- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- I1-1808-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03088-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą (b. l. 2-5) palaikė ir nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020-10-15 iki skundo padavimo teismui dienos (2020-12-02) jis buvo laikomas Marijampolės pataisos namų 20 būryje netinkamomis sąlygomis, dėl ko pablogėjo sveikata. Visą laikotarpį pareiškėjas sirgo, o jo susirgimą lėmė neteisėti atsakovės atstovo veiksmai. Pažymėjo, kad centrinis šildymas gyvenamajame pastate buvo įjungtas tik 2020-11-06, tačiau šiluma patalpoje buvo juntama vos 2–3 dienas, vėliau šiluma buvo visiškai išjungta, nors lauke laikėsi žema temperatūra. Gyvenamojoje patalpoje buvo labai šalta ir drėgna, atsirado pelėsis. Astma sergantis pareiškėjas pradėjo dažniau dusti, jautė oro trūkumą. Esant šaltam orui kankino stiprūs sąnarių skausmai, pasireiškė peršalimo simptomai, bronchinė astma. Dėl bronchinės astmos ir peršalimo pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-10-26 iki 2020-10-29 ir nuo 2020-11-19 iki 2020-11-26 buvo pervežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Dėl šalčio patalpose patyrė nepatogumų, nes turėjo būti nuolat prisirengęs daug drabužių, negalėjo išsimiegoti, tapo dirglus, emociškai prislėgtas. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas skundais kreipėsi į Marijampolės pataisos namų pareigūnus ir Kalėjimų departamentą, tačiau į nusiskundimus nebuvo reaguojama. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė fizinį skausmą, orumo pažeminimą, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, kančią.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 9-12) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog Marijampolės PN laikosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, reikalavimų. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl visuomet esant reikalui į patalpą galima įsileisti gryno oro. Šildymas pataisos namuose įjungiamas tada, kai šiluma įjungiama visame mieste, kadangi Marijampolės PN sudarę sutartį su šilumos tinklais „Litesko“. Remiantis Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-15 įsakymu Nr. DV-1523 „Dėl 2020-2021 m. šildymo sezono pradžios“ ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 13 straipsniu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, 61 punktu, buvo paskelbta 2020 - 2021 m. šildymo sezono pradžia nuo 2020-10-19. Atkreipė dėmesį, kad šis įsakymas galiojo visoms viešosioms įstaigoms - darželiams, mokykloms, ligoninėms ir pan., todėl mažai tikėtina, kad Marijampolės PN buvo išjungtas šildymas esant dideliam šalčiui, jog patalpose buvo ir minusinė temperatūra.
Patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Marijampolės PN patalpos taip pat yra nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus. Marijampolės PN būriuose tvarką prižiūri tvarkiniai. Pareiškėjas bronchine astma serga nuo 2014 metų, t. y. prieš atvykdamas į pataisos namus jau sirgo bronchine astma. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu nesikreipė. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų 20 būryje laikotarpiu nuo 2020-10-15 iki 2020-12-02 netinkamomis sąlygomis, t. y. dėl žemos oro temperatūros gyvenamosiose patalpose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020-10-15 iki 2020-12-02 gyvenamojoje patalpoje, kurioje jis atliko laisvės atėmimo bausmę, nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, kadangi centrinis šildymas buvo įjungtas tik 2020-11-06, vėliau išjungtas. Pareiškėjo teigimu, dėl žemos oro temperatūros patalpoje buvo drėgna, atsirado pelėsis, pareiškėjui pablogėjo sveikata.
Reikalavimus pataisos namų gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Higienos norma HN 134:2015. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 punktas).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės PN užtikrina Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, o Marijampolės PN patalpos yra nuolatos tikrinamos tiek Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tiek specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, tiek Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remontą. Savo teiginiams pagrįsti Marijampolės pataisos namai pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-11-15 Patikrinimo aktą Nr. (4-21 15.4.8.)PA-7992 (b. l. 13-15), kuris surašytas atlikus patikrinimą Marijampolės pataisos namuose 2018-10-19, t. y. prieš du metus iki vertinamojo laikotarpio pradžios, todėl, teismo vertinimu, šis patikrinimas administracinėje byloje nėra aktualus ir negali paneigti jokių pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių, taigi teismas šiais duomenimis nesiremia.
Remiantis Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-15 įsakymu Nr. DV-1523 „Dėl 2020-2021 m. šildymo sezono pradžios“, 2020–2021 metų šildymo sezonas Marijampolės savivaldybėje buvo pradėtas 2020-10-19 (https://teisineinformacija.lt/marijampole/document/56088). Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad šildymo sistema Marijampolės PN įjungiama tada, kai visame mieste pradedamas šildymo sezonas, kadangi Marijampolės pataisos namai yra sudarę sutartį su šilumos tinklais „Litesko“. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo argumentais, jog šildymas Marijampolės pataisos namuose yra tiekiamas centralizuotai ir įjungiamas pradėjus šildymo sezoną Marijampolės mieste. Byloje taip pat nėra duomenų apie šildymo sistemos gedimus Marijampolės PN ginčo laikotarpiu, tokių duomenų savo argumentams pagrįsti nepateikė ir pareiškėjas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad dėl skunde išdėstytų aplinkybių jis skundais kreipėsi į Marijampolės PN pareigūnus, Kalėjimų departamentą, tačiau jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė. Marijampolės pataisos namai 2020-12-15 pažymoje Nr. 55/04-983 ir 2020-12-16 pažymoje (b. l. 16, 17) nurodo, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų į pataisos namų administraciją nesikreipė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl šildytuvo išdavimo. Pažymėtina, kad duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas būtų skundęsis Marijampolės pataisos namų administracijai ar kitoms institucijoms dėl žemos oro temperatūros patalpose, taip pat susikaupusios drėgmės ar pelėsio, byloje nėra, o pagal abstrakčius pareiškėjo argumentus nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl neužtikrintos tinkamos oro temperatūros gyvenamosiose patalpose atmestini kaip deklaratyvūs.
Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad Marijampolės pataisos namų gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl drėgmės, oro trūkumo ar pelėsio.
Dėl pareiškėjo argumentų apie pelėsio plitimą, teismas taip pat pažymi, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.
Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į nusiskundimus), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai būtent jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo Marijampolės pataisos namų pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė sveikatos paglegėjimu, išgyvenimais, nepatogumais ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Remiantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus pateiktais duomenimis (b. l. 17), V. T. bronchine astma serga nuo 2014 metų, o ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus kreipėsi dėl skausmo epigastriumo srityje ir skundėsi slogavimu, kosuliu. Bylos duomenimis nenustatyta, kad minėti pareiškėjo negalavimai būtų susiję su kalinimo sąlygomis Marijampolės pataisos namuose. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.