Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė IĮ „Artomas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. G. pažeistos medienos vertę – 17 598,76 Eur, ir medynų sutvarkymui reikalingas išlaidas – 4 894,58 Eur be PVM mokesčio, iš viso 22 493,34 Eur; 2) įpareigoti atsakovą V. G. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į pirminę padėtį, buvusią iki užliejimo, sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) teritoriją – sutvarkyti reikiamus įrenginius (pylimą, atitvarus ir kt.), nusausinti ar kitaip išpumpuoti vandenį iš apsemtos sklypo teritorijos – bei imtis visų teisės aktuose numatytų veiksmų, kad nebūtų daroma ir nekiltų žala sklypui ateityje. Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad nepalaiko reikalavimo imtis visų teisės aktuose numatytų veiksmų, kad nebūtų daroma ir nekiltų žala sklypui ateityje.

2. Ieškovė nurodė, kad IĮ „Artomas" pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 3,96 ha ploto sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – miškų ūkio. 2012-2013 m. ieškovė inicijavo šio sklypo miškotvarkos projekto parengimą, kurio rengimo metu išaiškėjo, kad dalis sklypo užlieta, tuo padaryta ir toliau daroma žala sklypui, miško žemei ir medynams sklype. Pradėjus rengti miškotvarkos projektą paaiškėjo, kad miško taksacija neatitinka realios miško taksacijos, nustatyta, kad užlietas miško plotas, dėl to pasikeitė miško taksacijos duomenys. Dėl žalos nustatymo IĮ „Artomas" kreipėsi į V. Š. įmonę, kuri 2014-02-12 parengė pažymą dėl padarytos žalos nustatymo. Pažymoje nurodoma, kad apsemta 2,8000 ha ploto sklypo dalis, dėl užsemtos miško teritorijos sugadinta, pažeista ir išdžiūvę 445 ktm medienos, kurių vertė pagal vidutinę rinkos kainą – 17 598,76 Eur. Be to, pagal Medelio įmonės „Mejota“ pateiktą 2014-04-30 komercinį pasiūlymą, medynų sutvarkymui numatomos 4894,58 Eur dydžio išlaidos. Paaiškėjo, kad greta esančių sklypų ir Šventelės HE savininkas V. G. pradėjo vykdyti HE eksploatavimą, nepabaigęs projekto derinimo veiksmų, negavęs kaimyninių sklypų savininkų sutikimo, nesiėmęs jokių kompensacinių priemonių galimai žalai sumažinti ar išvengti, užliejo ieškovės sklype 2,80 ha plotą. Šiame plote pažeisti ir išdžiūvo 445 ktm medienos. Žala didėja, tačiau ieškiniu apsiribojama dėl ieškinio pateikimo metu buvusios 22493,34 Eur dydžio žalos atlyginimo. Byloje atlikta hidrotechnikos statinio projekto bei hidrotechnikos statinių (statybos ir eksploatavimo) ekspertizė, kurios metu teismo ekspertas padarė išvadas, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką – reikalavimus dėl statinių projektavimo, hidrotechnikos įrenginių, žemės užtvankos pralaidumo, techninės dokumentacijos parengimo, neatliko visumos veiksmų – kaip statytojas neatliko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, dėl to sukėlė vandens pakilimą, tame tarpe ir ieškovės teritorijoje, o apsėmus ir ieškovei priklausančią teritoriją, nesiimdamas veiksmų, sukėlė žalą ieškovės turtui, sudarė prielaidas ir priežastis turtinei žalai kilti – medžiams ir derlingam miško paviršiniam sluoksniui, dėl to padaryta tiesioginė žala ieškovės turtui. Atsakovas nevykdė Šventelės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėse, patvirtintose Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2012-01-04 įsakymu „Dėl Šventelės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“, nustatytos pareigos įgyvendinti Šventelės tvenkinio priežiūrą. Atsakovas buvo informuotas apie atsirandančią žalą, todėl turėjo atlikti projekte korektūras, imtis priemonių žalai sumažinti.

3. Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas – po vieną eurą už kiekvieną darbo dieną nuo civilinio ieškinio iškėlimo dienos iki bylos nagrinėjimo dienos (2019-03-21), iš viso 1688 Eur, kadangi dėl pareikšto nepagrįsto ieškinio jis sugaišo savo laiką, kurį būtų galėjęs skirti verslui – kiekvieną dieną jam teko prisiminti bylą ir kontroliuoti bei administruoti su ja susijusius klausimus, teko sustabdyti projektų, susijusių su prie HE esančiais žemės sklypais, įgyvendinimą. Dalyvaudamas keturiuose teismo posėdžiuose jis sugaišo savo laiką. Jo, kaip įmonės vadovo, viena darbo diena vertinama virš 160 Eur, todėl prašo už kiekvieną posėdį priteisti iš ieškovės po 200 Eur, t. y. už keturis posėdžius 800 Eur.

