Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-904-929/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-09
Bylos Nr.
1-904-929/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
G. S.
Nukentėjusysis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-904-929/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25243-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam G. S.,nukentėjusiajam J. J.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2016-05-29 apie 20.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2.26 promilių girtumas), turėdamas su savimi 61 modelio 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą, kuris priskiriamas D kategorijos pneumatiniam nešaunamajam ginklui, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį, šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau dviejų kartų šovė į šalia minėto namo stovėjusį G. N., pataikydamas šalia pastarojo ant suoliuko sėdėjusiam J. J. į nugarą bei į dešinę koją bei padarydamas jam šautines žaizdas dešinės/pilvo srityje ir dešinėje blauzdoje, t.y. padarydamas sužalojimus, kurie sutinkamai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis G. S. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad tai įvyko netyčia. Jis norėjo pagąsdinti ir pataikė iššauti į nukentėjusįjį. Tai buvo gegužės 29 d., susikabino su buvusiu kaimynu G., jam neišlaikė nervai, jis norėjo jį pagąsdinti. G. ir nukentėjusysis stovėjo savo namo, (duomenys neskelbtini), kieme. Jis kaimynu susipyko, paėmė iš malkinės pneumatinį ginklą ir šovė du kartus. Norėjo pataikyti į malkinę, o pataikė į J. Jis taikėsi į malkinės apačią, jis nematė kaip J. atėjo, G. matė prie malkinės, norėjo jį pagąsdinti. Jis šovė į J. du kartus, bet nenorėjo. Po to ginklą padėjo į malkinę ir nuėjo namo. Kad pataikė į žmogų, sužinojo iš policijos. Pareigūnai sakė, kad pataikė į koją ir pilvą. Su nustatytais nukentėjusiajam sužalojimais sutinka. Prieš šaukdamas neperspėjo. Ginklą jam seniai padovanojo. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Jis norėjo tik pagąsdinti kaimyną, į orą jis nešovė. Pripažįsta, kad šovė į G., taikė į kojas.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. J. parodė, kad jis kaltinamajam atleido.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. S. parodė, kad 2016-05-29 dienos metu savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), jis išgėrė vienas butelį konjako. Gėrė be priežasties, išeiginės buvo. Jis gyvena su savo sugyventine O. S. ir turi du bendrus nepilnamečius vaikus. Tą dieną vaikai ir sugyventinė buvo namuose, bet jis jokios agresijos nekėlė, niekam nieko negrasino, prieš nieką nesmurtavo. Išgėrinėjo vienas sau ramiai namuose. Po to išėjęs į kiemą matė išgėrinėjančius kitus kaimynus prie 20 namo, ant suoliuko. Kiek pamena, jų buvo apie 2, tiksliai nepamena. Jis priėjo prie jų ir tada vienas iš tų kaimynų, t.y. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), pradėjo kažką jam sakyti negražaus. Nepamena tiksliai ką. Jis supyko ant jo. Iš pykčio nutarė jį pagąsdinti turimu ginklu (orinuku), todėl nuėjo iškart jo paimti iš savo sandėliuko, kur jis buvo laikomas. Sandėliukas yra rakinamas. Sandėliuke daugiau ginklų, šaudmenų neturi. Atsirakinęs sandėliuką, paėmė ginklą. Jį užsitaisė sandėliuke orinėmis kulkomis. Dėžutėje buvo nedaug šovinių, todėl negali pasakyti kiek jis jų iš viso turėjo ir kiek sudėjo į šautuvą. Šį šautuvą jis pirko prieš 15-16 metų Kalvarijų turguje. Dokumentų, patvirtinančių ginklo pirkimą, neturi. Apie šį ginklą nepranešė licencijavimo skyriui, nes nežinojo, kad reikia. Jis nežino kokia jo kinetinė galia. Jos netikrino. Jis dirba apsaugoje, yra nelaikęs apsaugos darbuotojų egzamino. Su ginklu dirbo savo darbe prieš tris metus. Po to, kai į kiemą atsinešė užtaisytą šautuvą, pradėjo šaudyti į G. iš 20 metrų atstumo. G. tuo metu su kitu kaimynu J. sėdėjo (ar stovėjo) prie suoliuko, tiksliai nepamena. Buvo gerai išgėręs, todėl gal ir nepataikė į G. Bet netyčia pataikė į kitą kaimyną, kuris buvo prie G. Jis šovė tik du šūvius atsistojęs prie krūmų. Kaimynai, kuomet jis taikėsi į juos, jo nematė, nes užstojo krūmai. Jis šovė į G. be jokių perspėjimų. Tiesiog išėjęs iš sandėliuko nusitaikė ir iššovė. Jis taikėsi šauti į kojas. Tikrai ne į galvą ar krūtinės