Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018 m. spalio 4 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovei viešajai įstaigai „Gargždų švara” dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Argumentuoja, kad remiantis surinktais faktiniais duomenimis, už 2018 metų laikotarpį už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini) vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą buvo paskaičiuota pritaikius vietinės rinkliavos administravimo parametrą - turto vienetas, kuris priskiriamas nekilnojamojo turto objektų grupei - individualūs namai kaime. Už šį laikotarpį 2018-01-18 suformuotas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 10045485, kuris išsiųstas pareiškėjo adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2.2 punktu „Gyvenamoji vieta - ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse”. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad „fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena”. Teigia, kad surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad nekilnojamojo turto objektas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017-08-01 yra naudojamas kaip gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara” 2018-06-18 sprendimo Nr. GŠ-(1.5)-290 „Dėl vietinės rinkliavos” (toliau – ir ginčijamas sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas perskaičiuoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo nekilnojamojo turto objektas), laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (žr., pvz., 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.).

LVAT 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, aiškindamas „atliekų turėtojo” sąvoką, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), o vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą pavedė vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo yra atsakovė. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, bylai aktuali Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija, kuri patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017-12-21 sprendimu Nr. T11-402 (toliau – ir Nuostatai).

Vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių nustatymo metodika (Nuostatų 6 punktas). Vadovaujantis Nuostatų 14 punktu vietinės rinkliavos dydžiai (kintamoji ir pastovioji dedamosios) nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį, nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo normas, apmokestinamuosius parametrus bei priskirtas kintamas ir pastovias būtinąsias sąnaudas. Nuostatų 15 punkte nurodyta, kaip apskaičiuojama mokėtina vietinė rinkliava: tais atvejais, kai vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dedamųjų administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras, – nekilnojamojo turto objekto kategorijai nustatytus pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų dydžius, nurodytus Nuostatų 1 priede, atskirai padauginus iš apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendro ploto ir gautas reikšmes sudėjus; tais atvejais, kai vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dedamųjų administravimo parametras yra turto vienetas, – sudėjus nekilnojamojo turto objekto kategorijai nustatytus vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dydžius (taikoma tik sodų ir garažų paskirties nekilnojamojo turto objektams); tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas deklaruoja komunalinių atliekų kiekį, – vietinės rinkliavos kintama dalis už kalendorinius metus apskaičiuojama vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainą padauginus iš deklaruoto komunalinių atliekų kiekio tonomis, bei pridėjus pastoviąją dalį, kurią nekilnojamojo turto objektų savininkai ar Įgalioti asmenys moka atsižvelgiant į tai, kokiai nekilnojamojo turto objektų grupei jie priskiriami, remiantis Nuostatų 4 priede pateiktais parametrais. Nuostatų 19 punkte numatyta, jog vietinės rinkliavos įmoka susideda iš apskaičiuotų pastovios bei kintamos vietinės rinkliavos dalių, kurios nustatomos remiantis apmokestinamaisiais parametrais priskirtais atitinkamam nekilnojamojo turto objektui bei Nuostatų 1 priede pateiktais vietinės rinkliavos dydžiais. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad vietinė rinkliava susideda iš dviejų dedamųjų – pastovios ir kintamosios dalies. Pastoviosios ir kintamosios dalies dydžiai apskaičiuojami atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objekto tikslinę naudojimo paskirtį, komunalinių atliekų susikaupimo normas ir į Nuostatų 1 priede pateiktus vietinės rinkliavos dydžius ir parametrus. Nuostatų 1 priede išskirtos nekilnojamojo turto objektų grupės, jų apmokestinamieji parametrai, vietinės rinkliavos dydžiai už apmokestinamąjį parametrą, metinė komunalinių atliekų susikaupimo norma.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teisės pagrindu valdo nekilnojamąjį daiktą – sodo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl jam kyla prievolė Nuostatų nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą.

Iš atsakovės 2018-01-18 mokėjimo pranešimo Nr. 10045485 matyti, kad atsakovė paskaičiavo pareiškėjui vietinę rinkliavą už 2018-01-01 – 2018-12-31 laikotarpį; objekto adresas: (duomenys neskelbtini); objekto paskirtis: kita (sodų); pastoviosios dalies dydis: 2,8333 Eur; kintamosios dalies dydis: 0,8000 Eur; kiekis: 1 vnt.; vietinės rinkliavos dydis iš viso: 43,60 Eur. Pareiškėjas, gavęs 2018-01-18 mokėjimo pranešimą Nr. 10045485, 2018-05-22 prašymu kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, jog mokėjimo pranešime nurodyta klaida – vietinės rinkliavos dydis nurodytas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priedo 7 punkte. Dėl nurodytos aplinkybės pareiškėjas prašė perskaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 nekilnojamojo turto objektui, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš 2018-01-18 mokėjimo pranešime Nr. 10045485 nurodytų pastoviosios ir kintamosios dalies dydžių matyti, jog pareiškėjui vietinė rinkliava buvo skaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo lentelės 4 punkte numatytą nekilnojamojo turto objekto grupę - individualūs namai kaime. Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017-11-23, 2018-02-21, 2018-05-07 raštus), patvirtinančius, kad pareiškėjas nuosavybės teise neturi gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų, ir kad ginčo nekilnojamojo turto objekto paskirtis nebuvo keista.

Apibendrinus nurodytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilęs dėl to, kad atsakovė ginčo nekilnojamojo turto objektui vietinės rinkliavos dydį (kintamąją ir pastoviąją dedamąsias) nustatė pagal turto objekto grupę - individualūs namai kaime, nors šio nekilnojamojo turto naudojimo paskirtis Nekilnojamojo turto registre registruota - kita (sodų).

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – ir Metodika) nustato vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, dydžių apskaičiavimo principus bei tvarką Klaipėdos rajono savivaldybėje (Metodikos 1 punktas). Metodikos IV skyriuje nurodytos atliekų turėtojų grupės. Pagal Metodikos 28 punktą nekilnojamojo turto savininkai ar Įgalioti asmenys apmokestinami atsižvelgiant į jų teisėtai valdomo nekilnojamojo turto objektų tikslinę paskirtį, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-02-20 įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo”. Nekilnojamojo turto objektai, kurių savininkai ar Įgalioti asmenys privalo mokėti Rinkliavą pagal Metodikos 29 puntą skirstomi į šias kategorijas: gyvenamosios paskirties objektai; butai daugiabučiuose namuose; individualūs namai; viešbučių paskirties objektai; administracinės paskirties objektai; prekybos paskirties objektai; paslaugų paskirties objektai; maitinimo paskirties objektai; transporto paskirties objektai; garažų paskirties objektai; gamybos, pramonės paskirties objektai; sandėliavimo paskirties objektai; kultūros paskirties objektai; mokslo paskirties objektai; gydymo paskirties objektai; poilsio paskirties objektai; sporto paskirties objektai; religinės paskirties objektai; specialiosios paskirties objektai; sodų paskirties objektai; kiti objektai.

Pagal Nuostatų 12.2. punktą administratorius turi teisę priimti sprendimą taikyti kitos paskirties Vietinę rinkliavą, jeigu pagal Nuostatų 37.1 punktą buvo nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas naudoja nekilnojamąjį turtą pagal kitą, nei įregistruota, paskirtį. Nustačius tokį faktą, administratorius perskaičiuoja vietinę rinkliavą nuo paskirties pasikeitimo nustatymo fakto ir pateikia patikslintą Mokėjimo pranešimą. Vadovaujantis Nuostatų 37.1 punktu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali priimti sprendimą dėl atliekų turėtojų duomenų tikslinimo, kai komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui atlikus patikrą vietoje arba vadovaujantis gauta informacija iš Savivaldybės administracijos, seniūnijų, sodininkų ir garažų bendrijų pirmininkų, fizinių ir juridinių asmenų bei kitų šaltinių nustačius duomenis, kurie skiriasi pagal faktinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį, jame vykdomos veikos pobūdį bei nustačius turto naudojimo intensyvumo faktą. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui priėmus sprendimą dėl atliekų turėtojų duomenų tikslinimo komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, vadovaudamasis gautais dokumentais, gali perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius ir parengti bei Nuostatuose nustatyta tvarka pateikti nekilnojamojo turto objekto savininkams ar įgaliotiems asmenims patikslintus mokėjimo pranešimus (Nuostatų 38 punktas).