4. Nurodė, kad jam priklausanti Šventelės hidroelektrinė su tvenkiniu, kuris yra neatsiejama hidroelektrinės dalis, atstatyta pagal projektą, priimta eksploatavimui 2011-02-13, remiantis Statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-809. Projektuojant HE, projektuotojams pateikė visus reikalaujamus dokumentus ir įvykdė visus valstybės institucijų, davusių leidimą statyti HE bei leidusių ją eksploatuoti, reikalavimus. Tvenkinys įrengtas ir eksploatuojamas, jis įregistruotas Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre. HE statybos metu valstybės įstaigos kontroliavo užtvankų ir kitų objektų statybą. Ieškinys nepagrįstas, nes jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nuo HE eksploatavimo pradžios nebuvo gauta nusiskundimų iš gretimų sklypų savininkų ir pastabų iš HE veiklą tikrinančių institucijų. Eksploatuodamas HE vykdo visus institucijų reikalavimus, valstybės institucijos nuolat tikrina, ar jis laikosi HE eksploatavimo tvarkos, ar nepažeidžia norminių aktų. Patikrinimų metu negauta pastabų dėl tvenkinio vandens lygio ar dėl netinkamo tvenkinio naudojimo. Vandens lygis tvenkinyje visą laiką žemesnis už nustatytą normalų patvankos lygį (NPL), maksimalus patvankos lygis neviršijamas. Tvenkinį eksploatuoja pagal Tvenkinio naudojimo taisykles, tai patvirtinama ir Aplinkos apsaugos departamento Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos aktu, surašytu 2018 m. atlikus patikrinimą, kaip laikomasi tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių. Atstačius Šventelės malūno užtvanką, vandens lygis buvo pakeltas iki ankstesnio, t. y. buvusio 1962 m. Rengiant projektą, iš institucijų, tame tarpe ir iš Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų, buvo gauti visi reikalingi leidimai dėl vandens lygio, vandens lygis buvo suderintas. Iki HE techninio projekto rengimo buvo tiriamas HE poveikis aplinkai, surašytos išvados. Buvo nustatytas vandens lygis ir nustatyta, kad senvagėje vandens lygis aukštesnis nei HE padaryta patvanka. Pagal Vandens išteklių departamento nurodymą, vandens lygis turėjo būti nustatytas iki buvusio lygio, lygį parinko Aplinkos apsaugos darbuotojai. Senvagėje vandens lygis buvo aukštesnis tuomet ir aukštesnis dabar. Ieškovė, nurodydama, kad jai priklausantis žemės sklypas buvo apsemtas dėl hidroelektrinės netinkamo eksploatavimo ir dėl to pakilusio vandens lygio, nepateikė dokumento, patvirtinančio jai priklausančiame sklype apsemtos žemės lygio (altitudės), tik iš tokio dokumento galima būtų spręsti, ar pažeistas vandens lygio užtvankoje režimas. Ieškovė nurodo, kad jis neparengė detaliojo plano, bet, pagal tuo metu galiojusią tvarką, detaliųjų planų užsakovu galėjo būti valstybė, be to, iš jo nebuvo pareikalauta, kad detalieji planai būtų pakeisti. Atsakovas paaiškino, kad eksperto išvadose, priešingai nei teigia ieškovės atstovas, nenurodoma, kad jis (atsakovas) būtų atlikęs neteisėtus veiksmus ar pažeidęs HE eksploatavimo tvarką. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad HE hidrotechnikos įrenginiai įregistruoti pagal tinkamai parengtus dokumentus, vandens lygis tvenkinyje prižiūrimas nepažeidžiant teisės aktų, objektai pripažinti tinkamais registruoti, Šventelės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklės parengtos vadovaujantis norminiais aktais. Ekspertas nenustatė, kad būtų padaryti norminių aktų pažeidimai, projektuojant ir statant HE ir hidrotechnikos įrenginius. Ekspertizės akte daugiau dėmesio skirta erozijai. Šiuo metu erozija sustabdyta, be to, ji neturi poveikio ieškovei priklausančiam sklypui, kadangi sklypas su tvenkiniu nesiriboja. Ekspertas savo išvadoms dėl erozijos ir dėl gretimų teritorijų užliejimo pagrįsti nepateikė jokių matavimų. Pagal eksperto išvadą, atstačius tvenkinį, šiuo metu vyksta gamtos renatūralizavimas – gamta atsigauna ir atgauna natūralią būklę, buvusią prieškario metu, dėl to ekspertas nepasisakė dėl tvenkinio naikinimo ir ankstesnės padėties, buvusios iki HE atstatymo, atkūrimo.