sritį. Sutrikdyti sveikatos nenorėjo. Galvojo, kad su šratais bus padarytos tik mėlynės ant kojų. Negalvojo, kad jos įstrigs į kūną. Nebuvo jokių barnių iš jo pusės tarp jo ir kaimynų kai nešėsi šautuvą link jų. Jis tyliai viską darė. Nematė po paleistų šūvių, kad sužeidė ne G., o kitą žmogų. Nematė po šūvių, kad kuris iš jų būtų sužalotas. Tik po pareigūnų atvykimo suprato, kad šiais dviem šūviais pataikė J. į koją ir į pilvą. Jis dėl to gailisi, nes tikrai šovė ne į tą kaimyną. Šaudamas į kojas norėjo pagąsdinti, bet tikrai nesužaloti. Į nugarą pataikė netyčia, nes krūmai užstojo, todėl nepataikė į kojas. Jis žino, kad išgėrusiam negalima imti ginklo. Kodėl taip padarė, negali paaiškinti. Jam toks pirmas kartas. Dėl gėrimo neturi jokių problemų. Geria retai, kai būna šventės. O dabar buvo gegužės pabaiga. Supranta, kad sukvailiojo. Dėl to labai gailisi. Kas iškvietė kaimynui greitąją, nežino. Į J. pataikė kulkomis netyčia. Šovė iš tikro į G., nes tą dieną su juo turėjo konfliktą. Jis J. atsiprašė (b. l. 91-92, 102).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. J. parodė, kad 2016-05-29 apie 20.00 val. jis sėdėjo ant suoliuko šalia namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje kartu su G. G. buvęs H. sugyventinis. Šiuo metu jis yra iškraustytas iš H. namų. Kur jis šiuo metu gyvena, nežino. Jis su G. sėdėjo ant suoliuko. Iš niekur nieko į jį šovė kaimynas G. S.. Jis šaudė iš savo kiemo 3-4 metrų atstumu. Jų namų kiemai yra vienas prie kito, todėl toks yra nedidelis atstumas. G. S. jam šovė stovėdamas iš šono, vieną kartą pataikydamas į koją, o antrą kartą pataikydamas į dešinį nugaros šoną. Tai matė kaimynė H. G. S. šaudydamas jam nieko nesakė. Prieš tai nebuvo jokio konflikto. Neužilgo atvyko greitoji ir pareigūnai ir jį išvežė į ligoninę. Lazdynų ligoninėje jam iš kojos išėmė šovinį, o nugaroje nerado, tačiau sužalojimas yra. Jam padaryta fizinė žala. Po įvykio susitikus su G. S., jis pastarojo paklausė kodėl šis į jį šovė, o jis atsakė, kad šovė ne į jį, o į G. G. su G. S. pastoviai pykstasi. Dėl ko šįkart jie pykosi, nežino. G. S. įvykio metu buvo neblaivus. Jis G. S. jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio dėl patirtų sužalojimų nereikš. Jis nieko nenori. (b. l. 33, 34-35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja H. S. parodė, kad 2016-05-29 apie 20.00 val. ji kartu su kaimynu J. J. sėdėjo prie namų adresu (duomenys neskelbtini), ant suoliuko. Iš gretimo namo 18 išėjęs vyras vardu G., būdamas neblaivus, pradėjo ant kieme esančių žmonių rėkti ir keiktis necenzūriniais žodžiais. Tuo metu iš namų išėjo jos sugyventinis N. G., ant kurio ėmė rėkti kaimynas iš 18 namo G. Ji savo sugyventiniui pasakė, kad nekreiptų dėmesio ir nesiveltų į konfliktą. Tuomet jis pradėjo rėkti ant J., kuris sėdėjo ant suoliuko, ji girdėjo pokalbį, kad G. klausė J. „kas tu toks“, J. atsakė, kad jis „toks pats kaip ir jis niekas“. Tada iš 18 namo išėjo O. S., kuri kartu gyvena su G. O. buvo taip pat neblaivi ir ėmė rėkti ir keiktis necenzūriniais žodžiais. Ji nekreipė dėmesio ir prašė J. nesivelti į konfliktą. Tuomet ji į namus norėjo nunešti puodelį ir stovint prie laiptinės išgirdo J. riksmą. Ji atsisuko ir pamatė, kad J. laikosi ranka už dešinio šono. Tuomet ji atsisuko į 18 namą ir pamatė G., kuris rankose laikė ir taikėsi ilgą ginklą bei išgirdo šūvį duslų bei pamatė J., kuris ėjo slėptis, tada jam pataikė dar, į koją. Tuomet ji paskambino 112 ir pranešė kas įvyko. O G. su O. nuėjo į savo namus bei užsirakino. Atvykę pareigūnai negalėjo įeiti į jų namą, išlaužę duris ir įėję, jį sulaikė. Kur G. nunešė ginklą, ji nematė, nes slėpėsi. H. S. teigimu, kaimynai iš 18 namo visą dieną sėdi namuose, vakare išeina į lauką. Su kaimynais konfliktų taip pat pasitaikydavo, tačiau jokio ginklo anksčiau nenaudojo. Kad G. turi ginklą, ji nežinojo (b. l. 62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. N. parodė, kad įvykio metu jis gyveno pas H. S. adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvenu nuomotame bute, kitoje vietoje. 2016-05-29 dienos metu tarp jo ir G. S. vyko konfliktas dėl tualeto. Jau dienos metu G. ir jo žmona buvo neblaivūs. Jie dažnai kelia konfliktus, girtauja. Pastoviai lankosi vaikų teisės dėl vaikų nepriežiūros. 