateliai “Nike”, jokių pastabų J. A. kratos metu pareigūnams nepareiškė, pasirašė protokole ( T. 2, b.l. 51-52). J. A. bei jo bendrininko T. I. avalynė, vokas su trejomis plokštelėmis buvo pateikta papildomam trasologiniam tyrimui. 2006-12-11 specialisto išvadoje Nr. 50-SI-1655 nurodyta, kad tyrimo metu palyginus avalynės pėdsako fragmentą nukopijuotą plokštelėje Nr. 2 su kratos metu iš J. A. paimta avalyne, konkretaus lyginamojo tyrimo metu, naudojant kompiuterinę programą PHOTOSHOP 7.0 buvo bandoma sutapatinti pėdsaką Nr. 2 ir J. A. kairės kojos bato pado puspadžio atspaudą pagal individualius požymius. Lyginamojo tyrimo metu buvo nustatyti individualūs sutampantys nusidėvėjimo ir mechaninio poveikio pėdsakai. Šie sutapimai esminiai ir sąlygoja kategorišką išvadą, kad: vienas avalynės pėdsakas plokštelėje Nr. 2 yra paliktas J. A. kairės kojos batu (puspadžio dalimi) „NIKE“; vienas avalynės pėdsakas plokštelėjė Nr. 1, yra paliktas tokio pat tipo avalyne (bato kulnu), kaip ir pateiktas T. I. avalynė „NIKE“; vienas avalynės pėdsakas plokštelėje NR. 3 yra paliktas T. I. dešinės kojos batu „NIKE“ (puspadžio dalimi). (T.2, b.l. 13-16,17 ).

J. A. (taip pat ir T. I., kuris nuosprendžio neskundžia) kaltę patvirtina ir mechaninio poveikio pėdsakas, užfiksuotas “Mikrosil” pastos išliejoje, kuris paimtas taip pat įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš I. K. namo. Iš 2007-01-02 specialisto išvados Nr. 50-SI-1719 matyti, kad mechaninio poveikio pėdsakas, kuris paimtas įvykio vietoje, yra paliktas tokio tipo laužtuvu kaip ir tyrimui pateiktas laužtuvas, kuris paimtas automobilio “BMW 316” apžiūros metu, kurį sulaikymo metu vairavo T. I. (T.2, b.l. 22-23,24). Nors T. I. ir teigia, kad nežino, kaip mašinoje atsirado laužtuvas, nes mašina yra ne jo, o E. M.. Tokius jo parodymus paneigia liudytojo E. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, nes liudytojas išvykęs į užsienį. Šis liudytojas yra parodęs, kad jam priklausančiame automobilyje rasti daiktai, t.y. laužtuvas, pirštinės priklauso ne jam, kaip jie atsirado automobilyje jis nežino. Nors automobilis ir priklauso jam, bet jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl juo nesinaudojo. Tą automobilį buvo paskolinęs T. I., kuris jį vairavo ne vieną kartą. Taip pat į posėdį buvo iškviesta Panevėžio m. VPK tyrėja E. K., kuri apklausė bei surašė liudytojo E. M. duotus parodymus. Ji posėdžio metu nurodė, kad E. M. apklausas prisimena, jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojas paaiškino, kad jam priklausančiame automobilyje rasti daiktai, t.y. laužtuvas, pirštinės priklauso ne jam, kaip jie atsirado automobilyje jis nežino. (4t. 78 b.l., 1 t. 153-158 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti šių parodymų teisingumu, jie sutampa su surinktų bei išanalizuotų įrodymų visuma.

