Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1446-1094/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-17
Bylos Nr.: e2-1446-1094/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22294-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Bielskytė
Ieškovas: I. M.
Atsakovas: G. G., S. F., A. K., M. J., O. G.
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Dmitrij Aleksandrov

Kategorijos

2.4.1.1Valdymo samprata, valdymo teisės objektas, teisėtas ir neteisėtas valdymas

Civilinė byla Nr. e2-1446-1094/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22294-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1.; 2.4.2.2.; 2.4.2.5.; 2.4.2.13 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,

sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Astai Šėžienei, Linai Laniauskienei, Karolinai Ploutinai,

dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovui advokatui Dmitrijui Aleksandrovui,atsakovams G. G., G. G., S. F., A. K., M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. patikslintą ieškinį atsakovams G. G., G. G., S. F., A. K., M. J., O. G. dėl nuostolių atlyginimo ir žemės sklypo dalių atlaisvinimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: 1. Priteisti turtinės žalos su palūkanomis atlyginimą iš: 1.1) G. G. – 840,17 Eur; 1.2) G. G. – 294,95 Eur; 1.3) S. F. – 340,57 Eur; 1.4) O. G. – 340,57 Eur; 1.5) A. K. – 520,46 Eur; 1.6) M. J. – 331,19 Eur. 2. Priteisti iš atsakovės G. G. 551,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kitų atsakovų – solidariai 1728,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 3. Priteisti iš atsakovų 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 4. Įpareigoti atsakovę G. G. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis: tarp taškų 1 ir 4 pagal antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. birželio 30 d. protokolo brėžinį, taško statmenos projekcijos iš taško 4 į artimiausią šio žemės sklypo ribą ir taško 18 pagal šio sklypo planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre; tarp taškų 8, 9 ir 10 pagal antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. birželio 30 d. protokolo brėžinį ir taškų 65, 72, 19 pagal šio sklypo planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, o atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius šio reikalavimo, priteisti iš jos baudą – po 20,00 Eur kasdien iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinyje nurodo, kad jai su atsakovais (išskyrus M. J.) bendros dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties 1.1.5 punkte nurodyta, kad ji nuosavybės teise įsigijo 145/971 dalis žemės sklypo, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bendro 290 kv. m ploto (0,1942 ha viso žemės sklypo ploto / 971 x 145). Pagal šios sutarties 4.1. punkto nuostatas jai asmeniškai naudotis yra skirta 180 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta „B“, kurioje yra jai (ieškovei) asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o likusi 110 kv. m ploto dalis žemės sklypo, susidedanti iš dalių „B5C4D3“, „A2B2“, „A4B6C5D4“, „A1B4“ ir „A3B3“ yra skirta bendram naudojimuisi su atsakovais (išskyrus M. J.). Remiantis antstolio Armino Naujokaičio 2019 m. kovo 26 d. protokolu ji neturi objektyvios galimybės naudotis žemės sklypo šiomis didžiausio ploto bendro naudojimo dalimis: 1) pažymėta „A4B6 C5D4“, 225 kv. m ploto tarp taškų 52-51-71-70-69-60-59-58-57-56-55-27-28-29-81-80-79-78-77-76-75-74-45-46-52 ir „A2B2“, 36 kv. m ploto, tarp taškų 66-67-68-69-70-71-51-50-66, kadangi jose yra pastatyti S. F., O. G., G. G., G. G., A. K. ir M. J. pastatai ir ji (ieškovė) nėra įleidžiama į šių bendraturčių aptvertą teritoriją; 2) pažymėtos „B5C4D3“ tarp taškų 33-45-74-75-76-77-78-79-80-81-29-30-31-32-33 dalimi 3,8 kv. m ploto, kadangi ją užima minėtiems atsakovams, išskyrus G. G., priklausančio pastato dalis. Žemės sklypo dalyje „A4B6C5D4“, 225 kv. m ploto yra minėtų atsakovų, išskyrus G. G., gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1093-6004-2011), 221 kv. m užstatyto ploto (šis namas neturi žymėjimų žemės sklypo plane, tačiau žemės sklype nėra kitų išskirtų dalių, kuriose galėtų tilpti nurodyto ploto pastatas). Be to, dalies „B5C4D3“ minėtoje 3,8 kv. m dalyje yra to paties gyvenamojo namo kampas ir žemės sklypo dalis „A2B2“ yra kiemas prie dviejų pastatų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio S. F., O. G., G. G., A. K. ir M. J. ir gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. G., kiemas yra aptvertas ir atsakovai neleidžia jai naudotis šia sklypo dalimi. Ieškovė paaiškino, kad įsigijo jai šiuo metu priklausančią žemės sklypo dalį pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutartį iš O. M., kuris nusipirko šią dalį iš I. Č. pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Remiantis 2010 m. rugsėjo 15 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties 5 punkto nuostatomis, I. Č. priklausė 64 kv. m žemės sklypo dalies „A4B6C5D4“ ir 11 kv. m žemės sklypo dalies „B5C4D3“. I. Č. pardavė visą jai priklausančią žemės sklypo dalį O. M. pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. sutartį ir atsakovams S. F. bei O. G. pagal 2014 m. balandžio 4 d. sutartį. Be to, šiems atsakovams buvo perleista 32 kv. m iš žemės sklypo dalies „A4B6C5D4“ ir 5 kv. m dalies „B5C4D3“, o kadangi sutartyse, kuriomis I. Č. perleido O. M., o šis vėliau perleido ieškovei žemės sklypo dalį, nėra nurodyta, koks konkrečiai plotas buvo perleistas bendro naudojimo dalyse, tai yra laikytina, jog ji (ieškovė) įsigijo likusias I. Č. priklausiusias dalis – 32 kv. m dalies „A4B6C5D4“ (64 kv. m - 32 kv. m) ir 6 kv. m dalies „B5C4D3“ (11 kv. m - 5 kv. m). Žemės sklypo dalies „B5C4D3“ 3,8 kv. m. dalis užimta minėtiems atsakovams priklausančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl jai (ieškovei) proporcingai trukdoma naudotis 0,49 kv. m plotu (6 kv. m/ 47 m. x 3,8 kv. m). Jai (ieškovei) perleistos žemės sklypo dalies plotas, esantis dalyje „A2B2“, nėra nurodytas 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir 2017 m. rugpjūčio 14 d. sutartyse, todėl yra laikytina, jog jai priklauso tokia pat dalis kaip ir kitiems šios dalies bendraturčiams: S. F., O. F. ir G. G. – 9 kv. m (36 kv. m / 4). Mano, jog dėl atsakovų veiksmų ir jų turto išsidėstymo neturi galimybės naudotis jai priklausančiais 41,49 kv. m bendro žemės sklypo ploto (32 kv. m + 0,49 kv. m + 9 kv. m). Ieškovė negauna iš atsakovų užimtų dalių turėjimo jokios naudos, todėl turi teisę į adekvačią kompensaciją už naudojimąsi jos turtu. Mano, kad piniginė kompensacija turi atitikti šių dalių rinkos vertę, kuri pagal licencijuotos turto vertintojos UAB „Marleksa“ atstovės G. T. 2020 m. rugpjūčio 11 d. išvadą sudaro 2223 Eur sumą. Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas priklauso atsakovams šiomis dalimis: A. K. – 11/50 arba 37,15 kv. m ploto (168,86 kv. m/ 50 x 11); M. J. – 14/100 arba 23,64 kv. m ploto (168,86 kv. m / 100 x 14); G. G. – 59,97 kv. m ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis šiame name; S. F. ir O. G. – 48,62 kv. m ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis šiame name, arba po 24,31 kv. m kiekvienam; atsakovų plotų suma – 169,38 kv. m nežymiai viršija registruotą šio namo bendrą plotą – 168,86 kv. m, todėl kompensacijos dalys už minėto namo užimtas žemės sklypo dalis „A4B6C5D4“ ir „B5C4D3“ atsakovams yra šios: G. G. – 616,34 Eur (2223 Eur / 41,49 kv. m x (32kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 59,97 kv. m); S. F. – 249,84 Eur (2223 Eur / 41,49 kv. m x (32kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 24,31 kv. m); O. G. – 249,84 Eur (2223 Eur / 41,49 kv. m x (32kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 24,31 kv. m); A. K. – 381,81 Eur (2223 Eur / 41,49 kv. m x (32kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 37,15 kv. m); bei M. J. – 242,96 Eur (2223 Eur / 41,49 kv. m x (32 kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 23,64 kv. m.