2016-05-29 apie 20 val. jis su H. ir jos dukra K., kuriai 13 metų, trise gėrė kavą sėdėdami ant suoliuko. Prie jų ant suoliuko prisėdo kaimynas J.. Jiems sėdint ant suoliuko kieme, pamatė kaip iš malkinės išėjo su rankoje laikomu ginklu neblaivus kitas kaimynas G. Pamatęs tokį vaizdą, jis H. pasakė, kad bėgtų slėptis į namus. Jie greit su H. ir vaiku bėgo į savo namą. J. liko sėdėti ant suoliuko. Jis viską toliau stebėjo pro praviras namų duris. Matė kaip G. iš savo kiemo per tvorą nusitaikęs šovė į sėdintį ant suoliuko J.. Atstumas nuo suoliuko ir stovinčio G. pirmo šūvio metu buvo apie 10 metrų. Po pirmo šūvio J. susiėmė už pilvo. Gavęs šūvį į pilvą, J. norėjo pasislėpti už malkinės. Jam einant link malkinės kampo, G. šovė antrą kartą. Antro šūvio atstumas buvo tas pats. Šūvis buvo iš šono (G. atžvilgiu). Jurijus nespėjo pasislėpti ir antra kulka jam pataikė į koją. H. greit iškvietė pareigūnus. Toks G. elgesys pavojingas, galėjo rimtai sužeisti ir kitus aplinkinius. Kaip jis suprato vėliau, G. norėjo pašauti jį. O J. buvo atsitiktinis. Jis J. lydėjo greitąja į ligoninę. Jis sakė, kad tą dieną nekonfliktavo su G. (b. l. 64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. D. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskr. VPK VTV Mobilios kuopos patruliu. 2016-05-29 apie 20 val., gavo iškvietimą iš VPK, jog reikia vykti į įvykį dėl susišaudymo. Gavę tokį iškvietimą kartu su kolegomis E. A., R. S. nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko moteris ir vyras. Moteris nurodė, kad pašautas jos kaimynas J. J.. Sakė, kad jį pašovė kitas kaimynas G. S. iš turėto pas save ginklo. Nukentėjusysis J. J. sakė, kad jam buvo šauta kai jis sėdėjo ant suoliuko ir pataikyta į koją bei į šoną. Moteris nurodė kur gyvena G. S.. Su kolegomis nuėjo pažiūrėti kur jis yra, nes grėsė grėsmė jog jis su ginklu. G. S. užsidarė savo namuose ir jų neįleido Girdėjo už durų, jog namuose triukšmas, rėkia vaikai ir moteris. Todėl jie iškvietė pastiprinimą, jog galėtų laužti duris. Atvykus pastiprinimui buvo išlaužtos durys. Užėję į vidų rado vaikus, girtą motiną ir neblaivų patį G. S.. Jie visi buvo agresyvūs. Jie pradėjo ieškoti ginklo. Namuose nerado. G. S. apsiraminęs parodė kur yra ginklas su šaudmenimis. Jis nurodė, kad ginklas yra palėpėje. Atvykus NVRS darbuotojui nuėjo į palėpę ir ten paėmė ginklą ir šaudmenis. G. S. jiems aiškino, kad jis šaudė į kaimynus todėl, kad jie atėjo iš jo reikalauti pinigų. Jis norėjo juos pagąsdinti ginklu. Nepamena, kad įvykio vietoje būtų buvęs G. N.. G. S. jiems nesakė, kad būtent G. M. norėjo nušauti. Nepamena ką jiems sakė nukentėjusysis J. J. apie aplinkybes iki to laiko, kol jį pašovė. J. J. nesakė jiems, kad jis sėdėjo su kitu kaimynu G. N. ant suoliuko kada į jį buvo šauta. J. J. buvo išvežtas greitąja į ligoninę. G. S. sugyventinę teko vežti į ligoninę, nes ji buvo nestabilios psichikos. Kaimynai sakė, kad jie pastoviai konfliktuoja su G. S. šeima, o ypač su jo sugyventine (b. l. 67-68).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. O. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskr. VPK KP NVRS tyrėjo pareigose. Jis gavo pranešimą apie įvykį į kurį turi vykti. Pranešime buvo nurodyta, kad neblaivus vyras šaudo į kaimynus, yra sužeistas žmogus. Nuvykęs į įvykio vietą rado atvykusius mobilios kuopos pareigūnus bei greitąją pagalbą. Matė, kad buvo išlaužtos namo durys. Mobilios kuopos pareigūnai jam parodė kur yra nukentėjusysis ir įvykio liudytoja. Įtariamojo jau nebuvo, jis buvo išvežtas pareigūnų į komisariatą. Pareigūnų automobilyje girdėjosi šaukianti moteris, kaip vėliau paaiškėjo, įtariamojo sugyventinė. Pradėjus apžiūrinėti įvykio vietą, palėpėje/malkinėje buvo rastas šautuvas ir šoviniai (dėžutė su užtaisais), kurie buvo paimti. Kieme, ant žemės, daugiau šovinių nebuvo. Jis apklausė liudytoją moterį, kuri sėdėjo ant suoliuko ir viską matė. Nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę dėl šautinių žaizdų. Atlikus visus procesinius veiksmus įvykio vietoje, jis vyko į ligoninę, kur buvo paguldytas nukentėjusysis. Jis jį apklausė liudytoju. Nukentėjusysis jam pasakė, kad į jį šovė kaimynas. Vardo, pavardės dabar jau jis nepamena. Gydytojas jam pateikė šovinius, išimtus iš nukentėjusiojo kūno, kurie buvo pridėti prie bylos (b. l. 72-73).

