- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-180-516/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01118-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Meikštų dvaras“
- Ieškovas
- Narkotikų
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Meikštų dvaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Meikštų dvaras“ dėl nepanaudotos avanso dalies ir palūkanų priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, viešajai įstaigai „Europos socialinio fondo agentūra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Meikštų dvaras“ 151 083,31 Eur nepanaudoto avanso dalį, 1 573,20 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-528 buvo patvirtintas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1 (toliau – Aprašas). Aprašas nustatė reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ finansuojamas veiklas, taip pat institucijos, atliekančios paraiškų vertinimą, atranką ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų įgyvendinimo priežiūrą (Aprašo 1 punktas). Galimas pareiškėjas, teikiantis paraišką pagal Aprašą finansuoti projektus, buvo ieškovė, o galimi jo partneriai – psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos, turinčios galiojančią licenciją trumpalaikei institucinei socialinei globai socialinės rizikos asmenims teikti (Aprašo 13 ir 15 punktai). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-811 „Dėl finansavimo skyrimo projektui, pateiktam pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ buvo skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamam projektui „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ (toliau – Projektas). VšĮ „Europos socialinio fondo agentūra“ (toliau – Įgyvendinančioji institucija, Agentūra) ir Departamentas 2016 m. sausio 13 d. sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.3.1-ESFA-V-411-01-0001 ,,Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ sutartį (toliau – Projekto sutartis). Pagal Projekto sutarties 2.1 punktą, Departamentas įsipareigojo, įgyvendindamas Projektą, pasiekti Projekto sutarties 1 priede „Projekto aprašymas“ nurodytą Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus.
3. Ieškovas ir atsakovė 2016 m. sausio 28 d. sudarė jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.1 punktą ieškovas ir atsakovė, kooperuodami savo turtą, darbą, žinias, patirtį ir lėšas susitarė veikti kartu, įgyvendinant Projektą ir siekiant Apraše, Projekto sutartyje ir Sutartyje bei jos prieduose nustatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Atsakovė įsipareigojo pasiekti Sutarties II skyriuje ir Sutarties 2 priede „Projekto įgyvendinimo stebėsenos rodikliai ir Numatomos veiklos ir planuojamas finansavimas“ numatytus rezultato ir produkto rodiklius (Sutarties 9.2 punktas), o ieškovas įsipareigojo administruoti Projekto veiklas ir išlaidas Projekto įgyvendinimo metu (Sutarties 8.3 punktas). Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. spalio 11 d., vadovaudamasis Sutarties 12 punktu ir atsižvelgdamas į atsakovės prašymus, Departamentas pervedė atsakovei iš viso 312 500 Eur avanso. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. iš ieškovo pervestos atsakovei avanso sumos tinkamomis kompensuoti atsakovės išlaidomis buvo pripažinta 161 416,69 Eur.
4. Atsakovė 2020 m. vasario 6 d. kreipėsi į ieškovą su prašymu išmokėti 204 556,16 Eur dydžio avansą, naudotiną Sutarties vykdymui, taip pat informavo Departamentą, kad nuo minėto prašymo surašymo dienos (t. y. 2020 m. vasario 6 d.) sustabdo Sutarties vykdymą, nes neturi finansinių galimybių savo lėšomis finansuoti tolimesnį Sutarties vykdymą. Apie aplinkybę, kad sustabdo Projekto vykdymą, ieškovą atsakovė taip pat informavo 2020 m. vasario 14 d. raštu. Įvertinęs nurodytą atsakovės poziciją, ieškovas 2020 m. gegužės 18 d. pranešimu informavo atsakovę, kad po 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos vienašališkai nutraukia Sutartį ir iki Sutarties nutraukimo įsigaliojimo reikalauja grąžinti nepanaudoto avanso dalį – 151 083,31 Eur. Departamento 2020 m. gegužės 18 d. pranešimas atsakovei buvo įteiktas 2020 m. gegužės 19 d., todėl atsakovė privalėjo grąžinti ieškovei nepanaudoto avanso dalį iki 2020 m. birželio 18 d. Per nustatytą terminą atsakovei negrąžinus ieškovei nepanaudoto avanso likučio, ieškovė 2020 m. liepos 1 d. raštu, kuris atsakovei buvo įteiktas 2020 m. liepos 3 d., priminė pareigą grąžinti nepanaudoto avanso dalį ir paragino nedelsiant tai padaryti.
5. Nurodė, kad Sutarties 40 punkte nustatyta, jog nutraukęs Sutartį, Departamentas turi teisę reikalauti iš atsakovės per vieną mėnesį grąžinti nepanaudoto avanso dalį ir tas lėšas, kurios nebuvo pripažintos tinkamomis kompensuoti išlaidomis. Ieškovui vienašališkai Sutartyje nustatyta tvarka nutraukus Sutartį bei pareikalavus, kad atsakovė grąžintų nepanaudoto avanso dalį, tokį turtą atsakovė privalo grąžinti. Be to, toks turtas turi būti grąžintas ir dėl to, kad yra išnykęs pagrindas atsakovei jį valdyti. Atsakovė neįvykdė Sutarties 40 punkte nustatytos prievolės ir tokiu būdu pažeidė Sutartį. Šiuo metu atsakovė be teisinio pagrindo valdo nepanaudoto avanso dalį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės turi būti priteista 151 083,31 Eur nepanaudoto avanso dalis. Laikytina, kad atsakovė yra praleidusi terminą grąžinti ieškovei nepanaudoto avanso dalį (151 083,31 Eur) ir nuo 2020 m. birželio 19 d. naudojasi ne savo pinigais, todėl atsakovės atžvilgiu turi būti taikoma civilinė atsakomybė už laiku negrąžintus pinigus. Atitinkamai už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. (kreipimosi į teismą su šiuo ieškiniu dienos) atsakovės mokėtinų ieškovei kompensacinių palūkanų suma sudaro 1 573,20 Eur (151 083,31 Eur x 5 procentai / 365 d. x 76 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė Departamentui iš atsakovės VšĮ „Meikštų dvaras“ 151 083,31 Eur nepanaudoto avanso dalį, 1 573,20 Eur palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų, 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 12 punktu bei atsižvelgdamas į atsakovės prašymus, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. spalio 11 d., pervedė atsakovei iš viso 312 500 Eur avanso. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. iš pervesto atsakovei avanso sumos tinkamomis kompensuoti atsakovės išlaidomis buvo pripažinta 161 416,69 Eur. Agentūra 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pripažino, kad dėl partnerio VšĮ „Meikštų dvaras“ veiksmų nustatytas pažeidimas, pripažintos netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos – 134 961,14 Eur.