3. Be to, žemės sklypo dalis „A2B2“ yra minėto atsakovams priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir G. G. priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kiemas, todėl bendras nekilnojamojo turto plotas, pagal kurį skaičiuojama kompensacija už šios dalies užėmimą yra 345,43 kv. m ir atsakovų dalys yra: G. G. – 83,72 Eur (2223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 59,97 kv. m); G. G. – 245,76 Eur (2223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 176,05 kv. m); S. F. – 33,94 Eur (2223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 24,31 kv. m); O. G. – 33,94 Eur (2223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 24,31 kv. m); A. K. – 51,86 Eur (2223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 37,15 kv. m) bei M. J. – 33,00 Eur (2223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 23,64 kv. m). Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovai privalo mokėti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginės prievolės pažeidimą ir palūkanų dydis už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki šio ieškinio pareiškimo dienos (2021 m. rugpjūčio 1 d.) sudaro 444,90 Eur sumą (223 Eur / 100 x 5 / 365 d. x 1461 d.) bei šias palūkanas ieškovė prašo priteisti iš atsakovų dalimis, proporcingomis pagrindinės prievolės dalims.

Šalies argumentai

4. Ieškovė taip pat prašė pareigoti atsakovę G. G. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis: tarp taškų 1 ir 4 pagal antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. birželio 30 d. protokolo brėžinį, taško statmenos projekcijos iš taško 4 į artimiausią šio žemės sklypo ribą ir taško 18 pagal šio sklypo planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre; tarp taškų 8, 9 ir 10 pagal antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. birželio 30 d. protokolo brėžinį ir taškų 65, 72, 19 pagal šio sklypo planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre ir atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius šio reikalavimo, prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai baudą po 20 Eur kasdien iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad remiantis 2010 m. rugsėjo 15 d. naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties 6.3. punktu ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. susitarimu, jai ir G. G. bendram naudojimui lygiomis dalimis po 22 kv. m ploto, yra skirta žemės sklypo dalis „A3B3“, 44 kv. m bendro ploto. Pagal antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. birželio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ši sklypo dalis yra užimta keliu, kuriuo naudojasi atsakovai, patekdami į jų valdomas ir naudojamas Žemės sklypo dalis „B5C4D3“, „A2B2“, „A4B6C5D4“. Taip pat ši dalis yra atsakovų apsodinta tujomis bei užimta jų savavališkos statybos statiniu bei malkomis ir statybinėmis šiukšlėmis. Keliui naudojama dalis bei medžiais apsodinta dalis yra tarp taškų 1, 2, 6 ir 7 pagal antstolio protokolo brėžinį, užima 22 kv. m ploto, kas atitinka visą G. G. dalį šioje „A3B3“ žemės sklypo dalyje. Savavališkos statybos statiniu, malkomis ir šiukšlėmis užimta dalis „A3B3“ Žemės sklypo dalies tarp taškų 1 ir 4 pagal minėtą brėžinį, taško projekcijos iš taško 4 į artimiausią Žemės sklypo ribą ir taško 18 pagal žemės sklypo planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Pastarosios užimtos dalies plotas yra 8 kv. m. Pažymėjo, kad pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties 4.1. punktą jai asmeniškai naudotis yra skirta 180 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta „B“, tačiau antstolio protokole yra nurodoma, kad šioje dalyje stovi tvora, atsakovės G. G. pastatyta aplinkui jos naudojamą Žemės sklypo dalį „A“. Kadangi tvora yra pastatyta žemės sklypo dalyje „B“ (antstolio protokolo brėžinio taškai: 8, 9 ir 10), ji (ieškovė) neturi galimybės naudotis jai priklausančia 4 kv. m ploto žemės sklypo dalimi.

