- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- AN2-48-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00257-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- L. A.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto L. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Tauragės apskrities policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK) 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu L. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracini nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., 07 val. 44 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Toyota Picnic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę nelygiareikšmių kelių sankryžoje kirsdamas siaurąją ištisinę ženklinimo liniją. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. A. nutarimą apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto L. A. apeliacinis skundas netenkintas.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį ir Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2018 m. spalio 3 d. nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, panaikinti.
3.1. Nurodo, kad lenkdamas priekyje važiuojančius automobilius, avarinės situacijos nesudarė, neigiamų padarinių nekilo, be to, vaizdo įrašas patvirtina, jog manevrą pradėjo ne prieš ištisinę liniją, toje kelio atkarpoje nėra lenkimą draudžiančio ženklo, o toliau esančio ištisinės linijos, kuri prasidėjo tik baigiant lenkimą, nesimatė ir negalėjo matytis, todėl darytina išvada, jog lenkimo manevrą jis pradėjo leistinoje vietoje, o pabaigė neleistinoje. Neteisėti veiksmai buvo sąlygoti atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių, kuomet nesant intensyvaus eismo, aplenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones.
3.2. Apylinkės teismas nemotyvavo švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobauda neskyrimo, nors jam buvo išdėstyti aplinkybės bei įrodymai. Apeliantas teigia, kad mokosi Šiaulių universitete, turi vykti į sesijas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir antraeilėse pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvena (duomenys neskelbtini), todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas reikštų darbo ir pragyvenimo šaltinio, galimybės pasirūpinti artimaisiais praradimą. Apeliantas pažymi, kad reikia rūpintis senyvo amžiaus mama, kuri turi judėjimo negalią, pati negali apsitarnauti, tenka dažnai ją vežti į gydymo įstaigas ne tik Šilutėje, reikia ir pas ją nuvykti, iškūrenti pečių, pagaminti ir paduoti maistą. Ji gauna nedidelę pensiją, todėl padeda jai finansiškai, aprūpina medikamentais.
3.3. L. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad pergyvena dėl nusižengimo ir gailisi, paskirtą baudą sumokėjo, sutinka, kad jo padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jo padarytas KET pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, todėl specialiosios teisės atėmimo taikymas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda.
Atsiliepimas
4. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apylinkės teismo nutartį palikti galioti ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde formuluojamas prašymas švelninti skirtą nuobaudą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nors didžioji dalis jo argumentų susijusi su nuobaudos skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, vis dėlto taip pat užsimenama ir apie tai, kad apeliantas buvo įsitikinęs, jog lenkimo manevro nedraudė nei kelio ženklai, nei ženklinimas, prieš pradedant lenkimą priekyje buvo brūkšninė linija, o ištisinės kelio ženklinimo linijos nebuvo matyti. Tokius gynybinės pozicijos apelianto argumentu visiškai paneigia bylos duomenų visuma.
7. Administracinio nusižengimo protokolas L. A. surašytas už lenkimą kitos ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės nelygiareikšmių kelių sankryžoje kertant siaurąją ištisinę ženklinimo liniją. Būtent tokias aplinkybes visiškai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. L. A. neneigia atlikęs lenkimo manevrą būtent toje kelio atkarpoje, kaip ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Vaizdo įrašas patvirtina, jog kelio ženklinimas toje kelio atkarpoje iš pradžių buvo ištisinė linija, kuri perėjo į artėjimo liniją (pagal KET 3 priedą, tai siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos; šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių), o pastaroji perėjo į ištisinę liniją. Taigi apeliantas teisus teigdamas, kad jis lenkimo manevrą pradėjo, kai kelio ženklinimas to nedraudė, tačiau įspėjo apie artėjančią ištisinę liniją, taigi dėmesingas vairuotojas turėjo būti pakankamai atidus ir nepradėti lenkimo manevro, jei nebuvo įsitikinęs, jog manevrą galės pabaigti nepažeisdamas kelio ženklinimo. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, į savo eismo juostą L. A. automobilis grįžo jau esant siaurai ištisinei kelio ženklinimo linijai. Be to, ne tik kelio ženklinimas, tačiau ir kelio ženklai įspėjo vairuotoją, jog priekyje yra pavojinga kelio atkarpa, kurioje lenkimas draudžiamas. Vaizdo įrašas patvirtina, jog L. A. pradėjus lenkimo manevrą, dešinėje jo važiuojamosios krypties kelio pusėje pasirodo įspėjamasis kelio ženklas Nr. 110 (KET 1 priedas) „Šalutinis kelias iš kairės“, kuris yra vienas iš tų įspėjamųjų ženklų, kurie žymi pavojingą kelio ruožą, prasidedantį už 50–100 m gyvenvietėje ir 150–300 m ne gyvenvietėje nuo įspėjamojo kelio ženklo pastatymo vietos. KET 140 punkto 1 dalyje numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Taigi, jei sankryža pažymėta atitinkamu įspėjamuoju ženklu, šiuo atveju tai „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkimas draudžiamas. Šiuo atveju, minėtas kelio ženklo pastatytas tiesioje kelio atkarpoje, nepasislėpęs už medžių, nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad galėjo būti nepastebimas dėmesingam vairuotojui. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog sankryžoje, kurioje šalutinis kelias prisijungia prie pagrindinio kelio, L. A. vairuojamas automobilis vis dar tebebuvo priešingoje eismo juostoje, tai leidžia neabejotinai tvirtinti, kad apeliantas nelygiareikšmių kelių sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę. Taigi vaizdo įraše užfiksuotos objektyvios aplinkybės paneigia L. A. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad lenkimo manevro nedraudė nei kelio ženklai, nei ženklinimas, vis dėlto buvo priešingai, tiek kelio ženklinimas, tiek kelio ženklai aiškiai įspėjo, jog priekyje yra pavojinga atkarpa, kurioje lenkti draudžiama, tačiau apeliantas pasirinko itin rizikingą elgesio modelį, pradėjo lenkti kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę ir, būdamas priešpriešinėje eismo juostoje, įvažiavo į nelygiareikšmių kelių sankryžą, o į savo eismo juostą grįžo kirsdamas siaurą ištisinę liniją. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, L. A. lenkė net ne vieną, o dvi transporto priemones, todėl atlikdamas tokį pavojingą manevrą privalėjo įsitikinti, kad taip nepažeis KET reikalavimų, o šiuo atveju įvyko priešingai, pradėjęs lenkimo manevrą leistinoje vietoje, jį pabaigė aiškiai pažeisdamas KET reikalavimus ir dėl to visiškai pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. A. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dlies nuostatas bei neskirti specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga sprendžia, jog nuobauda nagrinėjamu atveju individualizuota tinkamai.
9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
10. Teismų praktikoje ne kartą jau pasisakyta, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Iš bylos aplinkybių matyti, kad L. A. esminę įtaką galutinei nuobaudai turėjo ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas ir už kurį jam buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam to paties straipsnio 5 dalyje numatytam terminui. Pripažįstama, kad administracinės nuobaudos, numatytos straipsnio, dėl kurio pažeidimo asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, sankcijoje skyrimas atitinka teisingumo bei proporcingumo reikalavimus, nebent nustatomos išskirtinės aplinkybės, kaip tai numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje.
11. Apeliantas prašydamas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodo dirbantis darbą, kuriame jam būtina teisė vairuoti, be to, turi rūpintis ligota motina, mokosi, baudą sumokėjo, tačiau šios apelianto minimos aplinkybės neduoda pagrindo nuobaudos skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas. Įprastai dauguma asmenų yra dirbantys, ne retai asmeniui teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi su atliekamomis darbo funkcijomis (pvz., vairuotojo), tačiau tai savaime nereiškia, jog jie turi išskirtinį pranašumą prieš kitus asmenis taikant specialiosios teisės atėmimą. Aplinkybės, jog teisė vairuoti apeliantui reikalinga dėl darbo bei poreikio rūpintis artimaisiais buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai L. A. nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Be to, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio, šeiminių aplinkybių turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės. L. A. padarė šiurkštų KET pažeidimą, jis kėlė grėsmę eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, o pasekmių buvo išvengta tik dėl atsitiktinumo. Pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
12. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, apeliacinio skundo argumentai padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai gali būti pasiekti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei neatimant specialiosios teisės. Kaip minėta, specialioji teisė L. A. buvo atimta minimaliam numatytam laikotarpiui pagrįstai manant, kad būtent tokį laiko tarpą asmens patiriami suvaržymai ir nepatogumai, kuriuos sukelia negalėjimas naudotis specialia teise, kuria naudojantis buvo padarytas nusižengimas, bus adekvatūs ir padės efektyviai pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Nusižengimą apeliantas padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram terminui, kuris šiuo atveju yra minimalus, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.
13. Naikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį nėra pagrindo. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, L. A. nubaustas ne per griežtai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.