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. gruodžio 22 d. išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą, konstatavo, jog atsakovė į sutartis su Projekto dalyviais įtraukdama sąlygą dėl dalies su Projekto veikla susijusių patiriamų išlaidų kompensavimo ir vėliau tas lėšas gaudama, pažeidė Projekto sutarties 6.10 punktą, Agentūra turėjo teisinį pagrindą nepagrįstai gautą 134 961,14 Eur sumą pripažinti netinkamoms finansuoti Projekto sutarties išlaidomis.
9. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl atsakovės pareigos Sutarties 40 punkto pagrindu grąžinti nepanaudoto avanso dalį, kuri sudaro 151 083,31 Eur.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė teisinę pareigą elgtis prievoliniuose santykiuose sąžiningai ir nepagrįstai sustabdė Sutarties vykdymą. Teismo vertinimu, ieškovas turėjo pagrindą Sutarties vykdymo sustabdymą pripažinti Sutarties esminiu pažeidimu, nes dėl atsakovės veiksmų kilo grėsmė, jog nebus pasiekti Sutarties II skyriuje ir Sutarties 2 priede numatyti produkto ir rezultato rodikliai, nebus tinkamai įgyvendinamas Projektas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, jos teisėti ir pagrįsti lūkesčiai dėl nustatytų Sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl Sutartį pažeidusios atsakovės veiksmų, o tai lemia esminį Sutarties pažeidimą.
11. Konstatavęs, kad atsakovei sustabdžius Sutarties vykdymą, kilo grėsmė sėkmingam Projekto įgyvendinimui, teismas sprendė, kad ieškovė, remdamasi Sutarties 39.7 punktu, turėjo teisę nutraukti Sutartį vienašališkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 217 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
12. Teismas nenustatė pagrindų, pateisinančių prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Nors atsakovė 2020 m. vasario 6 d. pateiktame prašyme išmokėti 204 556,16 Eur dydžio avansą nurodė, kad CK 6.207 straipsnio 1 dalies pagrindu sustabdo sutarties vykdymą, nes neturėdama sutartyje numatyto avanso neturi finansinių galimybių savo lėšomis finansuoti tolesnį sutarties vykdymą, tačiau, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatų. Nurodė, kad Sutarties 1.3 punkte nustatyta, jog atsižvelgiant į Aprašo 30 punktą, Partnerio Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia Projektui skiriamo finansavimo lėšos, bus finansuojamos iš partnerio lėšų. Pagal Sutarties 21 punkto nuostatas Projekto Partneris pripažintas netinkamomis finansuoti jo išlaidas Projekte, taip pat taikytas finansavimo korekcijas, nuoskaitas ar kitas nenumatytas išlaidas padengia iš savo lėšų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Projekto dalyvio įsipareigojimas netinkamomis finansuoti išlaidas padengti iš savo lėšų buvo viena iš sutarties sąlygų. Nurodė, kad Įgyvendinančios institucijos priimti sprendimai dalį išlaidų nepripažinti tinkamomis finansuoti, nesudarė pagrindo atsisakyti vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė, prieš priimdama sprendimą tapti Projekto partnere, turėjo įvertinti, kad dalis patiriamų išlaidų gali būti nekompensuojamos. Pasirašydama sutartis, atsakovė prisiėmė riziką dėl ateityje galinčių kilti neigiamų finansinių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
13. Atsakovės argumentus, kad ji viešai deklaravo tiek potencialiems dalyviams, tiek ir kitiems asmenis, jog Projekto lėšomis yra kompensuojama tik dalis vykdant dalyvių reabilitaciją atsakovės patiriamų išlaidų, kartu nurodydama ir Projekto lėšomis nekompensuojamų atsakovės išlaidų dalį, kurios buvo apmokamos atsakovės lėšomis, teismas laikė nepagrįstais. Nurodė, kad Projekto sutarties 6.10 punkte buvo įtvirtintas draudimas imti mokestį iš dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant Projekto veiklas. Analogiška nuostata, draudžianti projekto vykdytojui imti bet kokius mokesčius iš projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant projekto veiklas, buvo numatyta ir Sutarties 9.9 punkte. Teismo vertinimu, atsakovės pozicija prieštaravo ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2?straipsnio 2 dalyje nustatytai paramos esmei, pagal kurią paramos dalykai yra teikiami savanoriškai ir neatlygintinai. Tai, kad vykdant Projektą paaiškėjo, jog dalis atsakovės patiriamų išlaidų negali būti kompensuojama, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo atsakovei nesilaikyti Projekto sutarties 6.10 , 9.9?punkte numatytų sąlygų.
14. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Įgyvendinančioji institucija papildomai netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 33 899,46 Eur. Teismo vertinimu, grąžintina avansu gauta suma, kuri nustatyta tvarka nebuvo pripažinta tinkamomis išlaidomis – 168 860,60 Eur (134 961,14 Eur + 33 899,46 Eur). Konstatavo, kad nors ieškovas reiškia reikalavimą dėl mažesnės sumos, t. y. 152 656,51 Eur priteisimo, tai nepaneigia reikalavimo pagrįstumo.
15. Teismas nustatė, kad atsakovei prievolė sumokėti ieškovui 152 656,51 Eur, be kita ko, kilo Sutarties 40 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad nutraukęs sutartį Vykdytojas turi teisę reikalauti iš Partnerio per vieną mėnesį grąžinti nepanaudoto avanso dalį ir tas lėšas, kurios nebuvo pripažintos tinkamomis kompensuoti išlaidomis.
16. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Utenos apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-18-277/2021, kurioje atsakovės vadovui M. S. pateikti kaltinimai dėl dokumentų suklastojimo ir kad apgaule kito asmens (atsakovės) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Tai, kad baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, teismo vertinimu, nepaneigia išvadų dėl prievolės grąžinti avansu gautas lėšas, nes baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Atsakovė VšĮ „Meikštų dvaras“ apeliaciniu skundu prašo sustabdyti civilinę bylą iki Utenos apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-277/2021 bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas; nesustabdžius civilinės bylos išreikalauti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) 2021 m. sausio 11 d. ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktame rašte minimo poėmio metu paimtus dokumentus (jų kopijas), t. y. 2016 m. sausio 28 d. tarp VŠĮ „Meikštų dvaras“ ir Departamento sudarytos Sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2018 m. sausio 1 d. VšĮ „Meikštų dvaras“ surašytus ir Departamentui pateiktus dokumentus, patvirtinančius VšĮ „Meikštų dvaras“ patirtas išlaidas vykdant šią Sutartį, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Sutarties 12 punktas numato, kad atsakovei išmokamas avansas iki 30 procentų nuo atsakovės biudžeto bendros sumos, nurodytos Sutarties 2 priede. Sutarties priede Nr. 2 nurodyta, kad atsakovės biudžeto suma iš viso sudaro 1 376 853,88 Eur. Remiantis Sutartimi, ieškovas įsipareigojo išmokėti atsakovei avansu iki 413 056,16 Eur dydžio pinigų sumą. Ieškovui 2020 m. vasario 6 d prašyme atsakovė nurodė, kad gavo iš ieškovo 312 500 Eur dydžio avansą ir pateikė ieškovui pažymą, iš kurios matyti, jog prašymo pateikimo dieną atsakovė buvo visa apimtimi išnaudojusi ieškovo išmokėtą avansą. Sutarties 15 punkto pagrindu atsakovė turėjo teisę gauti iš ieškovo papildomą avansą, neviršijantį 413 056,16 Eur sumos. Kadangi atsakovė negavo iš ieškovo prašomo avanso ir Sutarties 14 punkte minimo motyvuoto sprendimo tenkinti/netenkinti atsakovės prašymą dėl avanso išmokėjimo, 2020 m. vasario 14 d. raštu informavo ieškovą apie Sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo laikiną sustabdymą. Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino ieškovo sprendimo neišmokėti atsakovei avanso pagrįstumo bei teisėtumo. Ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsisakė išmokėti atsakovei avansą. Jei ieškovas būtų išmokėjęs avansą, atsakovė būtų ir toliau vykdžiusi Sutartį ir ją įvykdžiusi.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl Agentūros sprendimo įsigaliojimo momento bei sprendimu nustatytų teisinių padarinių taikymo momento. Agentūros sprendimą atsakovė ginčijo instancine tvarka ir teismo sprendimas dėl Agentūros sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo įsiteisėjo tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Tuo tarpu sprendimą neišmokėti atsakovei avansą ieškovas grindė Agentūros sprendimu, kurio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas tuo metu dar buvo sprendžiamas teisme. Teismui nenustačius momento, nuo kurio Agentūros sprendimas sukuria teisinius padarinius, negalima įvertinti ir nustatyti ar ieškovas pagrįstai atsisakė išmokėti atsakovei Sutartimi sulygtą avansą.
17.3. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas, neturėdamas teisinio ir faktinio pagrindo, nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė Sutarties vykdymo metu nusistovėjusią avanso įskaitymo į eilinius mokėjimus atsakovei praktiką ir taip apribojo atsakovės galimybę Sutarties 12 punkto pagrindu gauti avansą. Toks neteisėtas ieškovo elgesys laikytinas pažeidžiančiu Sutarties 12 ir 15 punktų nuostatas.
17.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės inicijuoto Sutarties vykdymo laikino sustabdymo teisėtumo/neteisėtumo klausimą, privalėjo visų pirma nustatyti ar ieškovas turėjo sutartinę prievolę atsakovei išmokėti Sutartyje numatytą avansą. Tik nustatęs, kad ieškovas neturėjo sutartinės prievolės išmokėti atsakovei avansą, pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti atsakovės inicijuotą Sutarties vykdymo laikiną sustabdymą neteisėtu ir tuomet spręsti ar toks Sutartinės prievolės pažeidimas sudarė pagrindą ieškovui nutraukti Sutartį vienašališkai dėl atsakovės padaryto esminio Sutarties pažeidimo.
17.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad Utenos apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-18-277/2021, kurioje atsakovės vadovui M. S. pateikti kaltinimai dėl dokumentų suklastojimo ir apgaule kito asmens (atsakovės) naudai įgyto didelės vertės svetimo turto. Šioje baudžiamojoje byloje yra vertinamas ir nustatinėjamas faktas ar atsakovė, konkrečiai – atsakovės vadovas, ėmė mokestį iš konkrečių Projekto dalyvių už veiklas, kurios buvo finansuojamos Projekto lėšomis. Agentūra inicijavo pažeidimo tyrimą ir tirdama pažeidimą rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija. Tuo atveju jei baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas konstatuos, kad atsakovė neėmė mokesčio iš konkrečių Projekto dalyvių už veiklas, kurios buvo finansuojamos Projekto lėšomis, atitinkamai Agentūros sprendimas ir administracinių teismų procesiniai sprendimai turės būti peržiūrėti. Panaikinus Agentūros sprendimą, neliks teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nėra Projekto paskirčiai panaudojusi ieškovo reikalaujamo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai Sutarties pagrindu gauto avanso.
17.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas Sutarties 40 punktą, iš atsakovės ieškovui priteisė 1 573,20 Eur dydžio kompensacines palūkanas.
17.7. Pirmosios instancijos teismas Sprendime neįvertino atsakovės atstovo pozicijos dėl ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti realumo. Iki 2020 m. gruodžio 10 d. visus ieškovo teismui teiktus procesinius dokumentus (ieškinį, dubliką, prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo) rengė ir pasirašė bei pateikė teismui ieškovo darbuotojai, įskaitant ir teisinį išsilavinimą turinčius darbuotojus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovo teismui teiktus dokumentus būtų rengęs advokatas P. S.. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pateikti į bylą dokumentai nepatvirtinta ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti realumo.
Atsiliepimas
18. Ieškovas Departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti apeliantės prašymą stabdyti civilinę bylą ir išreikalauti rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Atsakovė, pristatydama faktines aplinkybes, pateikia teiginius, kurie buvo kritiškai įvertinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais – Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Nėra jokio pagrindo abejoti sprendimo dalies dėl nepanaudotos avanso priteisimo teisėtumu ir pagrįstumu.