2016-05-24 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus pagalbines patalpas šalia namo (duomenys neskelbtini), surastas ir paimtas ginklas ir dėžutė su 38 kulkomis (b. l. 20-26).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimo skyriaus 2016-12-01 specialisto išvadoje Nr. 140-(3828)-IS1-6539 nurodyta, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro, 61 modelio pneumatinis šautuvas, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis. Šis šautuvas yra D kategorijos, priskiriamas pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas šautuvas yra tinkamas šaudyti. Tirti pateiktos 44 kulkos yra pramoninės gamybos „Diabolo“ tipo, 4,5 mm (.177) kalibro kulkos, skirtos daugelio modelių 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Tai nėra šaudmenys. Šios kulkos tinkamos šaudyti (b. l. 29-30).

2016-05-30 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad gydytojas V. Š. pateikė svetimkūnį, kuris buvo išimtas iš J. J. kojos – pneumatinio šautuvo užtaisą (b. l. 39-40).

VTMT 2016-08-09 – 2016-08-11 specialisto išvadoje Nr. G 2424/2016(01) nurodyta, kad J. J. nustatyti liemens ir dešinės blauzdos šautiniai sužalojimai: šautinės žaizdos dešinės krūtinės/pilvo srityje ir dešinėje blauzdoje, svetimkūnis dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti šaunant iš šaunamojo ginklo, mažiausiai 2 šūviais pataikant į nukentėjusiojo kūną. Pagal pateiktus duomenis, sužalojimai, nustatyti J. J., tiek kartu, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 43-45).

