Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), išaiškinęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 272 straipsnyje numatytas jo teises ir išnagrinėjęs administracinę bylą dėl pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 6 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2016-11-17, 16 val. 16 min., Kėdainių r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 132 km., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz S 350 Bluetec 4Matic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 182 ± 2 km/h greičiu, t. y. nustatytą leistiną greitį viršijo 72 ± 2 km/h, bei pareikalavus nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14, 16, 131.1 punktų reikalavimus.

J. M. padaręs pažeidimus prisipažino visiškai, dėl jų labai gailisi. Paaiškino, kad draugo paprašytas vežė jį į Klaipėdą, vėliau grįžinėjo atgal. Lenkė kitą automobilį, manevro metu nepastebėjo, kad viršijo leistiną greitį. Šį automobilį vairavo tik kelis kartus, jis pakankamai geras ir greitis nesijautė. Žinojo, kad leistinas greitis automagistralėje yra 110 km/h. Suvokia, kas nutiko, tai labai įtakoja jo gyvenimą (b. l. 1- 2).

Motyvuojamoji dalis

J. M. kaltė be jo visiško prisipažinimu įrodyta ir bylos medžiaga: 2016-11-17 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 20P-77925962-16 (b. l. 1-2), patikros sertifikatu (b. l. 3), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5), iš kurių matyti, kad leistinas maksimalus greitis viršytas 72 ± 2 km/h. informacija apie asmenį nacionaliniuose registruose ir tarptautinėse sistemose (b. l. 7), iš kurių matyti, kad jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Iš adminis­tra­cinio teisės pažeidimo protoko­lo (b. l. 1-2) matyti, kad jis J. M. surašytas dėl to, kad pastarasis viršijo leistiną greitį ir su savimi neturėjo bei tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Minėtos J. M. veikos pažeidžia KET 16 ir 131.1 punktų reikalavimus, kaip ir nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau nepažeidžia KET 14 punkto, kuris draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu; taip pat šis KET punktas neleidžia vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės; vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Esant šioms aplin­­ky­bėms, kaltini­mas patiks­lintinas, pašalinant administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotą KET 14 punkto pažeidimą. Teismas daro išva­dą, kad iš sura­šyto admi­nis­tracinio teisės pažei­­­dimo protokolo yra aišku už kokias veikas J. M. yra norima taikyti admi­nistracinę atsa­ko­­­mybę, t. y. nurodyta pažeidimo esmė, veika kvalifikuota teisin­­gai. Inkriminuoto KET punkto pašalinimas nekeičia veikos kvalifikavimo, atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą ir tikrinančiam pareigūnui vairuotojo pažymėjimo nepateikimą numatyta ATPK 126 straipsnio 6 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje. Todėl minėtas patik­s­li­nimas netrukdo administraci­nėn atsako­my­bėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikšto kalti­ni­mo.

J. M. padarytos veikos atitinka ATPK 124 straipsnio 6 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį, todėl jis baustinas.

ATPK 20 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis administracinės nuobaudos tikslas – auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Transporto priemonė (automobilis) laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, o ypatingai didelis greičio viršijimas kelia didelį pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, jų turtui, todėl šis pažeidimas priskirtinas prie itin pavojingo visuomenei, kas sąlygoja griežtesnės atsakomybės taikymą. Paskyrus nuobaudą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų suprasti, kad administracinėmis nuobaudomis būtent ir yra siekiama jį priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų jį patį ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus, t.y. atliktų prevencinį vaidmenį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vertinant jo baustumus kaip charakterizuojančią medžiagą matyti, kad J. M. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus. 2016 metais J. M. ne kartą baustas už KET pažeidimus, taip pat ir leistino greičio viršijimą, jam skirtos baudos sumokėtos (b. l. 13). Taigi net įvykdęs paskirtas nuobaudas iš praeityje padarytų pažeidimų jis nepasimokė, skirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, o jo daromi KET pažeidimai sunkėja – maksimalus leistinas greitis viršytas net 72 km/h. Įvertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai kad pažeidėjas dirba (b. l. 1-2), o leistinas maksimalus greitis viršytas neurbanizuotoje teritorijoje (automagistralėje), teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai (nubausti bei siekiant auklėti, kad pažeidėjas laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų) šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui skiriant ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – mažesnę nei vidurkis baudą ir ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – mažesnę nei vidurkis baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu artimesniu minimaliam laikotarpiui. Paskirtos nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013) .Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo prieš darydamas pažeidimą privalo galvoti apie kilsiančias pasekmes ir dėl to atsirasiančius nepatogumus. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. J. M. žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina (iš pateiktų dokumentų matyti, kad jis turi nepilnametę dukrą, kurią turi vežioti, taip pat vairuotojo pažymėjimo neturėjimas stipriai įtakos jo darbo funkcijų vykdymą), privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą. Pažymėtina, kad visos šios nurodytos aplinkybės egzistavo iki teisės pažeidimo padarymo dienos, tačiau tai nesutrukdė jo padaryti teisės pažeidimus. Taigi taikyti ATPK 30¹ str. nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir ATPK 24, 27, 30, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, 288, 302² straipsniais, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

J. M. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 6 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir nubausti:

- pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – 7 Eur (septynių eurų) bauda;

- pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus galutinę nuobaudą paskirti – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir unikalaus mokėjimo kodo laukelyje įrašyti ROIK: 16063337014 numerį.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Kėdainių poskyrį (Didžioji g. 17, Kėdainiai, aptarnavimo salė, 113 kab.) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.