- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-07
- Bylos Nr.
- N-575-1237-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 42.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kalbos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutarimo B. D. (B. D.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinė kalbos inspekcija (toliau – ir Institucija) 2008 m. sausio 15 d. nurodymu Nr. 3 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. D. nurodė užtikrinti, kad Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esančių vietovių gatvių pavadinimų lentelėse būtų vartojami teisiškai pagrįsti pavadinimai. Apie nurodymo įvykdymą iki 2008 m. vasario 1 d. nurodyta pranešta Institucijai.
Institucijos pareigūnas 2008 m. vasario 19 d. B. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad B. D. neįvykdė Institucijos 2008 m. sausio 15 d. nurodymo Nr. 3. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91² straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. vasario 28 d. nutarimu B. D. už pažeidimo, numatyto ATPK 91² straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 450 litų baudą.
II.
B. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodė, kad vykdant Institucijos 2008 m. sausio 15 d. nurodymą Nr. 3, 2008 m. sausio 23 d. visiems Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos seniūnams buvo išsiųsti raštai su reikalavimu vykdyti Institucijos nurodymą, kadangi pagal Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos seniūnijos seniūno pareigybės aprašymus, seniūnai atsako už gatvių ženklinimą rajono savivaldybės seniūnijos teritorijoje, tinkamą ženklų įtvirtinimą, informacijos juose teisingumą ir teisėtumą, ženklų priežiūrą ir keitimą. Apie tai 2008 m. sausio 30 d. buvo informuota Institucija. Pabrėžia, kad savo kompetencijos ribose įvykdė Institucijos nurodymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 23 d. nutarimu panaikino Institucijos nutarimą ir bylą B. D. atžvilgiu nutraukė.
Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-11-27 nutarimu Nr. 1395 (2003-10-07 nutarimo Nr. 1231 redakcija), 27 punktu, už gatvių ženklinimą vietovėje, tinkamą ženklų įtvirtinimą, informacijos juose teisingumą ir teisėtumą, ženklų priežiūrą ir keitimą atsako savivaldybės vykdomoji institucija. Nurodė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 29 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 ir 2 punktus ir konstatavo, kad savivaldybės administracijos direktorius yra specialus subjektas, turintis įstatymais jam suteiktą vykdomojo pobūdžio kompetenciją atitinkamo valstybės teritorijos administracinio vieneto ribose. Šiuos aukščiausio hierarchijos lygmens valdingus įgalinimus jis realizuoja per savivaldybės administracijos aparato, kurio tiesioginė paskirtis yra užtikrinti praktinį įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymą, darbo organizavimą, koordinavimą, planavimą ir kontrolę. Teismas atkreipė dėmesį, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos seniūno pareigybės aprašymo 28 punkte numatyta, jog už adresų objektų (išskyrus patalpas ir butus) ženklinimą seniūnijos teritorijoje, tinkamą ženklų įtvirtinimą, jų informacijos teisingumą ir teisėtumą atsako seniūno pareigas einantis valstybės tarnautojas (b. l. 5-7). Teismas priėjo išvados, kad tai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai valstybinės kalbos vartojimo viešuosiuose užrašuose srityje yra perduoti pagal pavaldumą Savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių vadovams (seniūnams). Pastarieji, pasitekdami jų dispozicijoje esančius administracinius, finansinius ir techninius išteklius, įpareigoti užtikrinti praktinį Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo normų pritaikymą, o savivaldybės administracijos direktoriui šioje situacijoje išlieka asmeninė atsakomybė už valdymo objekto, kuriam buvo adresuotas valdingas paliepimas, kontrolę. Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N5-1884/2006, kuriame pažymėta, kad įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas, esant jo kaltei, administracine tvarka atsako tik tuo atveju, jeigu konkreti funkcija nėra aiškiai priskirta jam pavaldiems asmenims (žemesnės grandies valstybės tarnautojams, darbuotojams) arba vadovas pats tiesiogiai padaro atitinkamus pažeidimus. Konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 8) patvirtina, jog B. D. tinkamai organizavo Institucijos 2008 m. sausio 15 d. nurodymo Nr. 3 vykdymą ir jo pavedimu kai kuriose vietovėse gatvių pavadinimų lentelės su dvikalbiais užrašais buvo nukabintos, todėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius negali būti pripažintas analizuojamo teisės pažeidimo subjektu.
