Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, spręsdamas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-484-611/2010 nagrinėjimo pagal ieškovo B. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-757-391/2009,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. gegužės 14 d. buvo gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-484-611/2010 kartu su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. raštu Nr. CR-138/CR-1023, kuriuo prašoma išspręsti Vilniaus apygardos teismui pareikšto nušalinimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Iš civilinės bylos Nr. 2A-484-611/2010 medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos teisme 2009 m. lapkričio 19 d. buvo gauta Vilniaus miesto trečiame apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-757-391/2009 su ieškovo B. R. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto byloje pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovui S. Č. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovo S. Č. priešieškinį ieškovui B. R. ir atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Vilniaus miesto savivaldybei dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo ir vaiko išreikalavimo iš neteisėtos globos, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius. Vilniaus apygardos teisme šiai civilinei bylai buvo suteiktas Nr. 2A-484-611/2010, sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. Maciejevski (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), D. Kutrienės ir D. Višinskienės, nustatyta teismo posėdžio data. Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme 2010 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu atsakovo S. Č. atstovas pareiškė nušalinimą visam Vilniaus apygardos teismui, nes apeliantas B. R. yra buvusio Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko K. R. brolis, o du iš trijų teisėjų kolegijos teisėjų dirbo šiame skyriuje pirmininkaujant K. R..

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaip byloje dalyvaujantis asmuo yra teisėjas, o byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba teisme, kuriam teisminga byla, teisėju dirba byloje dalyvaujančio asmens artimieji giminaičiai (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), sutuoktinis (sugyventinis), aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perduoda tokią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti teisėjų nešališkumo principo įgyvendinimą (CPK 21 str.). Nors CPK 35 straipsnio 4 dalyje nurodytas bylos perdavimo pagrindas, kai byloje dalyvaujantis asmuo yra teisėjas, dirbantis teisme, kuriam teisminga byla, arba teisme, kuriam teisminga byla, teisėju dirba byloje dalyvaujančio asmens artimieji giminaičiai, sutuoktinis (sugyventinis), atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį, pagal įstatymo analogiją ji taikytina ir tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo anksčiau dirbo teisėju bylą nagrinėjančiame teisme, arba teisėju anksčiau dirbo byloje dalyvaujančio asmens artimieji giminaičiai, sutuoktinis (sugyventinis) (CPK 3 str. 6 d.). Tačiau CPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto bylos perdavimo pagrindo taikymo galimybė tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra iš pareigų atleisto teisėjo artimas giminaitis, laiko prasme negali būti neribota. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis dirbo paskutinius metus. Šis vienerių metų su atstovavimu susijęs ribojimas, taikomas ir teisminėse institucijose dirbusiems pareigūnams, reiškia šališkumo prezumpcijos galiojimą vienerius metus po to, kai asmuo nustoja eiti pareigas valstybinėje tarnyboje. Remiantis šia nuostata, pasibaigus vienerių metų terminui, buvusio teisėjo ir tame teisme dirbančių teisėjų bendrų interesų, galinčių sukelti abejonių teisėjų šališkumu, prezumpcija nebegalioja, o asmuo, siekiantis pagrįsti galimą teisėjų šališkumą nurodytu pagrindu, turi nurodyti tokias faktines aplinkybes, kurios leistų pagrįstai abejoti šių teisėjų nešališkumu, pavyzdžiui, nurodyti aplinkybes apie nuolatinius, išskirtinius esamų teismo vadovų ar teisėjų ir buvusio teisėjo tarpusavio ryšius ir pan. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, šis šališkumo prezumpciją apibrėžiantis vienerių metų terminas turi būti taikomas, sprendžiant dėl bylos perdavimo galimybės CPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu egzistavimo (CPK 3 str. 6 d.).

Ieškovas B. R. yra buvusio Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko K. R. artimas giminaitis (brolis), kuris ėjo šias pareigas iki 2008 m. kovo 12 d. (Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. vasario 22 d. dekretas Nr. 1K-1265 „Dėl apygardos teismo teisėjo, šio teismo skyriaus pirmininko atleidimo“). Kadangi atleidus K. R. iš Vilniaus apygardos teismo teisėjo ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų praėjo daugiau nei vieneri metai, atsakovo S. Č. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos 2A-484-611/2010 nagrinėjimo atmestinas, nepateikus jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių abejonių visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu egzistavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

nutaria:

Atmesti atsakovo S. Č. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-484-611/2010 nagrinėjimo.