Atsiliepimas

5. Atsakovė G. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad žemės sklypo dalį su ten esančiu pastatu ieškovė įsigijo iš savo sūnaus O. M. pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutartį, kuris įsigydamas šį turtą perėmė buvusios šeimininkės I. Č. įsipareigojimus, numatytus sutartyje dėl Žemės naudojimosi tvarkos. Priimdama iš savo sūnaus dovanojimą ieškovė priėmė ir visas teises bei pareigas. Du metus iki dovanojimo O. M. tiksliai žinojo kuriais žemės sklypais jis negalėjo naudotis, kadangi gyveno kartu su ieškove ir tokio laikotarpio visiškai pakako tam, kad išspręstų šią problemą su buvusia savininke ir nedovanotų ieškovei turto, kuris kelia konfliktus, o ieškovei priimti tokio turto, kadangi galutiniame rezultate visas savo problemas ieškovė perkelia atsakovams bendrasavininkams. Pažymėjo, kad 2009 m. birželio 12 d. tarp jos ir buvusios savininkės I. Č. dėl žemės sklypo „A2B2“ 3-ame notarų biure buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigojo per 30 dienų nuo žemės sklypo naudojimosi nutarimo patvirtinimo pastatyti medinę tvorą, skiriančią paskirtus naudotis žemės sklypus, UAB „Geovisata“ paruoštoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje nurodytų linijų, pažymėtų skaičiais 14,49,50 vietoje. 2011 m. gegužės 16 d. I. Č. pasirašė sutikimą ir neprieštaravo žemės sklypo dalyje „A2B2“ (plane pažymėtoje skaičiais 51-50-65-66-67-68-69-70-71-51) jos (atsakovės G. G.) lėšomis statyti medinę tvorą ir šis sutikimas buvo pasirašytas 14-ame notarų biure bei įregistruotas VĮ Registrų centre. 2020 m. rugsėjo 7 d. I. Č. raštu patvirtino, kad toks sandoris dėl žemės sklypo „A2B2“ buvo naudingas abiem šalims ir šis sandoris buvo įregistruotas VĮ Registrų centre ir jokių materialinių pretenzijų dėl žemės sklypo ir nekilnojamojo turto nebuvo. Paaiškino, kad sklype, kuris yra pažymėtas „A4B6C5D4“, jos butas turi 3 numerį ir jam plane yra paskirti 79 kv. m (nors pačio buto plotas 59,97 kv. m) ir tai oficialiai yra nurodyta naudojimosi žeme plane, o I. Č. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir šiam butui plane yra paskirti 64 kv. m, iš kurių 32 kv. m įsigijo ieškovė. Nurodė, kad pavasario- vasaros mėnesiais, po naujos kanalizacijos ir vandentiekio pravedimo pagal Europos sąjungos projektą, atsakovė tvarkė kiemą, kuriame dirbo statybininkai, todėl už kiemo ribų buvo dar nepanaudotas smėlis, trinkelės bei kitos statybinės medžiagos ir tai užkliuvo ieškovei, nors prieš tai ieškovė ir pati tvarkė savo teritoriją bei jos statybinės medžiagos taip pat buvo už jos nuosavybės ribų. Tokiu būdu iki šiol penkios tonos smėlio yra iškrautos pravažiuojamoje gatvės dalyje, tačiau apie šias aplinkybes ieškovė nutyli. Ieškovė nepagrįstai reiškia pretenzijas dėl tvoros, kuri stovi tarp taškų „A“ ir „B“, nes notariškai pasirašant sutartį su I. Č., buvo sulygta dėl tvoros pastatymo ir išlaidų pasidalinimo lygiomis dalimis.

6. Atsakovas G. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jis nėra namo (duomenys neskelbtini), bendraturtis, žemės sklypas po šiuo namu, pažymėtas „A4B6C5D4“, nieko bendro neturi ir su šiuo žemės sklypu ir su žemės sklypu „A2B2“, kaip nurodė ieškovė. Pažymėjo, kad tik 2021 m. sausio 12 d. tapo namo (duomenys neskelbtini), kuris yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, todėl visos nuo 2018 m. iki 2021 m. ieškovės turėtos teismo išlaidos, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos negali būti sietinos su juo. Atsakovas dėl sklypo „A3B3“ dalies atlaisvinimo aplinkybių nurodė, kad iki šiol jokių dokumentų, patvirtinančių tai, jog ieškovė yra šio sklypo „A3B3“ bendrasavininkė, nebuvo. Be to, pateiktas 2020 m. rugpjūčio 27 d. susitarimas dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. papildymo nepaaiškina tų aplinkybių, kokiu pagrindu šis žemės sklypas atiteko ieškovei iš O. M., jeigu 2015 m. rugpjūčio 24 d. per pirkimo-pardavimo ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. dovanojimo sandorius žemės sklypas „A3B3“ niekur nebuvo paminėtas ir jokių pretenzijų ieškovė dėl to nereiškė. Aplinkybė, kad vykstant remontui atsakovės G. G. žemės sklype buvo smėlis bei trinkelės, neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi po remonto visi šie statybiniai likučiai buvo pašalinti ir šiuo metu aplinka yra visiškai sutvarkyta.

7. Atsakovė M. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ji nėra ginčo žemės sklypo bei žemės sklypo dalies „A3B3“, dėl kurios ieškovė turi pretenzijų į atsakovę G. G., savininkė. Pas G. G. yra visuomet tvarka, o tuo metu, kai buvo atvykęs antstolis, darbininkai tvarkė kiemą; šiandienai viskas yra sutvarkyta, o tujos ir krūmai auga tiek, kiek ji čia gyvenanti.

8. Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad savo turtą nusipirko dar iki ieškovės turto pirkimo-pardavimo sandorio.

9. Atsakovas S. F. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pirkdamas būstą jis buvo susipažinęs su žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri visiškai jį tenkino ir visi dokumentai buvo patikrinti tiek banko (būsto pirkimui ėmė paskolą iš banko), tiek notaro, ir jokių kliūčių pirkti nekilnojamąjį turtą tuo metu nebuvo. Mano, kad kilus klausimams ar pretenzijoms ieškovė turi kreiptis į buvusią savininkę I. Č. ir spręsti ginčą. Dėl statybinių medžiagų dalyje „A3B3“ pažymėjo, kad už jų sutvarkymą buvo atsakinga atsakovė G. G., ir ji teritoriją vėliau sutvarkė.

10. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

11. Atsakovė O. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

12. Dublike ieškovė I. M. palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad remiantis 2010 m. rugsėjo 15 d. sutartimi, 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutartimi bei 2020 m. rugpjūčio 27 d. Susitarimu jai asmeniniam naudojimui yra skirta žemės sklypo dalis, pažymėta „B“ ir žemės sklypo dalys „B5C4D3“, „A2B2“, „A4B6C5D4“, „A1B4“, „A3B3“ yra skirtos bendram visų šalių naudojimuisi. Jos sūnus O. M. sumokėjo pardavėjai už visą jo įsigytą žemės sklypo plotą 290 kv. m ir perleido jai nuosavybės teise tą pačią žemės dalį, todėl jai priklauso galiojanti ir nenuginčyta teisė naudotis jos turtu, o nesant galimybės naudotis, reikalauti apginti pažeistas teises, tačiau 41,49 kv. m plotu neatlygintinai naudojasi atsakovai. Nurodė, kad atsakovės minimas buvusios žemės sklypo bendraturtės 2020 m. rugsėjo 7 d. pareiškimas apie pretenzijų atsakovei neturėjimą teisine prasme yra niekinis ir šis pareiškimas atsirado po trijų metų nuo ieškovės žemės sklypo dalių įsigijimo ir iki įsigijimo šio pareiškimo nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad atsiliepime atsakovė pripažįsta, kad žemės sklypo dalyje „A3B3“, yra statybinių medžiagų, malkų, šiukšlių bei auga medžiai. Pagal antstolio 2021 m. birželio 30 d. protokolą atsakovės G. G. daiktais yra užimta 30 kv. m iš bendro abiem šalims priklausančio 44 kv. m ploto, todėl ieškiniu teisėtai prašoma įpareigoti atsakovę atlaisvinti dalį šio ploto, kad ši dalis atitiktų ieškovei priklausančius 22 kv. m ploto. Ieškovės teigimu, atsakovas G. G. klaidiną teismą, kad neturi nieko bendra su žemės sklypo dalimi „A2B2“. Be to, atsiliepime pripažįstama, kad šiam atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklypo dalyje „A“, pažymėtas „2MG“ ir šio namo kiemas yra žemės sklypo dalyje „A2B2“, kuria ji (ieškovė) turi teisę naudotis, tačiau šios teisės įgyvendinti negali, kadangi dalis „A2B2“ yra atsakovų aptverta. Pripažino, kad atsakovo argumentai dėl prašomų priteisti palūkanų yra iš dalies pagrįsti, kadangi atsakovo G. G. gyvenamasis namas priklauso jam nuo 2021 m. sausio 12 d., todėl ieškinio reikalavimą dėl 49,19 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovo G. G. sumažino iki 6,77 Eur sumos, o likusią dalį – 42,42 Eur prašė priteisti iš atsakovės G. G.. Atsakovių A. K. ir M. J. pastatai užima žemės sklypo dalis, kuriomis ji negali naudotis ir atsakovės M. J. nuosavybės teisės į žemės sklypą neturėjimas šio fakto nekeičia.