Įvykio vietos apžiūros, kratos protokolas, 2006-11-27 specialisto išvados tiriamoji dalis patvirtina, kad tyrimo veiksmai buvo atlikti laikantis BPK reikalavimų, avalynės pėdsakų fragmentai, mechaninio poveikio pėdsakas, t.y. spaudimo žymė įvykio vietoje užfiksuoti ir paimti tinkamai. Remiantis šių tyrimo veiksmų metu gautais duomenimis, 2006-12-11 atliktas trasologinis tyrimas, kuriame specialistas pateikė kategorišką išvadą, kad vieną avalynės pėdsako fragmentą įvykio vietoje paliko J. A., o kitus du avalynės pėdsako fragmentus paliko T. I.. 2007-01-02 atliktas papildomas trasologinis tyrimas, kuriame specialistas pateikė išvada, kad mechaninio poveikio pėdsakas užfiksuotas “Mikrosil” pastoje yra paliktas tokio tipo laužtuvu kaip ir tyrimui pateiktas laužtuvas. Atsižvelgiant į šių įrodymų gavimo aplinkybes, nėra jokio pagrindo abejoti jų leistinumu ir pagrįstumu. Specialistų išvadomis neabejotinai įrodyta, kad nuteistasis įvykdė šį nusikaltimą, todėl teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais pripažindamas J. A. kaltu.

Be to, J. A. negalėjo nurodyti kada įsigijo minimą avalynę bei kiek laiko ją dėvėjo ir nurodė skirtingus įsigijimo laiko tarpus, t.y. teisiamojo posėdžio metu, kad jis avalynę, kurios pėdsakas buvo rastas įvykio vietoje, pirko naujus iš parduotuvės “Sportline” įsikūrusios prekybos centre “Babilonas” prieš savaitę iki jo sulaikymo (T.3, b.l. 185), o ikiteisminio tyrimo metu 2006-11-23 įtariamojo apklausos metu- kad sportinio tipo avalyne, kuri buvo paimta iš jo, yra įsigyta dviejų metų laikotarpyje (T.2, b.l. 64-65), tačiau kiekvienu atveju nurodydavo, kad tik jis vienas tą avalynę avėjo. Specialisto išvada nustatyta, kad yra nustatyti net 6 sutampantys individualūs J. A. bato mechaninio dėvėjimo pažeidimai, todėl tai įrodo, kad J. A. įvykdė šį nusikaltimą, nes būtent jo sportinio batelio individualūs pėdsakai ir užfiksuoti įvykio vietoje. Visų įrodymų kontekste tikslinga nurodyti ir aplinkybes, kurios įrodymus, jų visumą susieja ir sujungia vienus su kitais bei paneigia apelianto aiškinimus, o būtent: įvykio vietoje paliktas laužtuvo pėdsakas padarytas laužtuvu, kuris buvo rastas E. M. automobilyje, kurio jis pats, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nevairavo. Šį automobilinį kartais vairuodavo E. M. pažįstamas- antrasis nuteistasis T. I. (minimas laužtuvas buvo rastas automobilyje, kai jį vairavo būtent T. I.), kuris artimai bendravo (susitikdavo kelis kartus per savaitę- 3 t. 184 b.l., 2 t. 64 b.l.) su apeliantu ir būtent abiejų nuteistųjų batų pėdsakai rasti įvykio vietoje. Pažymėtina, jog T. I. nuosprendžio neskundė, o tai reiškia, jog su apkaltinamuoju nuosprendžiu jis sutinka.

Todėl visų šių išanalizuotų įrodymų visuma leidžia neabejotinai teigti, jog J. A. nuteistas pagrįstai.

Pirmos instancijos teismas bausmę nuteistajam paskyrė motyvuotai, laikydamasis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes už atskirus nusikaltimus bei nustatydamas jų dydžius atsižvelgė į J. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – jis padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą ir tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (LR BK 11 str., 22 str.), veikos padarytos esant idealiai sutapčiai, žala neatlyginta, į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, po šių nusikalstamų veikų padarymo padarė dar vieną baudžiamąjį nusižengimą, už kurį teismo nuteistas (T.4, 71-72), charakterizuojamas neigiamai, nedirbo, nesimokė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatyta jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Įvertinęs visas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai skyrė J. A. laisvės atėmimo bausmes, kurios yra net mažesnės už BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius. Savo padarytų nusikalstamų veikų apeliantas neigiamai nevertina, įvertinant tai, jog bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl šių bausmių laikyti aiškiai per griežtomis nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas bausmes apylinkės teismas tinkamai pritaikė BK 63 str. nuostatas, t.y. bausmes paskirtas skundžiamu nuosprendžiu ir 2007-06-12 baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrino apėmimo būdu, todėl ir nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta.

Dėl visų nurodytų motyvų apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.