18.2. Teismas visiškai teisingai ir pagrįstai sprendė, jog Departamentas teisėtai atsisakė išmokėti atsakovei 204 556,16 Eur dydžio papildomą avansą, o atsakovė neteisėtai vienašališkai sustabdė Sutarties vykdymą. Atsakovė neteisingai nurodė prašomas pervesti avanso sumas. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. spalio 11 d., vadovaudamasis Sutarties 12?punktu ir atsižvelgdamas į atsakovės prašymus, Departamentas pervedė atsakovei iš viso 312?500?Eur avanso. Maksimali avanso suma, kuri pagal Sutartį galėjo būti pervesta atsakovei, sudarė 413 056,16 Eur. Vadinasi, atsakovei gavus 312 500 Eur avansą, atsakovei pagal Sutartį galėjo būti papildomai sumokėta ne daugiau kaip 100 556,16 Eur avanso. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl atsakovė, teikdama Departamentui 2020 m. vasario 6 d. prašymą, jame nurodė, jog atsakovei turėtų būti pervesta 204 556,16 Eur avanso. 2020 m. vasario 6 d. (kai atsakovė kreipėsi į Departamentą dėl papildomo 204 556,16 Eur avanso) ir 2020 m. vasario 14 d. (kai atsakovė vienašališkai sustabdė Sutarties vykdymą) atsakovė disponavo 208 500 Eur dydžio neužskaityto avanso suma, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovė sustabdė Sutarties vykdymą dėl Departamento įsipareigojimų pagal Sutartį tariamo nevykdymo. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad būtų ir toliau vykdžiusi Sutartį, jeigu Departamentas būtų sumokėjęs atsakovei jos prašomą 204 556,16 Eur papildomą avansą.
18.3. Atsakovė, 2020 m. vasario 14 d. pranešimu informavusi apie Sutarties vykdymo sustabdymą, neteikė informacijos Departamentui apie savo įsipareigojimų Projekte įgyvendinimo eigą, nors Departamentas net kelis kartus prašė atsakovės tokią informaciją pateikti. Be to, nebuvo pagrindų, pateisinančių Sutarties neįvykdymą pagal atsakovės Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovės prievolių pagal Sutartį neįvykdymas sudarė pagrindą Departamentui nesitikėti, kad Sutartis bus tinkamai įvykdyta ateityje – atsakovės vienašališkas Sutarties nevykdymas, savavališkai ją sustabdžius, pažeidė Departamento teisėtus lūkesčius, kad Sutartis bus įvykdyta laiku ir tinkamai. Negaudamas atsakovės pozicijos dėl tolimesnio Sutarties vykdymo ar Sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu pagal Sutarties 41 punktą, Departamentas atsakovės 2020 m. vasario 6 d. prašyme deklaruotą Sutarties sustabdymą laikė Sutarties vykdymo pažeidimu.
18.4. Departamentas teisingai užskaitė atsakovei sumokėto avanso dalį.
Šalies argumentai
18.5. Sutinka su teismo padaryta išvada, kad nebuvo nustatyta pagrindų, pateisinančių atsakovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Nors atsakovė 2020 m. vasario 6 d. pateiktame prašyme išmokėti 204 556,16 Eur dydžio avansą nurodė, kad CK 6.207 straipsnio 1 dalies pagrindu sustabdo Sutarties vykdymą, nes, neturėdama Sutartyje numatyto avanso, neturi finansinių galimybių savo lėšomis finansuoti tolimesnį sutarties vykdymą, teismas pagrįstai vertino, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatų. Agentūros priimti sprendimai dalį išlaidų nepripažinti tinkamomis finansuoti, nesudaro pagrindo atsisakyti vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė, prieš priimdama sprendimą tapti Projekto partnere, turėjo įvertinti, kad dalis patiriamų išlaidų gali būti nekompensuojamos, todėl pasirašant sutartis numatytomis sąlygomis, atsakovė tuo pačiu prisiėmė ir riziką dėl ateityje galinčių kilti neigiamų finansinių pasekmių.
18.6. Teismas pagrįstai sprendė, kad tai, jog baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, nepaneigia teismo išvadų dėl prievolės grąžinti avansu gautas lėšas, nes baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus.
18.7. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė argumentų bei į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad Agentūra pranešimuose apie mokėjimo prašymo dalies patvirtinimą būtų neteisingai apskaičiavusi ir netinkamomis pripažinusi atsakovės patirtas 33 899,46 Eur išlaidas. Agentūra pagrįstai yra pripažinusi netinkamomis Projekto lėšomis finansuoti atsakovės vykdant Sutartį patirtas 168 860,60 Eur dydžio išlaidas, todėl teismas pagrįstai patenkino Departamento ieškinį atsakovei.
18.8. Teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino Departamento reikalavimą priteisti iš atsakovės kompensacines palūkanas. Byloje nėra ginčo, kad Sutartis buvo nutraukta 2020 m. birželio 18 d. Nutraukus Sutartį, išnyko pagrindas atsakovei naudotis nepanaudoto avanso dalimi, kuri sudarė 151 083,31?Eur. Atsakovė nuo 2020 m. birželio 19 d. naudojosi ne savo pinigais, be to, 151 083,31?Eur sumos nėra grąžinusi iki šiol. Todėl nuo 2020 m. birželio 19 d. atsakovei turi būti taikoma civilinė atsakomybė už laiku negrąžintus pinigus.
18.9. Teismas pagrįstai Departamentui iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančios 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad advokatas įsipareigojo Departamentui teikti teisines paslaugas Departamento vykdomame Projekte – konsultuoti, rengti procesinius dokumentus ir kt. Advokatas, suteikęs Departamentui konsultacijas ir parengęs ieškinį, kuris buvo pateiktas teismui, 2020 m. rugsėjo 14 d. išrašė Departamentui sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje buvo detalizuotos suteiktos paslaugos. Departamentas Teisinių paslaugų sutarties pagrindu kreipėsi pagalbos į advokatą, kuris parengė dubliką. Suteikęs minėtas paslaugas, advokatas 2020 m. spalio 19 d. išrašė Departamentui sąskaitą. Advokato išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas Departamentas apmokėjo 2020 m. rugsėjo 17?d. ir 2020 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymais. Tai, kad Departamento procesinius dokumentus teismui pateikė ne advokatas, o Departamento darbuotojai, niekaip nepaneigia fakto, kad advokatas Departamentui teikė su byla susijusias teisines paslaugas.
18.10. Nesutinka su prašymu stabdyti bylą. Bylą nagrinėjant teisme, atsakovė nebuvo pareiškusi prašymo stabdyti bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Atsakovės prašymas stabdyti bylą turėtų būti vertinamas kaip bylos vilkinimas. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokios aplinkybės yra įrodinėjamos baudžiamojoje byloje. Atsakovė prašymo stabdyti bylą nepagrindė jokiais įrodymais.
18.11. Nesutinka su atsakovės prašymu išreikalauti papildomus dokumentus. Atsakovė nenurodė dėl ko minėtų dokumentų į bylą negalėjo pateikti pati. Teismas 2021 m. sausio 22 d. vykusio posėdžio metu analogišką atsakovės prašymą atmetė, nurodydamas, kad prašomi išreikalauti dokumentai yra nesusiję su ginčo laikotarpiais. Neaišku, kokią įtaką bylai turės atsakovės prašomi išreikalauti dokumentai.
Atsiliepimas
19. Trečiasis asmuo VšĮ „Europos socialinio fondo agentūra“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Agentūra atliko pažeidimo tyrimą ir, išanalizavusi visas aplinkybes, priėmė sprendimą nustatyti projekte pažeidimą, pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas – 134 961,14 Eur tiesioginių išlaidų ir jas susigrąžinti. Pažeidimas nustatytas dėl to, kad ieškovo partneris (apeliantė) iš projekto dalyvių ar su jais susijusių asmenų ėmė mokestį ir nepagrįstai gavo 134 961,14 Eur, nors projekto sutarties 6.10 punkte numatytas draudimas imti mokestį iš projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant projekto veiklas. Agentūra šią su pažeidimu susijusią sumą išskaičiavo iš ieškovo teikiamų mokėjimo prašymų Agentūrai, taigi šios išlaidos, vadovaujantis projekto sutartimi, buvo nekompensuotos ieškovui, o ieškovas, savo ruožtu vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, nekompensavo jų apeliantei.
19.2. Atmestinas apeliantės argumentas, kad Agentūros sprendimas iki 2020 m. gruodžio 22 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo) nesukėlė jokių teisinių padarinių. Lėšos, kurios pripažintos grąžintinomis, turi būti grąžintos ne vėliau kaip per 90 dienų nuo sprendimo dėl lėšų grąžinimo priėmimo.
19.3. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad tuo atveju, jei baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, ištyręs visus ikiteisminio tyrimo surinktus įrodymus, konstatuos, kad atsakovė neėmė mokesčio iš konkrečių projekto dalyvių už veiklas, kurios buvo finansuojamos projekto lėšomis, atitinkamai Agentūros sprendimas ir administracinių teismų procesiniai sprendimai dėl Agentūros sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo turės būti peržiūrėti ir Agentūros sprendimas panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje konstatavo, kad Agentūra priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nustatyti projekte pažeidimą. Baudžiamojoje byloje sprendžiamas klausimas, ar tokie apeliantės atsakingų asmenų veiksmai turi nusikalstamos veikos (sukčiavimo) požymių. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir kvalifikuodamas atliktus veiksmus, nepasisakys, ar apeliantė pažeidė projekto sutartį, kadangi tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl bylos sustabdymo ir dokumentų išreikalavimo
21. Atsakovė VšĮ „Meikštų dvaras“ apeliaciniame skunde prašo sustabdyti civilinę bylą iki Utenos apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-277/2021 bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas, o nesustabdžius civilinės bylos – išreikalauti iš FNTT poėmio metu paimtus dokumentus (jų kopijas), t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2018 m. sausio 1 d. VšĮ „Meikštų dvaras“ surašytus ir Departamentui pateiktus dokumentus, patvirtinančius atsakovės patirtas išlaidas vykdant Sutartį.
22. Nustatyta, kad Utenos apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-6-277/2022, kurioje atsakovės vadovui M. S. buvo pateikti kaltinimai dėl dokumentų suklastojimo ir kad apgaule įgijo kito asmens (atsakovės) naudai didelės vertės svetimą turtą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Utenos apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu VšĮ „Meikštų dvaras“ vadovas M. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
23. Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos iki paminėto nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar atsakovės vadovo veiksmai turėjo nusikalstamos veiklos požymių, tačiau nebuvo sprendžiama, ar atsakovė VšĮ „Meikštų dvaras“ pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar Agentūros sprendimas pripažinti dalį atsakovei sumokėto avanso netinkamomis finansuoti lėšomis buvo pagrįstas ir pan. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kokios baudžiamojoje byloje įrodinėtos aplinkybės yra (gali būti) reikšmingos šios civilinės bylos teisingam išsprendimui ir kurių aplinkybių negalėjo (negali) nustatyti bei įvertinti teismas nagrinėjamoje byloje.
24. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo.
25. Atsakovė taip pat prašė išreikalauti iš FNTT papildomus dokumentus – laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2018 m. sausio 1 d. VšĮ „Meikštų dvaras“ surašytus ir Departamentui pateiktus dokumentus, patvirtinančius atsakovės patirtas išlaidas, vykdant Sutartį.
26. Visų pirma pažymėtina tai, kad atsakovė nepagrindė, ką paminėtais dokumentais ji siekia įrodyti ar paneigti byloje. Be to, prašomi išreikalauti dokumentai nėra susiję su šioje byloje sprendžiamo ginčo laikotarpiu. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovei pervesto, tačiau laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. nepanaudoto 151 083,31 Eur avanso grąžinimo, tuo tarpu atsakovė prašo išreikalauti dokumentus, patvirtinančius jos patirtas išlaidas, vykdant Jungtinės veiklos sutartį, apimančius laikotarpį nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atsakovės VšĮ „Meikštų dvaras“ prašymą dėl papildomų dokumentų išreikalavimo ir jo netenkina.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
27. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-528 buvo patvirtintas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-811 buvo skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamam projektui „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“.