Atsiliepimas

13. Atsakovė G. G. triplike papildomai nurodė, kad nei pirkimo-pardavimo, nei dovanojimo sutartyse nėra paminėtas toks žemės sklypas kaip „A3B3“, tik po penkių metų nuo 2015 m. – 2020 m. rugpjūčio 27 d. pasirašytas notarinis susitarimas tarp O. M. ir ieškovės, ir pastarasis, nors notariškai patvirtintas, tačiau su grubiomis klaidomis. Jame nurodyta, kad apdovanotoji bendrai su kitais bendraturčiais naudosis dalimi plane pažymėta „A3B3“, tuo tarpu pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį: dalimi, turinčia 44 kv. m bendro ploto, plane pažymėta indeksais „A3B3“ linijomis ir skaičiais:16-17-18-73-16 G. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 22 kv. m, o I. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 22 kv. m. Jeigu žemės sklypas „A3B3“ priklauso visiems bendraturčiams, neaišku kodėl pretenzijos keliamos tik jai. Pažymėjo, kad žemės sklypas šioje dalyje yra tuščias.

14. Atsakovas G. G. triplike papildomai nurodė, kad 2011 m. gegužės 16 d. 14-ajame notarų biure I. Č. pasirašė sutikimą, pagal kurį ji sutiko ir neprieštaravo, jog atsakovė G. G. bendro sklypo „A2B2“ dalyje savo lėšomis pastatytų medinę tvorą ir I. Č. savarankiškai nubraižė ribą, pagal kurią bus tvora bei ši tvora buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Be to, pasirašius tokį sutikimą, I. Č. nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką žemės sklypo dalyje „A2B2“ ir šie dokumentai yra notariškai patvirtinti bei užregistruoti VĮ Registrų centre, tokiu būdu notarinis sutikimas negali būti ginčijamas. Mano, kad I. Č. pati savo noru perdavė dalį sklypo „A2B2“ naudojimui, ir jog tai nėra neteisėtas savavališkas pasisavinimas. Atsakovo teigimu, ieškovės minimas 2020 m. rugpjūčio 27 d. susitarimas yra sudarytas su klaidomis, ne pagal Naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo sutartį, nes susitarime „A2B2“ ir „A3B3“ bendrasavininkais nurodyti visi bendrasavininkai ir ieškovė lygiomis dalimis, o naudojimosi tvarkoje tik G. G. ir I. Č. lygiomis dalimis.

15. Atsakovas S. F. triplike papildomai nurodė, kad tvora buvo oficialiai įregistruota tiek VĮ Registrų centre, tiek buvo aptarta ir notarų sudarytose sutartyse. Be to, žemės naudojimosi tvarka buvo priskirta ir patvirtinta kiekvienam sklypo bendrasavininkui, todėl vizualiai visi matė, ką perka ir kokiomis sąlygomis bus galima naudotis. Ieškovė tuo metu dar nebuvo sklypo bendrasavininkė. Per dvejus metus buvęs savininkas O. M. turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti dėl žemės sklypo ribų ir jam priklausančios žemės dalies ir tiek O. M., tiek ieškovės pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutartyse yra pažymėta, kad jie pilnai apžiūrėjo visą savo perkamą žemę prieš pasirašydami sutartis.

16. Atsakovė M. J. triplike palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

17. Atsakovui G. G. pateikus 2021 m. sausio 12 d. Dovanojimo sutartį, kurioje nurodyta, jam atsakovės G. G. perleista ginčo žemės sklypo dalis ir naudojimosi ta dalimi tvarka (sutarties 5.8, 5.9 punktai), ieškovė patikslino savo reikalavimą dėl žemės sklypo dalių atlaisvinimo: įpareigoti atsakovus G. G. ir G. G. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis: tarp taškų 1 ir 4 pagal antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. birželio 30 d. protokolo brėžinį, taško statmenos projekcijos iš taško 4 į artimiausią šio žemės sklypo ribą ir taško 18 pagal šio sklypo planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre; tarp taškų 8, 9 ir 10 pagal antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. birželio 30 d. protokolo brėžinį ir taškų 65, 72, 19 pagal šio sklypo planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, o atsakovams nustatytu terminu neįvykdžius šio reikalavimo, priteisti iš jų solidariai baudą – po 20,00 Eur kasdien iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (DOK-198926).

18. Atsakovė G. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė neteisingai nurodo, jog žemės sklypą „B5C4D3“ užima atsakovai. Priešingai, raidė „B“ atitenka buvusiai savininkei I. Č., o dabar – S. F. ir ieškovei, raidė „C“ – A. K., o raidė „D“ – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT. Atsakovės G. G. raidės „A“ net nėra, taigi prijungdama atsakovę G. G. ieškovė klaidina teismą. Dėl ieškovės pretenzijos nepagrįstumo dėl žemės sklypo dalies „A2B2“ atsakovė viską išsamiai paaiškino atsiliepime į ieškinį, taigi nesikartoja. Žemės klypo dalyje „A4B6C5D4“ buvusiai savininkei I. Č. buvo paskirti 64 kv. m, iš kurių 32 kv. m įsigijo ieškovė, o antrą dalį (kitus 32 kv. m) įsigijo S. F.. I. Č. turėjo teisę parduoti tik jai priklausančią žemės sklypo dalį. Todėl ieškovė negali turėti materialių pretenzijų atsakovei G. G. dėl žemės sklypų „B5C4D3“, „A2B2“ ir „A4B6C5D4“, kaip ir negali reikšti reikalavimo minėtai atsakovei. Atsakovė kategoriškai atsisako mokėti ieškovei 140,11 Eur. Pasisakydama dėl žemės sklypo dalių atlaisvinimo atsakovė akcentuoja, kad dėl žemės sklypo „A3B3“ ji išsamiai pasisakė atsiliepime į ieškinį. Atsakovė siūlo ieškovei nustatyti šio žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką. Ieškovė vėl grįžta prie tvoros klausimo, kuri yra pastatyta tarp atsakovės G. G. ir ieškovės dalies „A“ ir „B“, ir neva ieškovė negali naudotis 4 kv. m plotu. Minėtą tvorą pastatė I. Č. (tarp taškų 8, 9 ir 10), o atsakovė G. G. ir I. Č. 2009 m. birželio 12 d. 3-čiame notarų biure pasirašė su sutartį, pagal kurią buvo padalintos tvoros pastatymo dalys. Esant nurodytam, ieškovės reikalavimas atsakovei nepagrįstas.

19. Atsiliepimu į patikslintą reikalavimą trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gruodžio 23 d. (registro Nr. 1/17092) duomenimis žemės sklypo 346/1942 dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), įregistruota Lietuvos Respublikos vardu (įregistravimo pagrindas: 1995 m. sausio 19 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. 151V0, įrašas galioja: nuo 1995 m. kovo 16 d.), o patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (įregistravimo pagrindas: Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-912, 2010 m. birželio 18 d., įrašas galioja: nuo 2010 m. liepos 1 d.). Šiuo atveju teisinis ginčas civilinėje byloje kilęs tarp ieškovės ir atsakovų, nes kaip ieškovė nurodo ieškinyje, ji negali naudotis jai skirtomis žemės sklypo dalimis, nes atsakovai užėmė visas šias dalis savo pastatais ar kitaip užkirto kelią naudotis žeme. Nacionalinė žemės tarnyba, atlikdama jai Lietuvos Respublikos žemės įstatymu priskirtą žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją, pareiškimų ar skundų apie tai, kad atsakovai nesilaiko žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, nėra gavusi. NŽT nėra užėmusi ieškovės žemės sklypo dalių. Prašo bylą nagrinėti NŽT atstovui nedalyvaujant.

20. Kitų atsiliepimų negauta.

21. Teismo posėdžių metu ieškovė palaikė savo reikalavimus, prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovai atlaisvino sklypą „A3B3“: pašalino malkas, statybines šiukšles, tačiau liko nepatrauktas garažas ir nepatraukta neteisėtai pastatyta pirtis, minėti statiniai užima ieškovei priklausančius 8 kv. m, kuriais ji negali naudotis. Tvora skiria žemės sklypo dalį „A“ ir „B“, ieškovė negali naudotis 4 kv. m savo sklypo dalimi, nes šia dalimi naudojasi atsakovai. Atsakovai užima 46 kv. m žemės sklypo dalį: „A4B6C5D4“, „A2B2“ ir „B5C4D3“, dėl šių dalių yra nustatyta naudojimosi tvarka. Ieškovės sūnus 2015 m. iš I. Č. nupirko 2,9 a žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, o 2017 m. šį turtą padovanojo ieškovei. Dovanojimo sandorio metu ieškovė susipažino su dokumentais pas notarą, jokių neaiškumų ieškovei neiškilo. Dovanojimo sandorio metu ieškovė matė dokumentą pagal kurį nustatyta žemės sklypo dalių naudojimosi tvarka. 2015-2017 m. pirtis, garažas, tujos, tvora jau buvo. Bendras kelias priklauso visiems. Tiek tujos, tiek ir bendras kelias ieškovei netrukdo, kompensacijos neprašo. 1994 m. žemės sklypo įsigijimo sąlygų ieškovė nesiaiškino. Schemoje ir susitarime „ABCD“ pažymėti savininkei, ieškovė nieko apie juos nežinojo. 2009, 2010, 2011 m. sudarytos notarinės sutartys galiojančios. „A2B2“ žemės sklypo savininkais yra atsakovai G. G. ir S. F., bei ieškovė. Kompensacijos paskaičiuotos pagal vertinimo ataskaitą (2223 Eur), VĮ Registrų centro duomenys ne daug kuo skiriasi. Kompensacijos mechanizmas nurodytas ieškinyje, kompensacija paskaičiuota pagal atsakovų turimus plotus, ją skaičiavo advokatas.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė pareikštus reikalavimus tenkinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal 2010 m. žemės sklypo naudojimosi susitarimą yra atsakovų pastatai, todėl ieškovė negali naudotis savo žemės sklypo dalimis, ko pasėkoje ieškovė prašo kompensacijos už savo žemės sklypo dalies naudojimąsi. Nors tvora pastatyta pagal bendraturčių susitarimą, tačiau nesilaikyta atstumų – ieškovė negali naudotis 4 kv. m, o atsakovai nesutinka tvorą patraukti. Antstolio faktinių aplinkybių protokole konstatuoti pažeidimai, dėl kurių užimti ieškovei priklausantys 8 kv. m žemės sklypo dalies, ant šios ieškovės dalies pastatyta dalis pirties, taigi atsakovai turi kompensuoti ir šį ieškovės praradimą. Ieškovė žalą kildina iš sutarties pažeidimo (2010 m. rugsėjo 15 d. notarinė sutartis, įregistruota VĮ Registrų centre). Ieškovė neginčija atsakovės G. G. ir buvusios savininkės I. Č. 2009 m. birželio 19 d. sudaryto susitarimo. 2017 m. rugpjūčio 1 d. dovanojimo sutarties 4.1 punkte aiškiai nurodyta, kad ieškovė kartu su bendraturčiais (atsakovais) pagal nustatytą ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką galės naudotis ginčo žemės sklypu.

