Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui - advokatui Audriui Stonkui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui R. S., institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nereikia įrodinėti, nes ji preziumuojama. Paaiškino, jog ieškovė su atsakovu susitaikyti nesutinka, nes sutuoktinis, kuris yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą ir atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, vengia gyventi santuokinį gyvenimą. Iš dalies šeima iširo dar ir dėl tos priežasties, kad atsakovas yra sunkaus charakterio bei praradęs sutuoktinės pasitikėjimą. Be to, nesutampa šalių požiūris į šeimą bei vertybes. Ieškovė yra įsitikinusi, jog tolesnis jų bendras gyvenimas yra neįmanomas. Šalys bendro šeimos ūkio nebeveda nuo 2010 metų ir negyvena santuokinio gyvenimo, o santuoka yra likusi tik formaliai dokumentuose. Vienintelis bendras ryšys yra vaikai, kuriais neprieštaraujant ieškovei, ir toliau rūpinsis abu tėvai. Iki šiol abu vaikai gyvena su motina, kuri puikiai juos auklėja bei po santuokos nutraukimo netrukdys tėvui su jais bendrauti. Turtas tarp šalių nedalintinas, nes šalys santuokos metu jo neužgyveno. Prievolių tretiesiems asmenims ar kreditoriams ieškovė neturi. Ieškovės iki santuokos įgytas turtas – du automobiliai nedalomi. Nutraukus santuoką, prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kuri viena iki šiol jais puikiai rūpinasi. Taip pat, kadangi vaikų tėvas taip pat turi prisidėti prie savo vaikų išlaikymo, priteisti iš atsakovo prašomą nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teisminį procesą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai). Atsakovas 2013-08-29 raštu su pirminiu pareiškimu nutraukti santuoką sutiko (b.l. 33). Tačiau į patikslintą ieškinį nei atsiliepimo nei prašymų nepateikė.

Institucijos, ginančios vaikų teises, atstovė mano, jog santuoką tarp sutuoktinių reikėtų nutraukti, kadangi niekas jų nebesieja. Šiuo atveju yra tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, kuri juos tinkamai augina. Tuo tarpu vaikų tėvas yra linkęs daryti nusikaltimus ir jais tinkamai pasirūpinti negali, nes dabartiniu metu yra įkalinimo įstaigoje. Savo nepilnamečius vaikus išlaikyti privalo abu tėvai, o ieškovės reikalaujama suma pagal teismų praktiką yra minimali, todėl prašymas priteisti lėšas turi būti patenkintas. Mano, jog vaikų interesai šiuo klausimu nebus pažeisti bei dėl to tarp šalių ginčo nėra. Taip pat, nėra ginčo ir dėl vaikų auklėjimo, ugdymo ar bendravimo su jais. Institucija dėl to nėra gavusi jokių nusiskundimų. Ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys visiškai tenkintinas.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog ieškovė S. S. ir atsakovas R. S. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 10). Šalims nesant santuokoje (duomenys neskelbtini) yra gimusi duktė B. S. (b. l.12) bei santuokoje (duomenys neskelbtini) – sūnus B. S. (b. l. 11). Vaikų gimimo liudijimuose tėvu įrašytas R. S., o motina – S. S. (R.). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai pagrindžia, kad santuokoje šalys nekilnojamojo registruotino turto nėra įgyję (b. l.15-16); VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu iki santuokos sudarymo su atsakovu yra įregistruotos dvi transporto priemonės: (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Opel Rekord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-15). Atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (b. l. 14).

Duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pažymi, kad apie R. S. įsidarbinimą per 1012-08-01 iki 2013-08-31 duomenų neturi (b.l.22). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie R. S., pagrindžia ieškovės atstovo teiginius, jog atsakovas yra linkęs daryti nusikaltimus (b. l. 58-68). Iš minėto išrašo matyti, kad atsakovas nuo 1991 metų ne kartą buvo teistas bei paskutiniu metu atsakovas suimtas nuo 2010-08-27 ir jam paskirta 6 metų ir šešių mėnesių bausmė, kurią atlieka įkalinimo įstaigoje (b. l. 67). Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija patvirtino, jog teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (b.l.55-56).

Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad atsakovė nuo 2012 metų uždarbiauja užsienyje – Vokietijoje. Tačiau Liteko – Lietuvos Teismų Informacinės Sistemos duomenimis, atsakovės išvykimas iš Lietuvos Respublikos į kitą šalį oficialiai nėra deklaruotas.

Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio nuo 2010 metų pradžios. Šalys pripažįsta, kad šeima faktiškai nuo to laiko yra iširusi, nebėra bendrų reikalų, o toliau būti santuokoje nėra prasmės, nes tai sukelia papildomus kiekvieno, kaip asmenybės, apsunkinimus (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Išanalizavus visapusiškai, objektyviai ir išsamiai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, galima teigti, kad faktiškai šeima jau yra iširusi nuo 2010 metų, nes šalys nuo to laiko bendro šeimos ūkio nebevedė, negyveno ir negyvena santuokinio gyvenimo dėl atsakovo įkalinimo. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltiomą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis).

Esantys byloje rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sutuoktinių santuoka iširo išskirtinai dėl atsakovo charakterio bruožų, vengimu atlikti sutuoktinio pareigas, nesirūpinimu šeima ir jos gerove bei pakartotinai daromų tyčinių nusikalstamų veikų, kas akivaizdžiai nepateisina ieškovės teisėtų lūkesčių dėl stabilios santuokos. Byloje nėra duomenų, kad atlikus atsakovui bausmę, šalys vėl ims gyventi kartu. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59,3.60, 3.70 straipsniai).

Ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – „S.“. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovė nuo pat pirmos šeimos iširimo dienos puikiai rūpinosi abiem nepilnamečiais vaikais, tinkamai gynė ir gina jų interesus, stengiasi jiems sukurti kuo puikesnes gyvenimo ir ugdymo sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą. Kaip matyti, ieškovė nenustato jokių suvaržymų vaikų tėvui R. S. susitikti su dukra ir sūnumi, bendrauti, dalyvauti jų auklėjime ar remti juos materialiai daugiau, negu yra nurodyta ieškinyje. Kadangi abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis, todėl abu vienodai ir po santuokos nutraukimo privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, tenkintinas ieškovės reikalavimas - oficialiai priteistina šalių dukrai ir sūnui materialinį išlaikymą, nes tokį išlaikymą privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismo įsitikinimu, šiuo laikmečiu, išlaikymo dydis 500,00 Lt yra laikomas realiu ir pagrįstu bei yra pakankamas, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis, todėl priteistinas nepilnamečiams šalių vaikams išlaikymas nuo bylos iškėlimo dienos (2013-07-25) iki jų pilnametystės, nes šalys neteko galimybės gyventi kartu ir bendrai rūpintis dukra bei sūnumi (Civilinio kodekso 3.192, 3.196, 3.200 straipsniai).

Šalys bendrų kreditorių ir nekilnojamojo registruotino dalintino bendrasantuokinio turto neturi, o kilnojamasis turtas - keleiviniai automobiliai, įgyti prieš šalių santuokos sudarymą, tarp šalių nedalintini, nes tai yra asmeninė ieškovės S. S. nuosavybė, todėl ir po santuokos nutraukimo geriausiai atitinka jų faktinę apskaitą ir valdymą likdami su ja (Civilinio kodekso 3.84, 3.89 straipsnis).

Pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (288 Lt žyminis mokestis, paduodant ieškinį) priteistinos iš atsakovo ieškovei (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Tačiau ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tokie duomenys į bylą nebuvo pateikti (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, atliekančio bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, ir S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dėl R. S. kaltės;

po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – S.;

nustatyti nepilnamečių vaikų: dukters B. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus B. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina S. S.;

priteisti iš R. S., gimusio (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, kas mėnesį nuo 2013-07-25 po 500,00 Lt (penki šimtai), šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dukters B. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės, paskiriant nepilnametės dukters gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise S. S.;

priteisti iš R. S., gimusio (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, kas mėnesį nuo 2013-07-25 po 500,00 Lt (penki šimtai), šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sūnaus B. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės, paskiriant nepilnamečio sūnaus gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise S. S..

Priteisti iš atsakovo R. S. 288,00 Lt (du šimtai aštuoniaddešimt aštuoni Lt ir 00 ct) bylinėjimoi išlaidų ieškovei S. S..

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.