28. Ieškovas Departamentas ir trečiasis asmuo Agentūra 2016 m. sausio 13 d. sudarė Projekto sutartį, pagal kurią Departamentas, įgyvendindamas Projektą, įsipareigojo pasiekti Projekto sutarties 1 priede „Projekto aprašymas“ nurodytą Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus.
29. Nustatyta, kad Projektui įgyvendinti ieškovas Departamentas ir atsakovė VšĮ „Meikštų dvaras“ 2016 m. sausio 28 d. sudarė Sutartį, pagal kurios 1.1 punkto nuostatas šalys, kooperuodamos savo turtą, darbą, žinias, patirtį ir lėšas susitarė veikti kartu, įgyvendinant Projektą ir siekiant Apraše, Projekto sutartyje ir Sutartyje bei jos prieduose nustatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Atsakovė įsipareigojo pasiekti Sutarties II skyriuje ir Sutarties 2 priede „Projekto įgyvendinimo stebėsenos rodikliai ir Numatomos veiklos ir planuojamas finansavimas“ numatytus rezultato ir produkto rodiklius (Sutarties 9.2 punktas), o ieškovas įsipareigojo administruoti Projekto veiklas ir išlaidas Projekto įgyvendinimo metu (Sutarties 8.3 punktas).
30. Departamentas, vadovaudamasis Sutarties 12 punktu, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. spalio 11 d., pervedė atsakovei iš viso 312 500 Eur avanso. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. iš pervesto atsakovei avanso sumos tinkamomis kompensuoti atsakovės išlaidomis buvo pripažinta 161 416,69 Eur suma.
31. Nustatyta, kad Agentūra 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto lėšas – 134 961,14 Eur, o papildomais 2018 m. spalio 16 d., 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. balandžio 17 d., 2019 m. liepos 2 d. pranešimais netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino dar 33 899,46 Eur lėšas.
32. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė VšĮ „Meikštų dvaras“, remdamasi Sutartimi, 2020 m. vasario 6 d. pateikė prašymą ieškovui išmokėti likusį 204 556,16 Eur avansą, kartu informuodama, kad nuo šio kreipimosi surašymo iki nurodyto avanso faktinio gavimo dienos, CK 6.207 straipsnio 1 dalies pagrindu sustabdo Sutarties vykdymą, nes, neturėdama avanso, neturi finansinių galimybių savo lėšomis finansuoti tolimesnį Sutarties vykdymą. Departamentas 2020 m. balandžio 23 d. atsakovei adresuotame rašte nurodė, kad išmokėto avanso suma – 312 500 Eur, neužskaityto avanso suma – 151 083,31 Eur bei paprašė iki 2020 m. balandžio 29 d. pateikti poziciją dėl tolimesnio Projekto sutarties vykdymo ar nutraukimo, pažymėjęs, kad Sutarties sustabdymą laiko esminiu Sutarties vykdymo pažeidimu, nes nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. nebuvo gauta jokios informacijos apie Projekto veiklų įgyvendinimą, o 2020 m. gegužės 18 d. raštu informavo atsakovę, kad po 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos vienašališkai nutraukia Sutartį ir reikalauja grąžinti nepanaudoto avanso dalį – 151 083,31 Eur.
33. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovės pareigos, remiantis Sutarties 40 punktu, grąžinti ieškovui nepanaudoto avanso dalį – 151 083,31 Eur (312 500 Eur – 161 416,69 Eur).
34. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovui nepanaudoto avanso dalį, teigia, kad 2020 m. vasario 6 d. raštu, adresuotu ieškovui, nurodė, jog gavo 312 500 Eur dydžio avansą ir pateikė pažymą, patvirtinančią, jog avansas visa apimtimi yra išnaudotas. Kadangi negavo iš Departamento papildomo avanso, laikinai sustabdė Sutartimi prisiimtų prievolių vykdymą. Apeliantės manymu, Departamentas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsisakė išmokėti atsakovei avansą. Jei ieškovas būtų išmokėjęs avansą, atsakovė būtų ir toliau vykdžiusi Sutartį ir ją įvykdžiusi.
Dėl nepanaudoto avanso grąžinimo
35. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ginčą dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovui nepanaudoto avanso dalį, visų pirma būtina įvertinti, ar Departamento sprendimas atsisakyti išmokėti atsakovei likusią avanso dalį bei nutraukti Sutartį buvo teisėtas ir pagrįstas.
36. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina ir dėl to nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. spalio 11 d., vadovaudamasis Sutarties 12?punktu, Departamentas pervedė atsakovei iš viso 312?500?Eur avanso. Maksimali avanso suma, kuri, remiantis šalių pasirašytos Jungtinės veiklos sutarties 12 punktu ir šios sutarties 2 priedu, galėjo būti pervesta atsakovei sudarė 413 056,16 Eur.
37. Sutarties IV skyriaus 10 punkte nustatyta, kad partnerio išlaidos Projekte pripažįstamos tinkamomis ir apmokamos vadovaujantis Taisyklių, Aprašo ir Vykdytojo pasirašytos Finansavimo sutarties sąlygomis ir nustatyta tvarka. Tinkamomis pripažįstamos tik tos išlaidos, kurios susijusios su faktiškai pasiektais projekto kiekybiniais ir kokybiniais fiziniais veiklos įgyvendinimo ir stebėsenos rodikliais ir atitinkančios šiame punkte nurodytų teisės aktų dokumentų reikalavimus. Sutarties 20 punkte nustatyta, kad projekto partneriui kompensuojamos tik tos išlaidos, kurias Įgyvendinanti institucija (Agentūra) pripažino tinkamomis, vadovaujantis Taisyklių, Aprašo, Finansavimo sutarties bei kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais. Sutarties 21 punkte nustatyta, kad Projekto partneris pripažintas netinkamomis finansuoti jo išlaidas Projekte, taip pat taikytas finansavimo korekcijas, nuoskaitas ar kitas nenumatytas išlaidas padengia iš savo lėšų.
38. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. iš pervesto atsakovei avanso sumos tinkamomis kompensuoti atsakovės išlaidomis buvo pripažinta 161 416,69 Eur suma. Nustatyta, kad Agentūra, atlikusi tyrimą, 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto lėšas – 134 961,14 Eur. Sprendimas buvo priimtas Agentūrai nustačius, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. iš projekto dalyvių ir su jais susijusių asmenų papildomai gavo 134 961,14 Eur, taip pažeisdama Sutarties 6.10 punktą, draudžiantį imti mokestį iš projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant projekto veiklas. Vėliau Agentūra netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino dar 33 899,46 Eur lėšas. Vadovaudamasi Projekto sutartimi, Agentūra nekompensavo šių išlaidų ieškovui, o ieškovas, vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, atitinkamai nekompensavo išlaidų atsakovei. Įvertinęs tai, kad atsakovė, 2020 m. vasario 6 d. pateikusi prašymą išmokėti 204 556,16 Eur avansą, nebuvo panaudojusi 151 083,31 Eur avanso (312 500 Eur išmokėtas avansas – 161 416,69 Eur užskaitytas avansas), Departamentas 2020 m. balandžio 23 d. raštu atsisakė išmokėti atsakovei likusią avanso sumą, kartu pažymėjęs, kad atsakovės sutartinių įsipareigojimų sustabdymą iki nebus gauta likusi avanso suma laiko esminiu Sutarties pažeidimu, o vėliau, 2020 m. gegužės 18 d. raštu informavo apie vienašališką Sutarties, pasirašytos su atsakove, nutraukimą.
39. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovės VšĮ „Meikštų dvaras“ skundą dėl Agentūros 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo panaikinimo, 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsakovė į sutartis su Projekto dalyviais įtraukdama sąlygą dėl dalies su Projekto veikla susijusių patiriamų išlaidų kompensavimo ir vėliau tas lėšas gaudama, pažeidė Projekto sutarties 6.10 punktą, todėl Agentūra turėjo teisinį pagrindą nepagrįstai gautą 134 961,14 Eur sumą pripažinti netinkamoms finansuoti Projekto sutarties išlaidomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
40. Taigi paminėti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė VšĮ „Meikštų dvaras“ pažeidė teisinę pareigą prievoliniuose santykiuose elgtis sąžiningai ir, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sustabdė Sutarties vykdymą. Tiek Agentūros, tiek įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovė, vykdydama projektą, pažeidė Projekto sutarties 6.10 punktą, todėl Agentūra turėjo teisinį pagrindą dalį atsakovei pervesto avanso pripažinti netinkamoms finansuoti Projekto sutarties išlaidomis, o Departamentas šių išlaidų nekompensuoti atsakovei.
41. Tiek Projekto sutarties 6.10 punktas, tiek Sutarties 39.3 punktas nustatė, kad Departamentas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jei nustatoma, kad partneris (VšĮ „Meikštų dvaras“) ima mokestį iš Projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant projekto veiklas. Jungtinės veiklos sutarties 39.7 punkte įtvirtina, kad vykdytojas (Departamentas) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu partneris (VšĮ „Meikštų dvaras“) nevykdo kitų sutartimi priimtų įsipareigojimų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio kyla grėsmė sėkmingam Projekto įgyvendinimui, o įgyvendinančioji institucija (Agentūra) gali pradėti pažeidimo procedūrą ir nutraukti Finansavimo sutartį.
42. Pažymėtina, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. Vieni iš tokių kriterijų – kai nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kai neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais.
43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju Departamentas turėjo pakankamą pagrindą atsakovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo sustabdymą pripažinti esminiu Sutarties pažeidimu. Prieš tai paminėtos byloje nustatytos aplinkybės, kuomet dalis atsakovei sumokėto avanso yra pripažįstama netinkamoms finansuoti Projekto sutarties išlaidomis ir jos nekompensuojamos dėl Projektavimo sutarties 6.10 punkto pažeidimo, tačiau, nepaisant to, atsakovė reikalavo sumokėti likusią avanso dalį, kartu priimdama sprendimą dar ir stabdyti Sutartimi prisiimtų prievolių vykdymą bei neteikdama ieškovui informacijos apie įsipareigojimų Projekte įgyvendinimo eigą, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pakankamą pagrindą Departamentui tokį atsakovės Sutarties vykdymo sustabdymą pripažinti esminiu pažeidimu, kuris nesudarė pagrindo tikėtis, kad Sutartis bus įvykdyta laiku ir tinkamai. Dėl tokių atsakovės veiksmų kilo grėsmė, kad Projektas nebus tinkamai įgyvendinamas.
44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Departamentas, vadovaudamasis Jungtinės veiklos sutarties 39.7 punktu ir CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, turėjo pagrįstą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį su atsakove.
45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai paminėtas aplinkybes, negali nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių pagrindų, pateisinančių atsakovės prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Pažymėtina, kad tiek Sutarties 1.3 punkte, tiek Aprašo 30 punkte buvo nustatyta, kad partnerio (VšĮ „Meikštų dvaras“) Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia Projektui skiriamo finansavimo lėšos, bus finansuojamos iš partnerio lėšų. Jungtinės veiklos sutarties 21 punkte nustatyta, kad Projekto partneris pripažintas netinkamomis finansuoti jo išlaidas Projekte, taip pat taikytas finansavimo korekcijas, nuoskaitas ar kitas nenumatytas išlaidas padengia iš savo lėšų.
46. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis paminėtomis Sutarties ir Aprašo nuostatomis, atsakovė VšĮ „Meikštų dvaras“ įsipareigojo pripažintas netinkamomis finansuoti išlaidas padengti iš savo lėšų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūros priimti sprendimai dalį atsakovei išmokėto avanso nepripažinti tinkamomis finansuoti lėšomis, nesudarė pagrindo VšĮ „Meikštų dvaras“ atsisakyti vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. stabdyti Sutarties vykdymą nes dalį išlaidų pripažinus netinkamomis finansuoti Projektą lėšomis, šias išlaidas atsakovė privalėjo kompensuoti pati ir, atitinkamai, jos dispozicijoje buvo 151 083,31 Eur nepanaudoto avanso suma, kurią ji turėjo galimybę naudoti, tęsdama Projekto įgyvendinimą. Sutiktina su Departamentu, kad atsakovė, prieš priimdama sprendimą tapti Projekto partnere, turėjo įvertinti savo galimybes ir riziką, kad dalis jos patiriamų išlaidų gali būti nekompensuojamos.