Byloje esančioje asmens neblaivumo patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad 2016-05-29, 21.53 val. G. S. buvo nustatytas 2.26 promilių girtumas.

Pagal BK 284 str. 1 d., atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Apklaustas teismo posėdžio metu, G. S. pripažino savo kaltę ir parodė, kad jis, norėdamas pagąsdinti buvusį kaimyną G., turėtu pneumatiniu šautuvu šovė į jį kai šis stovėjo savo namo kieme, tačiau pataikė šalia buvusiam nukentėjusiajam J. J.. Tokius jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo J. J., liudytojų G. N., H. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimo skyriaus 2016-12-01 specialisto išvada Nr. 140-(3828)-ISI-6539. Iš nukentėjusiojo ir liudytojų duotų parodymų matyti, kad dėl G. S. pavojingų veiksmų aplinkiniams buvo sukeltas išgąstis, kilo sumaištis, buvo nutrauktas jų poilsis. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad G. S. veiksmuose yra BK 284 str. 1 d. sudėtis, o jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., visiškai įrodyta.

G. S. taip pat pareikštas kaltinimas pagal BK 140 str. 1 d., nes, remiantis VTMT 2016-08-09 – 2016-08-11 specialisto išvada Nr. G 2424/2016(01), dėl jo paleistų šūvių buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. J. sveikata. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 str. 1 d. tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str. 1 d.) požymių. Veiką kvalifikuojant pagal BK 284 str. 1 dalį, BK 140 str. 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016, 2K-652/2007, 2K-122/2008). Remiantis išdėstytu, kadangi G. S. veika jau yra kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., papildomai pagal BK 140 str. 1 d. ji nekvalifikuotina.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę G. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nukentėjusysis asmuo J. J. kaltinamajam atleido, į kaltinamojo asmenybę – G. S. yra dirbantis, neturintis psichiatrinio ar priklausomybių ligų gydymo įskaitos, neteistas, baustas administracine tvarka, nenustatyta viena jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytą viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, G. S. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 284 str. 1 d. numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir G. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

G. S. BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2016-05-29 21.00 val., paleistas – 2016-05-30 16.15 val. Kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 76,11 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo J. J. gydymo išlaidų. Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo J. J..

Baudžiamojoje byloje esančiuose duomenyse nurodytos proceso išlaidos – 109,66 eurai už Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateiktą specialisto išvadą. Vadovaujantis BPK 105 str. 1 str. nuostatomis, teismas turi teisę šias išlaidas išieškoti iš nuteistojo asmens, tačiau šiuo atveju tyrimas buvo skirtas prokuroro iniciatyva, įtariamasis G. S. tokių tyrimų atlikti neprašė, todėl teismas sprendžia, kad priteisti šių išlaidų iš nuteistojo nėra pagrindo.

Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su 2016-05-29 G. S. sulaikymo vaizdo įrašu, paliktina saugoti byloje.

4,5 kalibro 61 modelio pneumatinis šautuvas (be numerio) ir paketas su šaudmenimis (44 kulkomis), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK OVS išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugyklą adresu Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir G. S. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant jam turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims bet kokio pobūdžio ginklus bei įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti G. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-05-29 21.00 val. iki 2016-05-30 16.15 val. (2 dienos), vieną kardomojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (viso 4 dienas).

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš G. S. 76,11 eurus (septyniasdešimt šešis eurus vienuolika euro centų) Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Procesinių išlaidų – 109,66 eurų už Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados pateikimą iš G. S. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su 2016-05-29 G. S. sulaikymo vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

4,5 kalibro 61 modelio pneumatinį šautuvą (be numerio) ir paketą su šaudmenimis (44 kulkomis), Vilniuje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė