Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovai L. I. ir K. J. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydami: 1) nustatyti 4927 m² ploto statinių servitutą ir kelio servitutus, kurių plotai atitinkamai yra 2382 m², 500 m², ir 86 m², iš viso 7895 m², 0,7895 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausančiam atsakovei E. U. nuosavybės teise, patekimui ir normaliam naudojimuisi ieškovams L. I. ir K. J. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančia karvių ferma, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinėmis patalpomis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad ieškovei L. I. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso karvių ferma, buitinės patalpos, daržinė, kiemo statiniai. Šiose patalpose yra laikoma ieškovui ūkininkui K. J. priklausanti 90 galvijų banda. Pastatai yra atsakovei E. U. nuosavybės teise priklausančiame 57,4 ha žemės sklype. Kadangi su atsakove susitarti dėl naudojimosi dalimi jai priklausančio žemės sklypo nepavyko, ieškovai kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo. Ieškovai nurodė, kad pagal S. Š. įmonės 2008-11-13 parengtą žemės sklypo servitutų planą, karvėms išvaryti reikia 500 m² kelio, plane pažymėto indeksu S3. Taip pat reikalingi keliai pašarui bei mėšlui vežti, kurie minėtame plane pažymėti indeksais S2 ir S4. Ieškovai paaiškino, kad mėšlas ir pašarai vežami traktoriumi su priekaba, kurio ilgis 12 metrų. Atvežtus mėšlą ir pašarus reikia iškrauti ir apsisukus išvažiuoti, o apsisukimo manevrui padaryti reikalinga 10-12 metrų pločio kelio. Servituto plotas minėtame plane pažymėtas taškais nuo 1 iki 20 reikalingas pienvežiui, kuris galėtų privažiuoti paimti pieną, o taip pat būtinas traktoriui privažiuoti prie stacionaraus mėšlo transporterio. Kitas plotas pažymėtas indeksu S1 būtinas, kad ieškovai normaliai galėtų naudotis pastatais pagal jų paskirtį, juos prižiūrėti ir vykdyti ūkinę veiklą, iš kurios gautų pajamų gyvena.

Atsakovė E. U. su ieškovų L. I. ir K. J. pareikštu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį bei patikslintą priešieškinį ieškovams. Atsakovė prašė: 1) patvirtinti UAB „Eurometras“, parengtą 2008-08 geodezinių matavimų fermos schemą su servitutais, kurių bendras plotas yra 2763 m², t.y. kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, plane pažymėtas indeksu „S1“, turintis 1345 m² plotą, kelio servitutas – teisė varyti gyvulius, plane pažymėtas indeksu „S2“, turintis 220 m² plotą, statinių servitutas, plane pažymėtas indeksu „S3“, turintis 1198 m² plotą; 2) patvirtinti 300 m sanitarinę apsaugos zoną (SAZ) E. U. priklausančiame žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini), plote, kuriame yra L. I. nuosavybės teise priklausanti ferma (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti ieškovę L. I. savo lėšomis VĮ Registrų centro Šiaulių filiale įregistruoti UAB „Eurometras“ 2008 m. rugpjūčio mėn. parengtą geodezinių matavimų fermos schemą su servitutais; 4) nustatyti viešpataujančiojo daikto savininkės L. I. prievolę mokėti tarnaujančio daikto savininkei E. U. periodinę kompensaciją po 800 Lt kas mėnesį, indeksuojant mokėtiną kompensaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją pradedant kompensacijos mokėjimą nuo priešieškinio teisme priėmimo dienos; 5) priteisti iš ieškovės L. I. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad jos pateiktame plane nustatytas 4 metų pločio kelio servitutas transporto priemonei, t.y. pienvežiui, važiuoti yra pakankamas. Atsakovės manymu, didesnio servituto nustatinėti šiuo metu nėra tikslinga, kadangi šiuo metu traktoriui važiuoti nurodytu keliu nėra tikslo, nes mėšlidės ieškovų nurodytoje vietoje nėra, leidimo ir projekto taip pat nėra. Sutiko, kad statinių servitutas yra reikalingas tam, kad būtų galima jį tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti. Nurodė, kad galimybė privažiuoti su traktoriumi yra, privažiavimas dėl pieno yra, statinį eksploatuoti privažiavimai yra du. Apvažiuoti ir apeiti aplink statinį 5 metrų pilnai pakanka. Nurodė, kad būtina nustatyti sanitarinę apsaugos zoną 300 metrų. Kadangi atsakovė negali vykdyti jokios veiklos, ji prašė kompensuoti nuostolius, mokant kompensaciją po 800 Lt per mėnesį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė E. U. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimą priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai. Tuo pačiu atsakovė prašo priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ieškovų 2008-12-18 patikslinto ieškinio priimti, nes priešingos šalies, t.y. atsakovės sutikimas nebuvo gautas, patikslintas ieškinys užvilkino bylos nagrinėjimą, ieškovai nenurodė ir nepateikė jokio motyvuoto pagrindo, kodėl iškilo būtinumas tikslinti patį ieškinį ir jo reikalavimus. Be to, teismas dėl ieškovų 2008-12-18 patikslinto ieškinio nepriėmė nei rašytinės, nei žodinės nutarties (CPK 290 str. 2 – 4 d.). Tuo buvo pažeistos atsakovės teisės ir CPK 141 str. nuostatos. Be to, analizuojant ieškovų 2008-12-16 patikslintą ieškinį, akivaizdu, kad jis visiškai neatitinka CPK 135 str. reikalavimų. Ieškinio dalykas (reikalavimas) suformuluotas, nors jis nėra visiškai aiškus ir teisingas, atitinkantis faktines aplinkybes, tačiau ieškinio pagrindas (faktinės aplinkybės) neišdėstytas visiškai. Todėl jau šios aplinkybės rodo, kad ieškinys buvo su trūkumais, jis neatitiko CPK reikalavimų, todėl negalėjo būti priimtas, o juo labiau ir nagrinėjamas, nors teismas savarankiškai ir aktyviai padėjo įrodinėti ieškovams jų pateiktus reikalavimus. Iš to galima spręsti, kad teismas buvo šališkas, o tai reiškia, kad buvo pažeistos atsakovės teisės.

2. Ieškinį teismui pateikė ieškovė L. I. . Vėliau ta pati ieškovė pateikė ir patikslintą ieškinį. Praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po civilinės bylos iškėlimo, 2008-08-13 teismas priėmė naują patikslintą ieškinį, po ko ieškovu tapo ir K. J.. Todėl nėra aišku, kokį suinteresuotumą bylos baigtimi turėjo šis asmuo, nes ieškovas K. J. neturi jokių nuosavybės teisių į karvių fermą, buitines patalpas, daržinę, kiemo statinius, nors patikslintame ieškinyje jis kartu su L. I. prašo jiems bendrai nustatyti tiek statinių, tiek kelio servitutus. Nėra abejonių kad L. I. statinių ir kelio servitutai yra reikalingi, todėl tik jai kyla pasekmės numatytos CK 4.114 str. 1 d., t.y. ji, norėdama naudotis servituto suteiktomis teisėmis, privalės tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą (žemę), juo rūpintis ir būti atsakingai už kilusias neigiamas pasekmes. Tačiau tarp ieškovų, nors jie ir galimai yra artimi giminaičiai, nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu gali atsirasti K. J. teisės ir pareigos, iškilsiančios ateityje, kaip tiek statinių, tiek kelio servitutų turėtojui. Jeigu ieškovas K. J. nuosavybės teise turi tik gyvulių bandą tuomet jam reikalingas tik servitutas indeksu 204 (CK 4.120 str.), už kurį bus atsakingas tik jis, o ne ieškovė L. I.. Tai reiškia, kad tik tokį reikalavimą jis galėjo teikti teismui, o ne L. I., kuri neturi nei gyvulių, nei kokių nors transporto priemonių. Pagal CPK 5 str. 3 d., teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Jeigu ieškovas K. J. neturi jokių teisių į pastatus, tuomet teismas turėjo ir privalėjo atsisakyti priimti ieškinį ir negalėjo, arba tiksliau, neprivalėjo ginti jo tariamų teisių šioje byloje. Tai įrodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.122 str., o iš to seka, kad ieškovų ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų.

3. Teismas sprendime rėmėsi vien tik ieškovų paaiškinimais, o atsakovės tiek rašytinius įrodymus, tiek paaiškinimus atmetė. Teismas ne tik kad pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 51, kuriuo patvirtinta „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą apžvalga“. Ieškovė L. I. iki ieškinio pateikimo teismui momento nebandė ir nesistengė tartis geruoju, nepasiūlė jokio varianto, kokio turinio ir kokio ploto servitutus ji pageidautų prie nuosavybės teise priklausančių statinių. Tai yra jokių leistinų įrodymų dėl „nesusitarimo” tarpusavyje teismui nepateikė. Tai reiškia, kad teismas turėjo atsisakyti priimti jos ieškinį nagrinėti ir ginti neva jos pažeistas teises (CK 4.126 str.).