47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai nei teigia apeliantė, Departamento sprendimas atsisakyti išmokėti atsakovei likusį avansą ir vienašališkai nutraukti Sutartį, buvo teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant Sutarties nuostatų.
48. Sutarties 40 punkte nustatyta, kad nutraukęs sutartį, vykdytojas (Departamentas) turi teisę reikalauti iš partnerio (atsakovės) per vieną mėnesį grąžinti nepanaudoto avanso dalį ir tas lėšas, kurios nebuvo pripažintos tinkamomis kompensuoti išlaidomis.
49. Departamentui priėmus teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti Sutartį su atsakove VšĮ „Meikštų dvaras“, šiai kilo pareiga, remiantis paminėta Sutarties 40 punkto nuostata, grąžinti ieškovui nepanaudoto avanso dalį – 151 083,31 Eur (312 500 Eur išmokėtas avansas – 161 416,69 Eur užskaitytas avansas).
50. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl Agentūros 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo įsigaliojimo momento bei sprendimu nustatytų teisinių padarinių taikymo momento. Nurodė, kad Agentūros sprendimas dėl pažeidimo buvo apskųstas teismine tvarka ir įsiteisėjo tik 2020 m. gruodžio 22 d., t. y. kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, jog Agentūros sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Kadangi sprendimą neišmokėti avanso ieškovas grindė Agentūros sprendimu, kurio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas tuo metu dar buvo sprendžiamas teisme, todėl, VšĮ „Meikštų dvaras“ manymu, toks spendimas jokių teisinių padarinių negalėjo sukelti.
51. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės skundo argumentu ir pažymi, kad Agentūra, priimdama sprendimus dėl Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų projektų pažeidimų nustatymo bei lėšų grąžinimo, vadovaujasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, kurių 335 punkte nustatyta, kad sprendimai dėl lėšų grąžinimo priimami ir vykdomi, grąžintinos ir projektų vykdytojų grąžintos lėšos administruojamos Finansinės paramos grąžinimo taisyklėse ir 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), nustatyta tvarka. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.2.2 punktas nustato, kad jeigu nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos ir (ar) kitos reikalaujamos pagal teisės aktus grąžinti lėšos yra susijusios su nustatytu pažeidimu, grąžintinų lėšų forma tvirtinama kartu su sprendimo dėl pažeidimo forma, o 7.3 punkte nustatyta, kad sprendimo dėl lėšų grąžinimo įsigaliojimo diena laikoma Taisyklių 7.2.2 punkte nurodytų dokumentų patvirtinimo diena. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 1 priede yra patvirtinta Grąžintinų lėšų forma, kurioje numatyta, kad turi būti nurodomas lėšų grąžinimo terminas, ne ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl lėšų grąžinimo įsigaliojimo dienos.
52. Taigi, remdamasi paminėtu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant sprendimą dėl pažeidimo nustatymo kartu yra priimamas ir sprendimas dėl lėšų grąžinimo, kurio įsigaliojimo diena yra šių abiejų sprendimų (dėl pažeidimo ir dėl lėšų susigrąžinimo) patvirtinimo diena. Be to, lėšos, kurios pripažintos grąžintinomis, turi būti grąžintos ne vėliau kaip per 90 dienų nuo sprendimo dėl lėšų grąžinimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad Agentūros sprendimas iki 2020 m. gruodžio 22 d. – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo – nesukėlė jokių teisinių padarinių.
53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovo Departamento ieškinį ir priteisęs iš atsakovės VšĮ „Meikštų daras“ nepanaudoto avanso dalį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
54. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ieškovui 1 573,20 Eur dydžio kompensacines palūkanas.
55. Kompensacinių palūkanų mokėjimo tvarką ir dydį nustato CK 6.210 ir 6.261 straipsniai. CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.
56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-751/2003; 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006).
57. Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, atsakovei praleidus piniginės prievolės įvykdymą – negrąžinus nepanaudoto avanso dalies, turi teisę reikalauti sumokėti kompensacines palūkanas.
58. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, nepanaudoto avanso negrąžinimo laikotarpį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis CK 6.261 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovui iš atsakovės 1 573,20 Eur kompensacinių palūkanų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
59. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas ieškovui, neįvertino jų realumo. Teigia, kad visus ieškovo teismui teiktus procesinius dokumentus (ieškinį, dubliką, prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo) rengė ir pasirašė bei pateikė teismui ieškovo darbuotojai, o ne advokatas P. S..
60. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės skundo argumentais ir pažymi, kad, kaip patvirtina bylos duomenys, Departamentas ir advokatas P. S. 2020 m. birželio 22 d. pasirašė teisinių paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią advokatas įsipareigojo Departamentui teikti teisines paslaugas Departamento vykdomame Projekte – konsultuoti, rengti procesinius dokumentus ir kt. Nustatyta, kad advokatas, suteikęs Departamentui konsultacijas ir parengęs procesinius dokumentus (ieškinį, dubliką), 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. spalio 19 d. išrašė ieškovui sąskaitas faktūras, kurios buvo apmokėtos 2020 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. spalio 29 d. Paminėti duomenys patvirtina advokato suteiktų teisinių paslaugų Departamentui realumą. Tai, kad procesinius dokumentus teismui pateikė ne advokatas, o Departamento darbuotojai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia fakto, kad advokatas teikė ieškovui su byla susijusias teisines paslaugas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
61. Apeliantės VšĮ „Meikštų dvaras“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
62. Ieškovas Departamentas, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2021 m. birželio 22 d. sąskaitą faktūra ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas patyrė 700 Eur advokato pagalbos išlaidų.
63. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
64. Atsižvelgiant į tai, kad Departamento išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2021 m. rugpjūčio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 517,40 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 972,62 Eur (1,3 x 1 517,40 Eur). Kadangi ieškovo Departamento prašomos priteisti 700 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į VšĮ „Meikštų dvaras“ apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovės.
65. Trečiasis asmuo Agentūra, pateikusi atsiliepimą į atsakovės VšĮ „Meikštų dvaras“ apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės jų faktą ir dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės viešosios įstaigos „Meikštų dvaras“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).