Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Faulana“, uždarajai akcinei bendrovei „Perdanga“ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Priimtas sprendimas, bylos esmės neatskleidimas patvirtina bylą nagrinėjusios teisėjos išankstinę nuomonę dėl bylos baigties. Ieškovo pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo netenkinimas turėjo įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui.

5. Paduodamas ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio. Byla nėra priskirta CPK 83 straipsnio kategorijai, kurioje šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminio mokesčio klausimas galėtų būti išspręstas taikant CPK 86 straipsnio 1 dalies analogiją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliantas sprendimo negaliojimą grindžia CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu sprendimo negaliojimo pagrindu. Nuo šių apelianto argumentų pagrįstumo priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, būtų pagrindas patikrinti apskųsto teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, būtų pagrindas konstatuoti tinkamo proceso byloje nebuvimą, dėl to teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų – bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo. Apeliantas nurodo, jog neteisingą bylos išnagrinėjimą lėmė jo pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo netenkinimas. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

Ieškovas buvo pareiškęs nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjusiai teisėjai, jį grįsdamas teisėjos išankstiniu nusistatymu dėl bylos baigties. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo atmetė, nenustatęs objektyvių faktų, galinčių kelti pagrįstų ir protingų abejonių dėl teisėjos šališkumo. Apeliaciniame skunde teisėjos šališkumą apeliantas grindžia jam nenaudingo teismo sprendimo priėmimu, bylos esmės neatskleidimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog buvo priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas ir, kad teisėja netenkino ieškovo prašymo dėl liudytojų apklausos, nereiškia, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Apeliantas nenurodo nei vieno CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų, ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, nepateikia įrodymų, realiai patvirtinančių galimą teisėjos šališkumą, todėl nepaneigus preziumuojamo nešališkumo principo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėja buvo šališka.

Nepasitvirtinus apeliacinio skundo argumentams, konstatuotina, kad šiuo atveju nenustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad UAB „Faulana“ ir UAB „Armobetas“ 2008 m. gegužės 8 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Armobetas“ įsipareigojo atlikti rangos sutartyje numatytus darbus, o UAB „Faulana“ įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus (1 t., 7-19 b. l.). Rangos sutarties 13.4. punkte numatyta, kad rangovas neturi teisės perleisti teisių ir pareigų, kylančių iš šios sutarties, negavęs rašytinio užsakovo sutikimo. UAB „Armobetas“ ir UAB „Perdanga“ 2009 m. birželio 18 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Armobetas“ perleido UAB „Perdanga“ 250 683,79 Eur reikalavimo teisę į UAB „Faulana“ (1 t., 20-21 b. l.). Pagal reikalavimo perleidimo sutartį atsiskaityta priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu. Apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą UAB „Faulana“ buvo informuota 2009 m. birželio 26 d. pranešimu, kuris išsiųstas 2009 m. birželio 29 d. (1 t., 25, 26, 27 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi UAB „Armobetas“ iškėlė bankroto bylą; 2012 m. vasario 9 d. sprendimu pripažino UAB „Armobetas“ pasibaigusia ir likviduojama dėl bankroto. UAB „Armobetas“ iš juridinių asmenų registro išregistruota 2012 m. kovo 15 d. (1 t., 22-24 b. l.).Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2603-345/2012, priteisė UAB „Perdanga“ iš UAB „Faulana“ 250 683,79 Eur skolą, teisę į kurią UAB „Perdanga“ įgijo iš UAB „Armobetas“ 2009 m. birželio 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu (1 t., 52-54 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartimi, priimta UAB „Faulana“ bankroto byloje, UAB „Perdanga“ įtraukė į BUAB „Faulana“ kreditorių sąrašą su teismo priteista skolos suma (1 t., 60-61 b. l.).

Dėl bylos esmės neatskleidimo ir rungimosi principo pažeidimo

Sprendimo neteisėtumą apeliantas grindžia bylos esmės neatskleidimu ir rungimosi principo pažeidimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškovas ieškiniu prašė taikyti 2009 m. birželio 18 d. tarp UAB „Armobetas“ ir UAB „Perdanga“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarčiai niekinio sandorio teisines pasekmes ir pripažinti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, turtinę teisę į BUAB „Faulana“ dėl 250 683,79 Eur sumokėjimo. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nors ieškovas ieškinyje nereiškė reikalavimo dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau sutarties negaliojimo pagrindu nurodė statybos rangos sutarties 13.4. punkto pažeidimą ir reikalavimo perleidimo sutarties datos suklastojimą.