III.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2008 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 3.
Nurodo, kad už Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 13 dalyje įtvirtintos valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos „Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė“ įgyvendinimą tiesiogiai ir asmeniškai atsako savivaldybės administracijos direktorius. Pabrėžia, kad šis įstatymas nustato ne seniūnų, bet administracijos direktoriaus atsakomybę. Nurodo Valstybinės kalbos įstatymo 24 straipsnį, Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir prieina prie išvados, kad savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos vadovas, t. y. įstaigos vadovas.
Atsiliepimas
B. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.
Nurodo, kad vykdant Institucijos nurodymą visiems rajono savivaldybės administracijos seniūnams buvo išsiųsti raštai su reikalavimu vykdyti Institucijos nurodymą, nes savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių vadovai – seniūnai, pagal savo pareigybės aprašymą atsako už gatvių ženklinimą, tinkamą ženklų įtvirtinimą, juose pateikiamos informacijos teisingumą ir teisėtumą, ženklų priežiūrą ir keitimą. Pažymi, kad kai kuriose Šalčininkų rajono gyvenvietėse privačių namų gatvių pavadinimų lentelėse šalia lietuvių kalbos užrašų yra užrašai ir lenkų kalba. Nurodo Valstybinės kalbos įstatymo 18 straipsnį, kuris nustato, kad tautinių organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Pabrėžia, kad Konstitucijos 37 straipsnyje numatyta, jog piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Pažymi, kad Institucijos nurodymą įvykdė savo kompetencijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl subjekto, atsakingo už Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymo, tinkamumo. Apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju Vietos savivaldos įstatyme nustatyta ne seniūnų, bet administracijos direktoriaus atsakomybė už valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos įgyvendinimą.
ATPK 91² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais bei Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas – užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, pareigūnams ar kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų.
Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 66 pakeistų Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu).
Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad valstybinė (perduota savivaldybėms) funkcija yra valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos vadovas – įstaigos vadovas, pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui. Valstybinės kalbos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad už šio įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai.
Nurodytų teisės aktų pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad remdamasi Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 13 dalimi, 29 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Valstybinė kalbos inspekcija 2008 m. sausio 15 d. surašė nurodymą Nr. 3 tinkamam subjektui. Paaiškėjus, kad nurodymas neįvykdytas, Institucija teisėtai ir pagrįstai B. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas nagrinėjamu atveju pripažindamas savivaldybės administracijos direktorių netinkamu subjektu taikant atsakomybę pagal ATPK 91² straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad apygardos teismo nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime faktinės aplinkybės ir jų atžvilgiu taikoma teisminė praktika yra skirtingos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino asmens, galimai padariusio administracinį teisės pažeidimą, kaltės klausimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad savivaldybės administracijos direktorius kaltinamas neveikimu, t. y. tuo, kad neįvykdė Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymo. B. D. nurodo, kad vykdydamas Institucijos nurodymą visiems rajono savivaldybės administracijos seniūnams, kurie yra atsakingi už gatvių ženklinimą, tinkamą ženklų įtvirtinimą, juose pateiktos informacijos teisingumą ir teisėtumą, ženklų priežiūrą ir keitimą, išsiuntė raštus su reikalavimu vykdyti Institucijos nurodymą. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog byloje nėra medžiagos, kad B. D. veikė savo kompetencijos ribose prižiūrėdamas kaip seniūnai vykdo jo įpareigojimus, nekontroliavo, kad Institucijos nurodymas būtų įvykdytas tinkamai ir laiku.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl grąžintinas šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės kalbos inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.