4. Teismas nepagrįstai patvirtino ieškovų pateiktą S. Š. parengtą žemės sklypo servitutų planą. Teismas patvirtino 4927 m² ploto statinių servitutą plane žymimas indeksu „S1“, kuris plane pažymėtas taškais nuo 8 iki 37. Su šiuo tenkintu reikalavimu negalima sutikti, nes šis plotas visiškai neatitinka tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių. Iš L. I. pateikto pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad karvių fermos bendras plotas yra 710,90 m², buitinių patalpų – 154,41 m², daržinės – 185 m². Tai reiškia, kad statinių bendras plotas yra 1050,31 m². Kodėl teismas paskyrė prie 1050,31 m² faktinio pastatų ploto papildomai dar 3876 m² ploto, neva priskirtino prie statinių servituto, ne tik kad jokiomis leistinomis priemonėmis bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, bet tai prieštarauja ir CK 4.122 str.. O tai reiškia, kad teismo sprendimas pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.). Be to, statinių servitutas, plane žymimas indeksu „S1“ yra reikalingas tik L. I., nes K. J. jokių teisių į statinius neturi. Teismas nevertino šios aplinkybės ir padarė klaidingą išvadą.

5. Teismas nepagrįstai patvirtino 2382 m² ploto kelio servitutą plane žymimas indeksu „S2“, kuris pažymėtas taškais nuo 1 iki 20. Kaip matyti iš plano, kelio servituto „S2“ pradžia yra pažymėta taškais 1-38-20. Šioje vietoje plotis yra 16,82 m. Visiškai neaišku, kam ir kokiems tikslams toks kelio plotis yra reikalingas. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kokios transporto priemonės, jų gabaritų, kurioms reikalingas būtent 16,82 m. kelio plotis įvažiuoti prie fermos, o teismas padarė visiškai prieštaringas išvadas. Kaip matyti iš plano, taškai 2-3-4-13-14 žymimi ant buvusių fermos griuvėsių, t.y. ten net kelias istoriškai niekada nebuvo susiformavęs. O, jeigu jau ieškovai nori įsirengti tokio pločio kelią, tuomet jie turėjo jį suprojektuoti, pagrįsti projektine medžiaga savo norą ir kelti atskirą reikalavimą, kad atsakovės žemėje bus įrengtas naujas kelias, atitinkantis kelio reikalavimus. Anot ieškovų ties fermos pastatu ir ties taškais 12-13-14 „projektuojama mėšlidės teritorija“. Kokiu pagrindu tai yra atliekama visiškai neaišku. Nors teismui nebuvo pateikta jokių leistinų įrodymų apie kokius nors projektus, tačiau teismas vertino, kad šioje vietoje yra transporteris. Bet teismui nebuvo pateikta jokių leistinų įrodymų, ar šis transporteris yra veikiantis, ar juo yra naudojamasi. Šią aplinkybę teismas vertino, remdamasis vien ieškovų žodiniais paaiškinimais. Be to, byloje yra įpareigojimas, kad K. J. iki 2008-02-20 savo žemėje įsirengtų mėšlo rietuves. Nors teismas šio rašytinio įrodymo nevertino, tačiau yra akivaizdu, kad teismas sukūrė precedentą į ateitį, t.y. padarė įtikinamą išvadą jog toje vietoje turi stovėti mėšlidė. Pažymėtina, kad iš teismo sprendimo matyti, jog kelio servitutas, plane žymimas indeksu „S2” nustatytas tiek L. I., tiek K. J., nors L. I. jokių transporto priemonių neturi. O ir K. J. apie turimas transporto priemones jokių leistinų įrodymų teismui nepateikė. Todėl tai laikytina pažeidimu, nes teismas nesirėmė rašytiniais įrodymais, kurie patvirtintų ar paneigtų bent vieną faktinę aplinkybę. Teismas šios kategorijos bylose neturi pareigos įrodinėti šalių reikalavimų ar atsikirtimų, nors iš teismo sprendimo matyti, kad teismas buvo aktyvus

6. Teismas patvirtino 500 m² ploto kelio servitutą plane žymimą indeksu „S3“, kuris pažymėtas taškais nuo 27 iki 31. Šis kelias, anot ieškovų, jiems yra reikalingas varyti gyvulius (CK 4.120 str.). Tokio ploto kelio servituto nustatymas yra visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš plano taškuose nuo 28 iki 29 yra 12 metrų, o taškuose nuo 27 iki 31 yra 12,65 metrų plotis. Visų pirma, tai prieštarauja CK 4.120 str. 3 d., kur numatyta, kad galima naudotis keturių metru pločiu varant gyvulius. Anot ieškovės L. I., šis kelias jau buvo susiformavęs ankščiau, nes buvo grįstas akmenimis. Tačiau tokių leistinų įrodymų ieškovai nepateikė, o tai reiškia, kad teismas nepagrįstai pripažino šią aplinkybę įrodyta. Nors teismas nevertino, tačiau pateiktose fotonuotraukose nematyti jokio ankščiau istoriškai suformuoto bandokelio, grįsto akmenimis. Kai bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta ši faktinė aplinkybė, tuomet ieškovė iškėlė kitą versiją, kad šis plotas (500 m²) yra reikalingas ne tam, kad iš fermos išvaryti visus gyvulius, o tik po to juos varyti per kelią. Tai teismas pripažino įrodytu dalyku. Tačiau tai vėl gi niekuo nėra pagrįsta. Be to, pažymėtina, kad vienam galvijui tuomet neva reikėtų apie 9 m² (500 : 60) iki tol, kol šis bus pervarytas per vietinės reikšmės kelią į ganyklas. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvuliai bandokeliu naudojasi tik du kartus per metus - pavasarį ir rudenį, kai jie išvaromi į laukus ar parvaromi į fermą. Todėl šie argumentai paneigia teismo nustatytą abejotiną aplinkybę dėl 500 m² ploto kelio servituto, skirto varyti galvijams. Be to, teismas patvirtino 86 m² ploto kelio servitutą plane žymimą indeksu „S4“, kuris pažymėtas taškais nuo 33 iki 36. Šis kelias, anot ieškovų, jiems vėl gi yra reikalingas varyti gyvulius (CK 4.120 str.). Su teismo padarytomis išvadomis sutikti negalima, nes jokių įrodymų apie tai, kad šiuo keliu buvo varomi, yra varomi ar ateityje bus varomi galvijai nebuvo pateikta.

7. Teismas sprendime įtikinamai nepasisakė, kokie servitutai ir koks jo turinys bus plotuose pažymėtais taškais - nuo 18 iki 29, nuo 30 iki 34, nuo 35-36-37-8-9. Plane nurodyta, kad šie plotai yra priskiriami prie statinių servituto, nors ten nėra jokių statinių. Šiuo metu plote nuo 18 iki 29 yra vien tik mėšlas ir srutos. Esant tokiems prieštaravimams, teismas negalėjo tenkinti tokio reikalavimo, nes norai ir faktinės aplinkybės neatitinka CK reikalavimams dėl servituto turinio ir jo nustatymo. Todėl teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, o tai reiškia, kad priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

8. Atsakovė teismui pateikė priešieškinį su žemės sklypo servitutų planu. Nors teismas nepagrįstai ir atmetė šį reikalavimą, tačiau prašomas nustatyti kelio servitutas atitinka CK 4.119 str. 2 d., kur numatyta, kad nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Kaip matyti iš teismui teikto plano, kelio servitutas „S1“ yra 4 ir 5 metrų pločio. Kelio servitutas, pažymėtas indeksu „S2“ (teisė varyti gyvūnus), taip pat atitinka protingus ieškovų poreikius. Be to, tretysis asmuo - aplinkos apsaugos agentūros atstovas nepaneigė, kad galimas mėšlo transporterio įrengimas ir ties taškais 33-19. Be to, ieškovui K. J. nuosavybės teise priklausanti žemė yra vos už 50 metrų, nors teismas vertino, kad mėšlidė yra reikalinga būtent atsakovės žemėje. Kitas servitutas, numatantis teisę ribotai naudotis žemės plotu po pastatais ir reikalingu plotu jų eksploatacijai, taip pat atitinka protingus ieškovų poreikius pagal paskirtį naudoti pastatą. Atsižvelgus į faktinį pastato naudojimą, servitutu „S3“ numatytas 1198 m² žemės plotas apie pastatą, kuris reikalingas jį apeiti, prižiūrėti ar remontuoti, nors faktiškai pastatai užima 1050,31 m² žemės plotą. Iš to seka, kad šis servitutas taip pat neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.). Todėl manytina, kad teismas nepakankamai gerai išanalizavo atsakovės pateiktą planą su servitutais, neatsižvelgė į faktines ir teisines aplinkybes, nors pirmos instancijos teismas privalo nustatyti faktą, kuomet nagrinėjama šios kategorijos byla.

9. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl Sanitarinės apsaugos zonos (SAZ), nurodydamas, jog Sanitarinės apsaugos zona yra nustatyta, ir tai matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9.3. punkto. Šiuo atveju nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9 dalies „Specialios naudojimo sąlygos“ 9.3. punkte yra numatyta, kad SAZ nustatyta - gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatams“. Tačiau, kurioje vietoje, kokiam objektui SAZ nustatyta ir koks jo dydis nėra nurodyta. Be to, patikslinto priešieškinio reikalavimu prašyta ne nustatyti, bet patvirtinti 300 m. SAZ. Tai reiškia, kad yra skirtingos sąvokos „nustatyti“ ir „patvirtinti“. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir padarė klaidingas išvadas.

10. Teismas tik iš dalies patenkino reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, t.y. nustatė 200 Lt periodinę išmoką kasmet. Tačiau nagrinėjant bylą ieškovė nepanoro atskleisti savo gaunamų pajamų dydžio, nes ji tokių pajamų nedeklaruoja, pajamas gauna neoficialiai, jokių mokesčių nemoka. O tai reiškia, kad sunku yra nustatyti, koks protingas ir teisingas turėtų būti mokestis už naudojimąsi atsakovės E. U. žemės, kurioje stovi L. I. priklausantys statiniai, dalimi. Teismui buvo pateikti duomenys, kokias pajamas atsakovė galėtų gauti, jeigu jame nebūtų fermos. Tačiau teismas nevertino šių rašytinių įrodymų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius SAZ, atsakovės teisės ir teisėti interesai dar daugiau bus suvaržyti. Servitutas nustatomas neribotam laikui, ieškovai šiame žemės sklype vykdo ūkinę veiklą, iš kurios gauna pajamas, todėl vadovaujantis CK 4.129 str. nuostatomis, ieškovei nustatytina prievolė mokėti periodinę kompensaciją po 800 Lt kas mėnesį, indeksuojant mokėtiną kompensaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant kompensacijos mokėjimą nuo priešieškinio teisme priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai iš dalies sutiko su šiuo reikalavimu, pateikė kitos žemės nuomos sutartį, pagal kurią už 1 ha žemės plotą ieškovas moka 200 Lt per metus. Tačiau šis įrodymas nevertintinas, nes ši nuomos sutartis nėra registruota VĮ Registrų centre, ją galima surašyti bet kada ir tarp bet kokių asmenų tam, kad paveikti teismo įsitikinimą. Todėl tai nėra leistinas įrodymas, galintis turėti esminę reikšmę teismo sprendimo priėmimui. Antra vertus, tokioje galimai išnuomotoje žemėje nėra tokio statinio, kaip karvių ferma, ir ši žemė nėra paversta vientisa mėšlide, dėl ko savininkas galėtų patirti ypač didelių nepatogumų. Iš to seka, kad negalima susieti periodinės kompensacijos mokėjimo su žeme, kurioje nėra fermos ir mėšlidės, su žeme, kur toks statinys yra.

Šalies argumentai

2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad be jos sutikimo buvo pakeistas ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškovai, ieškodami priimtino pačiai atsakovei varianto, 2008-12-18 pateikė patikslintą servituto ploto variantą. Šiuo patikslintu ieškiniu, atsižvelgiant į atsakovės reiškiamas pretenzijas dėl per didelio servituto ploto, tardamiesi su matininku, ieškovai maksimaliai sumažino žemės servituto plotą iki būtinai reikalingo. Toks sumažintas žemės servituto plotas labiau atitinka atsakovės interesus nei ankstesnis ieškovų pateiktas servituto nustatymo planas. Nepagrįsti ir kiti apeliantės teiginiai apie tariamus teismo padarytus procesinius pažeidimus.

3. Apeliantė melagingai teigia, kad jai ieškovai nesiūlė ginčo išspręsti kitokiais visoms šalims priimtinais būdais. Tokiais variantais, kuriuos ieškovai atsakovei siūlo ir šiuo metu yra žemės sklypų mainų sutartis, nes ieškovui K. J. nuosavybės teisėmis šalia priklauso žemės sklypas, besiribojantis su atsakovės sklypu. Žemių naudingumo balai yra tie patys. Be to, ieškovai siūlėsi nupirkti atsakovei prie karvidžių priklausantį žemės sklypą už realią rinkos kainą. Tačiau visi ieškovų pasiūlymai be jokių argumentų ir pagrindimo buvo atmesti.