Apelianto teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi vertino tik faktą, ar reikalavimo perleidimo sutarties 13.4. punkto pažeidimas gali sudaryti atskirą sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindą, tačiau neįsigilino į tai, kad sutartis sudaryta atgaline data yra laikoma suklastotu dokumentu, kurio pagrindu UAB „Perdanga“ negalėjo įgyti teisių pagal rangos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio reikalavimo pagrindą sudarė aplinkybės dėl statybos rangos sutarties 13.4. punkto pažeidimo. Šią faktinę aplinkybę ieškovas nurodė kaip vieną iš reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo pagrindų – prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Rangos sutarties 13.4. punkte numatyta, kad rangovas neturi teisės perleisti teisių ir pareigų, kylančių iš šios sutarties, negavęs rašytinio užsakovo sutikimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai įvertino rangos sutarties 13.4. punkto turinį ir jo pažeidimo įtaką reikalavimo perleidimo sutarties galiojimui, pagrįstai sprendė, kad sutarties 13.4. punkto pažeidimas nėra prilyginamas imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimui, kadangi įstatymas tokių imperatyvių reikalavimų nenustato. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu ieškovas šios teismo išvados nekvestionuoja, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, teisėjų kolegija dėl šios aplinkybės detaliau nepasisako.

Apeliantas nurodo, jog teismas neįsigilino į tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta atgaline data yra laikoma suklastotu dokumentu, kurio pagrindu UAB „Perdanga“ negalėjo įgyti teisių pagal rangos sutartį, tokiu būdu teismas neatskleidė bylos esmės, o neleisdamas šios aplinkybės pagrįsti liudytojų parodymais, pažeidė rungimosi principą. Su šiais ieškovo argumentais sutikti nėra pagrindo. Faktinių aplinkybių nagrinėjimas ir jų vertinimas pareikšto ieškinio reikalavimo kontekste sudaro bylos esmę. Minėta, kad ieškovas ieškinio reikalavimo pagrįstumą grindė statybos rangos sutarties 13.4. punkto pažeidimu ir reikalavimo perleidimo sutarties datos suklastojimo aplinkybe. Būtent šias aplinkybes teismas nagrinėjo, jas vertino ir sprendė dėl ieškovo pareikšto reikalavimo tenkinimo. Ieškovas teigė, kad reikalavimo perleidimo sutarties data gali būti suklastota. Šiuos teiginius ieškovas grindė aplinkybėmis, kurios jo manymu, leidžia spręsti apie galbūt suklastotą reikalavimo perleidimo sutarties datą – 2009 m. birželio 18 d. tarp UAB „Armobetas“ ir UAB „Perdanga“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Armobetas“ perleido UAB „Perdanga“ reikalavimo teisę į UAB „Faulana“ 250 683,79 Eur skolą; 2009 m. birželio 29 d. UAB „Armobetas“ iškelta bankroto byla; pranešimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo yra surašytas 2009 m. birželio 26 d., o UAB „Faulana“ išsiųstas 2009 m. birželio 29 d. Objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo data, ieškovas nepateikė. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Ši nuostata iš esmės pakartota ir CPK 178 straipsnyje. Siekdamas įrodyti, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta atgaline data, ieškovas prašė iškviesti ir apklausti liudytojais UAB „Perdanga“ Vilniaus filialo direktorių R. Š. bei buvusį UAB „Armobetas“ direktorių V. V.. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo UAB „Perdanga“ pozicija dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo datos byloje yra išsakyta, todėl nėra pagrindo spręsti, kad asmenys, sudarę reikalavimo perleidimo sutartį, liudys prieš save ar teigs jog reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta ne joje nurodytą dieną. Šie argumentai leidžia konstatuoti, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl šių liudytojų apklausos. Ieškovas taip pat prašė apklausti liudytojais UAB „Faulana“ teisininką V. J. ir pirkimų vadovą M. M., kurie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną dalyvavo intensyviose derybose su UAB „Armobetas“ dėl skolos padengimo. Atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys dalyvavo derybose su UAB „Armobetas“ dėl skolos sumokėjimo, tačiau ne pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį, darytina išvada, kad jie reikalavimo perleidimo sutarties datos pasirašymo aplinkybių negali nei patvirtinti, nei paneigti, todėl teismas pagrįstai atmetė prašymą ir dėl šių liudytojų apklausos.

CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priimta nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovo nurodyti liudytojai V. V. ir R. Š. nurodys kitą reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo datą nei sutartyje nurodyta, o V. J. ir M. M. reikalavimo perleidimo sutarties pasirašyme nedalyvavo ir ieškovo įrodinėjamų aplinkybių patvirtinti negali, teismas pagrįstai atsisakė šiuos asmenis kviesti ir byloje apklausti kaip liudytojus ir toks atsisakymas nelaikytinas rungimosi principo pažeidimu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad reikalavimo perleidimo sutarties datos suklastojimą ieškovas grindžia ne objektyviais įrodymais, o savo spėjimais. CPK 176 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo dėstomos aplinkybės dėl reikalavimo perleidimo sutarties datos suklastojimo nėra pakankamos spręsti apie sutarties datos suklastojimą, todėl aplinkybės dėl reikalavimo perleidimo sutarties suklastojimo nėra įrodytos.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių dėl reikalavimo perleidimo sutarties datos suklastojimo dėstymas – 2009 m. birželio 18 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis (1 t., 24 b. l.), 2009 m. birželio 26 d. surašytas pranešimas apie reikalavimo perleidimo sutartį (1 t., 25), 2009 m. birželio 29 d. pranešimas išsiųstas UAB „Faulana“ (1 t., 26 b. l.), 2009 m. birželio 29 d. UAB „Armobetas“ iškelta bankroto byla – nesudaro pagrindo spręsti apie reikalavimo perleidimo sutarties datos suklastojimą, todėl nėra pakankamas pagrindas ieškovo argumentus dėl sutarties suklastojimo pripažinti pagrįstais ir įrodytais.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei

Apelianto teigimu, dėl reikalavimo perleidimo sutarties datos suklastojimo ši sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsižvelgiant į tai, kad datos suklastojimo faktas neįrodytas, nėra pagrindo sutikti, jog reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nurodama, kad viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013). Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo pasirašyta likus kelioms dienoms iki UAB „Armobetas“ bankroto bylos iškėlimo ar bankroto bylos iškėlimo dieną, ir pagrįstai nurodė, kad ši aplinkybė būtų svarbi sprendžiant dėl UAB „Armobetas“ kreditorių teisių pažeidimo, tačiau tokių reikalavimų nei BUAB „Arbometas“ kreditoriai, nei bankroto administratorius nekėlė ir jie nebuvo nagrinėjami.

Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsti dėl reikalavimo perleidimo sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei nėra pagrindo ir dėl to, kad įrodinėdamas reikalavimo perleidimo sutarties datos suklastojimą, ieškovas neteigia, kad perleista reikalavimo teisė yra negaliojanti. Priešingai, ieškinio reikalavimu ieškovas prašo iš esmės vieną kreditorių pakeisti kitu, todėl pripažįsta BUAB „Faulana“ pareigą sumokėti pagal rangos sutartį atsiradusią skolą. Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintas teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje byloje ieškovas savo teisinį suinteresuotumą ir teisių pažeidimą grindžia aplinkybe, kad jis yra BUAB „Faulana“ kreditorius. Tačiau šiuo ieškiniu siekiamas rezultatas neįtakotų nei ieškovo, nei BUAB „Faulana“ turtinių teisių, kadangi iš statybos rangos sutarties kylanti prievolė nėra ginčijama, todėl pareikštu ieškiniu reikalaujant kreditorę UAB „Perdanga“ pakeisti kitu kreditoriumi nėra siekiama sumažinti BUAB „Faulana“ įsipareigojimų dydį. Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas neturėjo atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-2603-345/2012, kurioje buvo sprendžiamas ieškovės UAB „Perdanga“ reikalavimo dėl skolos priteisimo iš UAB „Faulana“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pagrįstumo klausimas. Apeliantas teisus, kad šioje byloje nebuvo nagrinėjamas reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo klausimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nurodytoje byloje buvo patvirtintas reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas. Tačiau ši aplinkybė nedaro įtakos teismo išvadoms dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo, kadangi ieškovo įrodinėjamos aplinkybės dėl reikalavimo perleidimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, neįrodytos.

Išdėstyti argumentai leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino sandorio negaliojimo dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo ir prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo

Atsakovė UAB „Perdanga“ nurodo, kad ieškovas už apeliacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl šis klausimas turėtų būti išspręstas taikant CPK 86 straipsnio 1 dalies analogiją. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei UAB „Faulana“ iškelta bankroto byla, už paduotą apeliacinį skundą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.). Atsakovės CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.