23. Teismo posėdžių metu atsakovė G. G. palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad 1995 m. buvo baigtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išpirkimas, šiuo procesu rūpinosi atsakovė. Kiekvienas savininkas turėjo teisę išsipirkti žemės sklypo dalį pagal savo gyvenamojo ploto dalį. 1995 m. sausio 19 d. minėtas išpirkimas įregistruotas VĮ Registrų centre. Kadangi viena iš žemės sklypo savininkių yra Lietuvos Respublika, todėl planas buvo išsamiai tikrinamas NŽT. Sudarius planą, kiekvienam savininkui suteikta atitinkama raidė. G. G. priklauso žemės sklypo dalis, pažymėta raide „A“, dėl šios dalies ieškovė pretenzijų nereiškia. Kai buvusi savininkė I. Č. pardavinėjo savo turtą, ji pardavė tik savo 64 kv. m žemės sklypo dalies (pažymėta plane raide „B6“). Žemės sklypo dalis „A4B6C5D4“ yra po namu ((duomenys neskelbtini)). I. Č. parduodamą dalį prikimo-pardavimo sutartimis įsigijo O. F. ir O. M., kiekvienas nusipirko po 32 kv. m žemės sklypo dalį. O. M. vėliau savo įsigytą turtą padovanojo I. M. (ieškovei). G. G. butas yra (duomenys neskelbtini), I. Č. butas buvo (duomenys neskelbtini), taigi šalia. Kokiu būdu ieškovė pateks į žemės sklypo dalį, pažymėtą „A2B2“ nėra aišku, nes buvusi savininkė I. Č. negalėjo naudotis minėta žemės sklypo dalimi. Pasisakydama dėl reikalavimo, reiškiamo dėl tvoros, atsakovė pažymėjo, kad tvora pastatyta pagal jos ir I. Č. notariškai patvirtintą susitarimą, tvora yra tarp žemės sklypo dalių „A2B2“, tvoros dalį sudaro pamatai, kurie matomi, taigi neaišku kodėl ieškovė nereiškė pretenzijų I. Č.. Tvorą statė I. Č. ir jos pasamdyta įmonė, tvora pastatyta pagal visus įstatymų reikalavimus. Tvoros perkėlimas labai sudėtingas, darbus turės atlikti statybos įmonė, o kadangi G. G. sklypo dalis sutvarkyta, todėl ieškovė turės atlyginti nuostolius. Atsakovė už tvoros „pažeidimą“ siūlo ieškovei 200 Eur kompensaciją (4 kv. m x 50 Eur už vieną kv. m). Pasisakydama dėl žemės sklypo dalies pažymėtos „A3B3“ atsakovė nurodė, kad iki 2021 m. nežinojo, jog šios žemės sklypo dalies savininkė yra I. M., nes nei dovanojimo sutartyje, nei pirkimo-pardavimo sutartyje ši žemės sklypo dalis neminima, šį faktą sužinojo tik iš teismo procesinių dokumentų. Ieškovė buvusiai savininkei jokių pretenzijų nereiškė. Taip pat ieškovė matė, kad G. G. tvarko kiemą, bet dėl sudėtų malkų taip pat pretenzijų nereiškė. Žemės sklypo „A3B3“ dalis yra bendro naudojimo, ši dalis nėra padalinta, todėl ieškovė negali tiksliai nurodyti kuri dalis priklauso jai. Ieškovė teigia, kad garažas ir pirtis yra neteisėta statyba, tačiau byloje esantis VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, jog pastatai įteisinti pagal 2010 m. gegužės 6 d. I. Č. leidimą, taigi atsakovė G. G. turi teisę naudotis ir ta žemės sklypo dalimi, kuri yra po G. G. pastatais. Todėl ieškovė be pagrindo reikalauja 2 kv. m. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 2 dalį naujam savininkui privalomi ankstesnių savininkų sudaryti susitarimai. Byloje esantys I. Č. ir atsakovų sudaryti susitarimai, patvirtina, kad jie buvo sudaryti siekiant bendros naudos, be jokių pretenzijų. Ieškovė nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio metu notariškai patvirtino, kad yra susipažinusi su visais ankstesnių savininkų sudarytais susitarimais, kurie jai taip pat privalomi. Žemės sklype, pažymėtame „A4B6C5D4“ nėra ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies. Lietuvos Respublika pasirašė notarinę sutartį, taip pat ir NŽT tikrino notarinės sutarties sąlygas, viskas atitinka įstatymų reikalavimus. Notarinių susitarimų ieškovė neginčija.

Atsiliepimas

24. Atsakovas G. G. teismo posėdžių metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad 2021 m., o ne 2019 m. kaip nurodo ieškovė, jam mama (atsakovė G. G.) padovanojo namą ir žemės sklypo dalį, kuri be konkrečios vietos, (duomenys neskelbtini). Atsakovas nelaiko, kad yra skolingas ieškovei ir nesupranta kodėl ji jam reiškia reikalavimus. I. M. pretenzijas turėtų reikšti savo sūnui, su juo pasirašė dovanojimo sutartį. Tvorą I. Č. užsakymu statė įmonė, kuri laikėsi visų įstatymų reikalavimų.

25. Atsakovas S. F. teismo posėdžių metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad iš I. Č. nusipirko 49 kv. m butą ir 32 kv. m žemės sklypo dalį, nes žemė buvo po namu. Šį turtą pirko iš banko paskolos, yra registruota hipoteka. Atsakovas negali suprasti kam O. M. (ieškovės sūnui) reikėjo pirkti žemės sklypo dalį, esančią po A. K., G. G. ir jo (S. F.) daugiabučiu namu. Po šalių daugiabučiu namu esantis žemės sklypas nėra išdalintas. Atsakovo teigimu, ieškovė turi norą pasipelnyti. Susitarimą dėl tvoros pastatymo sudarė I. Č. ir atsakovė G. G.. Prieš pirkdamas turtą, atsakovas S. F. susipažino su dokumentais, žinojo ką perka, be to ir bankas patvirtino jo pasirinkimą (tikrino dokumentus, jei būtų kokių prieštaravimų įstatymams, tiesiog nebūtų suteikęs paskolos) ir notaras patvirtino atsakovo perkamą nekilnojamojo turto dalį. Ieškovė, dovanojimo sandorio metu, taip pat savo parašu patvirtino, kad susipažino su dokumentais, taigi nesuprantama, kodėl dabar kelia pretenzijas.

26. Atsakovė A. K. teismo posėdžių metu nesutiko su ieškiniu, palaikė savo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose.

Šalies argumentai

27. Teismo posėdžių metu atsakovė M. J. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad nesupranta kodėl ieškovė reiškia jai reikalavimus. Atsakovė neturi jai priklausančios žemės sklypo dalies. 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovė M. J. neturi jai priklausančios žemės sklypo dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

28. 2023 m. balandžio 20 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo žemės sklypas) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiems bendraturčiams: 124/971 – tik atsakovui S. F. (pagrindas 2021 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-11136-842/2021), o ne atsakovams O. G. ir S. F., kaip nurodo ieškovė, 145/971 – ieškovei I. M., 166/971 – atsakovei G. G., 103/971 – atsakovui G. G., 260/971 – atsakovei A. K., 346/1942 – trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

29. Ginčo žemės sklypui galioja notariškai patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka (sudarymo pagrindu buvo 2009 m. birželio 12 d. notariškai patvirtintas G. G. ir I. Č. susitarimas), dėl kurios 2010 m. rugsėjo 15 d. sulygo tuometiniai sklypo bendraturčiai: G. G., I. Č., Z. B. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Naudojimosi žemės sklypu tvarka galiojanti, nenuginčyta.

Žemesnės instancijos teismas

30. Iš byloje esančios nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2015 m. rugpjūčio 24 d. tarp I. Č. (pardavėjos) ir O. M. (O. M.) (pirkėjo), matyti, kad ieškovės sūnus (pirkėjas), įsigydamas žemės sklypą bei jame esančius statinius, perėmė buvusios savininkės įsipareigojimus, numatytus sutartyje dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos (šios sutarties 5.1. punktas). Pirkėjas patvirtino, kad jam žinoma, jog šia pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta pirmiau nurodyta naudojimosi ginčo žemės sklypo dalimi tvarka yra jam privaloma, pirkėjas įsipareigojo jos laikytis, o perleidžiant žemės sklypo dalį tretiesiems asmenims, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 2 dalimi, ji taps privaloma ir žemės sklypo įgijėjams (pirkimo-pardavimo sutarties 5.2 punktas).

31. Ieškovė, 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, perimdama iš savo sūnaus O. M. nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 1/16 dalį ūkinio pastato (plane pažymėtas 2I1m), 1/16 dalį ūkinio pastato (plane pažymėtas 6I1m), 32/100 dalis kiemo statinių (lauko tualeto, tvoros) ir 145/971 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), perėmė jo teises ir pareigas ir, dėl naudojimosi tvarkos šiuo turtu nustatymo, bei patvirtino, jog jai žinoma ir suprantama naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, žinoma, kad jeigu šalių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (dovanojimo sutarties 1, 4 punktai). 2020 m. rugpjūčio 27 d. susitarimu dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. dovanojimo sutarties papildymo, O. M. ir I. M. papildė minėtą dovanojimo sutartį, pagal kurį iš viso I. M. padovanota ir ji naudosis 290/1942 dalimis žemės sklypo (t. y. dalimi, plane pažymėta „B“ (180 kv. m); dalimi, plane pažymėta „B5C4D3“ (6 kv. m); dalimi, plane pažymėta „A4B6C5D4“ (32 kv. m); dalimi, plane pažymėta „A2B2“ (9 kv. m); dalimi, plane pažymėta „A1B4“ (41 kv. m); dalimi, plane pažymėta „A3B3“ (22 kv. m).

32. Atsakovė G. G. 2021 m. sausio 12 d. Dovanojimo sutarties pagrindu perleido sūnui G. G. (atsakovui) pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas1) ir 103/971 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas2). Dovanojimo sutarties 2.3 punkte nurodyti duomenys, charakterizuojantys ginčo žemės sklypą, kurio dalis yra Daiktas2, be kita ko, bendras žemės sklypo plotas yra 0,1942 ha, užstatytas žemės sklypo plotas – 0,1942 ha. Apdovanotojam (atsakovui G. G.) žinoma, kad notariškai patvirtinta sutartimi yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, registro Nr. 7650 (dovanojimo sutarties 5.8 punktas). Atsakovai G. G. ir G. G. tarpusavyje naujos naudojimosi tvarkos nenustato, šalys bendrai naudosis jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis (dovanojimo sutarties 5.9 punktas).

33. Byloje iš esmės pareikšti trys savarankiški ieškinio reikalavimai:

33.1. dėl kompensacijų už negalėjimą naudotis nuosavybe priteisimo;

33.2. dėl ginčo žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „A3B3“, atlaisvinimo nuo antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. birželio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų daiktų (statybinių medžiagų (šiukšlių), malkų, savavališkos statybos statinio, pasodintų tujų ir kelio, kuriuo naudojasi atsakovai, patekdami į jų valdomas ir naudojamas žemės sklypo dalis „B5C4D3“, „A2B2“, „A4B6C5D4“);

Žemesnės instancijos teismas

33.3. dėl tvoros, esančios tarp ginčo sklypo dalių, pažymėtų indeksais „A“ ir „B“ nukėlimo iki minėtų sklypo dalių ribų, užfiksuotų žemės sklypo plane (taškai 65, 72, 19) pagal antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. birželio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (taškai 8, 9, 10).

Dėl reikalavimo atlaisvinti sklypą, pažymėtą plane „A3B3“

34. Byloje esančios 2010 m. rugsėjo 15 d. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties 6.3. punkte nurodyta, kad G. G. ir I. Č. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, turinčia 44 kv. m bendro ploto, plane pažymėta indeksais „A3B3“, linijomis ir skaičiais: 16-17-18-73-16. G. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 22 kv. m, o I. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 22 kv. m. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti, kad I. Č. teises ir įsipareigojimus pagal minėtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties punktą perėmė pirma O. M., o vėliau – ieškovė (2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. Susitarimo dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties papildymo pagrindu). Naudojimosi šia žemės sklypo dalimi tvarka nėra nustatyta.

35. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad jos bendrai su atsakove G. G. naudojamoje žemės sklypo dalyje „A3B3“ yra kelias, kuriuo naudojasi atsakovai, patekdami į jų valdomas ir naudojamas ginčo žemės sklypo dalis „B5C4D3“, „A2B2“, „A4B6C5D4“, taip pat ši dalis yra atsakovų apsodinta tujomis, bei užimta jų savavališkos statybos statiniu, malkomis ir statybinėmis šiukšlėmis. Keliui naudojama dalis bei medžiais apsodinta dalis yra tarp taškų 1, 2, 6 ir 7 pagal antstolio faktinių aplinkybių protokolo brėžinį, užima 22 kv. m ploto, kas atitinka visą G. G. dalį šioje „A3B3“ žemės sklypo dalyje; savavališkos statybos statiniu, malkomis ir šiukšlėmis užimta dalis „A3B3“ sudaro 8 kv. m ir yra pažymėta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo brėžinyje tarp taškų 1 ir 4 pagal minėtą brėžinį. Dėl minėtų antstolio užfiksuotų faktinių aplinkybių dėl ginčo žemės sklypo dalies „A3B3“ „užėmimo“ (užstatymo), ieškovė pareiškė reikalavimą dėl šios žemės sklypo dalies atlaisvinimo, kad ji galėtų naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais 22 kv. m ginčo žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksais „A3B3“.

36. Teisminio nagrinėjimo ir teismo 2023 m. balandžio 17 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, kad dėl kelio, kuriuo naudojasi atsakovai, ir pasodintų tujų pretenzijų neturi, kompensacijos neprašo. Be to, pati ieškovė teismo posėdžių metu patvirtino, kad 2015-2017 m. pirtis, garažas, pasodintos tujos ir tvora jau buvo. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovai tvirtino ir teikė įrodymus, patvirtinančius, kad teritorija, po G. G. žemės sklypo gerbūvio sutvarkymo, atlaisvinta, jokių statybinių šiukšlių ir (ar) malkų joje nėra. Minėto išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad nei malkų, nei statybinių šiukšlių ginčo žemės sklype nėra, teritorija visiškai sutvarkyta, taigi ieškovei nėra sudaromos kliūtis kartu su bendraturčiais pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką naudotis žemės sklypo dalimi.

37. Ieškovė taip pat įrodinėja, kad nurodytoje žemės sklypo dalyje, kuria ji neva negali naudotis, stovi savavališkos statybos statinys (pirtis ir garažas). Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės minimi ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėti statiniai nuo 2011 m. gegužės 6 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei G. G., nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2011 m. gegužės 3 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1D-8154, kadastro duomenų nustatymo data – 2011 m. balandžio 7 d. Nei byloje esantys rašytiniai įrodymai, nei išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytos faktinės aplinkybės, neteikia pagrindo išvadai, kad ginčo teritorijoje yra kitų savavališkos statybos statinių. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ieškovė, teigdama, kad ginčo žemės sklypo dalyje yra savavališkos statybos statinys rodė į pirmiau aptartus teisiškai įregistruotus statinius, kitų, neva neteisėtos statybos statinių ieškovė nenurodė.