Nagrinėjamoje byloje esantys 2017-12-20 Patikros vietoje išvada Nr. VI-2017-84 ir 2017-12-20 Patikros vietoje aktas patvirtina, kad nuvykus ginčo nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu, nustatyta, kad namo pirmo aukšto langas praviras, prie namo stovi lengvasis automobilis. 2017-12-20 Patikros vietoje išvadoje nurodyta, jog įvertinus patikros metu nustatytas aplinkybes, pastatas yra gyvenamas, bei pasiūlyta taikyti vietinės rinkliavos tarifą pagal faktinę naudojimo paskirtį kaip gyvenamajam namui. 2018-06-06 Patikros vietoje išvada Nr. VI-2018-27 ir 2018-06-06 Patikros vietoje aktas patvirtina, jog nuvykus ginčo nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu, patikros vietoje metu kieme buvo pareiškėjas; pareiškėjo paklausus, ar ginčo pastate jis gyvena pastoviai, jis atsakė, kad pastatu naudojasi kaip nuolat poilsiaujantis sodininkas, šiuo adresu deklaruota jo gyvenamoji vieta; kieme stovėjo du lengvieji automobiliai, prie gatvės stovėjo jūrinis konteineris, kuriame sudėtos malkos; pareiškėjas parodė valymo įrenginius ir nurodė, kad į šiuos įrenginius subėga nuotekos iš skalbimo mašinos, vonios, tualeto; iš nurodytų įrenginių sklido nemalonus kvapas; gatvėje sutiktas vyriškis nurodė, kad pareiškėjas ginčo pastate nuolat gyvena. 2018-06-06 Patikros vietoje išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas ginčo nekilnojamojo turto objekte nuolat gyvena. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2017-08-11 pasitarimo protokolo Nr. A6-330 matyti, kad paklausus pareiškėjo, ar jis gyvena ginčo nekilnojamojo turto objekte, jis atsako: „Gyvena gyvenamame name, o ten sodo namas, ten mano buveinė”; „Nepastoviai, aš išvažiuoju pas seserį, gyvenu ir ten, ir ten”. Posėdžio metu pasitvirtinus faktui dėl gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nutarta palikti galioti mokestį, kaip nuolat gyvenamam pastatui. 2017-07-13 ir 2018-06-11 elektroniniais laiškais, adresuotais atsakovei, S/B „Viltis” pirmininkė patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas ginčo nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu gyvena pastoviai. VĮ Registrų centro Gyventojų registro išraše nurodyta, kad pareiškėjas 2013-03-07 gyvenamąją vietą deklaravo ginčo nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu.

Teismas konstatuoja, kad anksčiau aptarti faktiniai bylos duomenys iš esmės patvirtina, jog pareiškėjas nuolat gyvena ginčo nekilnojamojo turto objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas nei skunde, nei kituose bylos medžiagoje esančiuose paaiškinimuose, neneigia aplinkybės, kad nuolat gyvena ginčo nekilnojamojo turto objekte, bei neteikia įrodymų, kad nuolat gyvena kitoje vietoje.

Minėta, jog Pagal Nuostatų 12.2. punktą administratorius turi teisę priimti sprendimą taikyti kitos paskirties vietinę rinkliavą, jeigu pagal Nuostatų 37.1 punktą buvo nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas naudoja nekilnojamąjį turtą pagal kitą, nei įregistruota, paskirtį. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, atlikusi patikrą vietoje, vadovaudamasi gauta informacija iš sodininkų bendrijos pirmininkės, fizinių asmenų, paties pareiškėjo ir Gyventojų registro centro, nustatė, kad pareiškėjas ginčo nekilnojamojo turto objekte nuolat gyvena, todėl perskaičiavo pareiškėjo mokėtiną vietinę rinkliavą ir pateikė pareiškėjui Mokėjimo pranešimą. Teismas vertina, kad nustačius aplinkybę, jog pareiškėjas nuolat gyvena ginčo nekilnojamojo turto objekte, nėra pagrindo perskaičiuoti 2018-01-18 mokėjimo pranešime Nr. 10045485 paskaičiuotos vietinės rinkliavos dydį.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). LVAT ne kartą akcentavo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų kompetenciją, apibrėžtą ABTĮ 17 ir 20 straipsniuose, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 91 straipsnyje yra nurodyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 punktas), neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (2 punktas), neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3 punktas). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais ( 2 dalis).

Vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Ginčijamame sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodytos aplinkybės ir argumentai, dėl kurių atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2018-05-22 prašymą, nurodytas atsisakymo teisinis pagrindas. Nenustatyta, kad ginčijamu atsakovės sprendimu būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar kad atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą viršytų kompetenciją, taip pat kad ginčijamas sprendimas prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Nenustačius ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, reikalavimas panaikinti šį sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę vietinę rinkliavą nekilnojamojo turto objektui, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), už 2018 metus (laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31) perskaičiuoti pritaikant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017-12-21 sprendimu patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Nuostatų 1 priedo 21 punktą „Sodų paskirties objektai”.

Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-10-02 pažyma Nr. NTP-7-5819, iš kurios matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta teisinė pagalba, kurios dydis 19,50 Eur.

Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimas sprendžiamas taikant šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Z. skundą atsakovei viešajai įstaigai „Gargždų švara” dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.