Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo pagal pareiškėjų V. S., E. S., R. S., V. S., V. S. ir R. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. S. dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat nustatyti, kitą juridinį faktą, kad E. S., R. S., R. S., V. S., V. S. po P. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti.

2021 m. gruodžio 7 d. gautas pareiškėjo V. S. prašymas dėl pareiškimo dalies atsisakymo, kuriame nurodo, kad su kitais pareiškėjais rado kompromisą, šie jam sumokėjo už jam priklausančią atsiradusio palikimo dalį, todėl pareiškimo dalį dėl jo pareikštų reikalavimų prašo nutraukti. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo V. S. prašymą dėl pareiškimo dalies atsisakymo priėmė ir tenkino. Nutraukė civilinės bylos Nr. 2YT-4647-393/2021 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00308-2021-0) dalį dėl V. S. reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S. po vyro A. S. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Taip pat nustatyti, kad V. S. po P. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Pareiškime nurodoma ir pareiškėjai E. S., R. S., R. S., V. S., V. S. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas A. S.. Po jo mirties liko nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas bei ūkinis pastatas, svirnas, namų apyvokos daiktai bei gyvuliai. Po jo mirties A. S. turtą paveldėjo žmona P. S., pareiškėjų motina. Ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti jame gyveno, juo rūpinosi mokėjo mokesčius, likusi gyventi ji priėmė ir namų apyvokos reikmenis. Jis testamento nepaliko, todėl atsirado galimybė palikimą paveldėti pagal įstatymą.

(duomenys neskelbtini) mirė P. S., pareiškėjų motina. Po jos mirties pareiškėjai palikimą priėmėm faktiškai pradėdami turtą valdyti. Motina savo asmenine nuosavybe turėjo žemės (duomenys neskelbtini), 0,9 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 203/1082 dalis žemės sklypo 10,8200 ha plote, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 34/136 dalis žemės sklypo 1,36 ha plote, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visi pareiškėjai priėmė palikimą po motinos mirties, visi valdė ir rūpinosi tam tikra jos turto dalimi. Motina prieš mirtį gyveno pas R. S., todėl jis priėmėm palikimą priimdamas jos asmeninius daiktus ir buities reikmenis. V. S. po motinos mirties liko gyventi name, todėl jį prižiūrėjo, visi kiti broliai ir seserys taip pat rūpinosi namu, sodu, mokėjo mokesčius. Tai darė visi bendrai, vienas kitam padėdami. Po motinos P. S. mirties nei vienas iš pirmos eilės įstatyminių įpėdinių nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Šią aplinkybę patvirtina Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro liudijimas. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai.

Suinteresuotas asmuo A. S., nepareiškė prieštaravimų pateiktam pareiškimui, todėl teismas prieina prie išvados, kad su pareiškėjų reikalavimu sutinka. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 35-37).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad P. S. po vyro A. S. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Taip pat nustatyta, kad E. S., R. S., R. S., V. S., V. S. po P. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Aplinkybę, kad po P. S. likęs palikimas iki šiol niekam neperėjo patvirtina, tai, kad po jos mirties nieks nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, paveldėjimo byla neužvesta, tai patvirtina notaro liudijimas, kuris pridėtas prie pareiškimo (b. l. 21).

Pareiškėjų ir pareiškėjų atstovo paaiškinimas, dokumentai: nekilnojamojo turto registro išrašai (tomas 1, b. l. 57-61), Lazdijų rajono 2 - ojo notaro biuro liudijimas (tomas 1, b. l. 70-71), mirties įrašai (tomas 1, b. l. 67-68), gimimo įrašai (tomas 1, b. l. 62-66)), santuokos sudarymo įrašas (tomas 1, b. l. 69), mokesčio už elektrą kvitai visiškai patvirtina pareiškėjų ir jų atstovo nurodytas aplinkybes, kad P. S. po savo vyro A. S. mirties, o po P. S. mirties ir pareiškėjai rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius už elektrą - valdė šį turtą kaip vieninteliai savininkai, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusių palikimą ir jį priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėja.

Pareiškėjų tėvo mirties dieną galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau CK), todėl paveldėjimo procedūroms taikomos šio kodekso nuostatos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos - kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant jį valdyti. Per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė P. S., bet A. S. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti iš karto po jo mirties. Pareiškėjai po motinos mirties per tris mėnesius (galiojo 2000 m. Civilinis kodeksas), todėl paveldėjimo procedūroms taikomos šio kodekso nuostatos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas, kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant jį valdyti. Pareiškėjai E. S., R. S., R. S., V. S., V. S. po P. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti, į notarą nesikreipė.

Kadangi pareiškėjai E. S., R. S., R. S., V. S., V. S. laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu pareiškėjai kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomi nustatyti juridiniai faktai yra įrodyti, todėl jie nustatytini teismine tvarka (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 11,16 Eur, todėl iš pareiškėjų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po vyro A. S., asmens kodas nenurodytas, mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Taip pat nustatyti, kitą juridinį faktą, kad E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti.

Juridiniai faktai nustatyti tam, kad P. S. įstatyminiai įpėdiniai, galėtų įgyvendinti savo teises į mirusios palikimą.

Priteisti solidariai iš V. S., E. S., R. S., V. S., V. S. ir R. S. 11,16 (devyniolika eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.