38. Taigi ieškovės užsakymu antstolio 2021 m. birželio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos faktinės aplinkybės yra išnykusios, dėl likusių aplinkybių (kelio, tujų) ieškovė pretenzijų nereiškia ir kompensacijos neprašo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš minėto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo neįmanoma nustatyti, ar antstoliui, konstatuojant faktines aplinkybes, buvo pateikti tai dienai aktualūs ir teisingi duomenys bei ne tik ieškovės, o ir kitų bendrasavininkų, turimi oficialūs dokumentai.

39. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus atstovo advokato, reikšdama aptariamus reikalavimus, vadovaujasi pasenusiais duomenimis, nors ne vieną kartą teismas atkreipė tiek ieškovės, tiek ir jos atstovo dėmesį į atsakovų įrodinėjamas pasikeitusias faktines aplinkybes, kurias vėliau pripažino ir pati ieškovė, bei siūlė tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau šia teise ieškovė nepasinaudojo.

40. Esant nustatytam, teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl ginčo žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „A3B3“ atlaisvinimo nuo antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. birželio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų daiktų (statybinių medžiagų (šiukšlių), malkų, savavališkos statybos statinio, apsodintų tujų ir kelio, kuriuo naudojasi atsakovai, patekdami į jų valdomas ir naudojamas žemės sklypo dalis „B5C4D3“, „A2B2“, „A4B6C5D4“).

Dėl kitų ieškovės reiškiamų reikalavimų

41. Minėta, kad ieškovės 145/971 dalis ginčo žemės sklype sudaro 290 kv. m:

41.1 . 180 kv. m ploto žemės sklypo dalis žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“ (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais:19, 20, 53, 62, 61, 65, 72, 19). Šia žemės sklypo dalimi ieškovė naudojasi, valdo ir disponuoja atskirai nuo kitų bendraturčių;

41.2 . su kitais atitinkamais bendraturčiais bendrai naudojamos, valdomos ir disponuojamos ginčo žemės sklypo dalys:

41.2.1. 47 kv. m ploto žemės sklypo dalis plane pažymėta „B5C4D3” (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 33, 45, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 29, 30, 31, 32, 33), ieškovės dalis šiame plote – 6 kv. m;

41.2.2. 225 kv. m ploto žemės sklypo dalis plane pažymėta „A4B6C5D4“ (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 52, 51, 71, 70, 69, 60, 59, 58, 57, 56, 55, 27, 28, 29, 81, 80, 79, 78, 77, 76, 75, 74, 45, 46, 52), ieškovės dalis šiame plote – 32 kv. m;

41.2.3. 36 kv. m ploto žemės sklypo dali plane pažymėta „A2B2“ (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 66, 67, 68, 69, 70, 71, 51, 50, 66), ieškovės dalis šiame plote – 9 kv. m;

41.2.4. 82 kv. m žemės sklypo dalis plane pažymėta „A1B4“ (žeme sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 53); ieškovės dalis šiame plote – 41 kv. m;

41.2.5. 44 kv. m ploto žemės sklypo dalis plane pažymėta „A3B3“ (žeme sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 16, 17, 18, 73, 16); ieškovės dalis šiame plote – 22 kv. m.

2. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl tvoros, esančios tarp ginčo sklypo dalių, pažymėtų indeksais „A“ ir „B“ nukėlimo iki minėtų sklypo dalių ribų, užfiksuotų žemės sklypo plane (taškai 65, 72, 19) pagal antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. birželio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (taškai 8, 9, 10), taip pat reikalavimą dėl kompensacijų už negalėjimą naudotis nuosavybe priteisimo.

3. Sprendžiant dėl šių ieškovės reikalavimų (ne)pagrįstumo svarbu aptarti byloje esančio rašytinio įrodymo nagrinėjamam ginčui aktualias sąlygas, kuriuo pagrindu buvo sudaryta, notariškai patvirtinta ir įregistruota registre bendraturčių, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, žemės sklypo naudojimosi tvarka.

4. Iš byloje esančio 2009 m. birželio 12 d. notariškai patvirtinto G. G. ir I. Č. susitarimo (toliau – ir Susitarimas) turinio matyti, kad siekis nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką ir taikiai išspręsti nesutarimus dėl statinių žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo dar 2008 m. Minėtu Susitarimu I. Č. sutiko su UAB „Geovisata“ 2008 m. spalio 22 d. paruošta 1942 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema ir savo sutikimą išreiškė pasirašytame prašyme, adresuotame Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir pridedamuose prie šio prašymo dokumentuose: naudojimosi žemės tvarkos nustatymo sutarties projekte ir UAB „Geovisata“ 2008 m. spalio 22 d. paruoštoje schemoje, o G. G. tuo pagrindu atšaukia ir atsiima savo 2009 m. gegužės 11 d. pareiškimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl nelegalios statybos. G. G. ir I. Č. per dvi dienas nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos pateikia Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui abiejų jų ir trečiojo asmens pasirašytą UAB „Geovisata“ 2008 m. spalio 22 d. paruoštą 1942 kv. m ploto ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, prašymą ir naudojimosi žemės sklypu nustatymo sutarties projektą ir gavusios Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimą, pasirašo notaro paruoštą ir jo tvirtinamą sutartį dėl 1942 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Kartu su Susitarime numatyta pasirašyti pirmiau nurodyta sutartimi G. G. pasirašo leidimą I. Č. statybos darbams, rekonstruojant garažą, taip pat I. Č. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje statytis kitus ūkinius pastatus (pirtį, garažą ir pan.) su sąlyga, kad bus laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, o I. Č. pasirašo leidimą G. G. jai priskirtame naudotis pagal UAB „Geovisata“ paruoštą 1942 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą statytis/ rekonstruoti pirtį/ ūkinį pastatą, garažą ir gyvenamojo namo dalį adresu (duomenys neskelbtini), ir tokius statinius įteisinti. G. G. neprieštarauja, kad I. Č., vyriausybės nustatyta tvarka, įsigytų nuosavybėn valstybinę žemę, esančią už linijos, UAB „Geovisata“ paruoštoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje, pažymėtos skaičiais 19, 20. I. Č. neprieštarauja, kad G. G., vyriausybės nustatyta tvarka, įsigytų nuosavybėn valstybinę žemę, esančią už linijos, UAB „Geovisata“ paruoštoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje, pažymėtos skaičiais 17, 18, 19. I. Č. per 30 d. nuo naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties notarinio patvirtinimo įsipareigojo, be kita ko, savo lėšomis pastatyti 1,8 m aukščio medinę tvorą, skiriančią paskirtus naudotis žemės sklypus, UAB „Geovisata“ paruoštoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje nurodytų linijų, pažymėtų skaičiais 19, 72, 65. Taip pat I. Č. įsipareigojo po Susitarimo pasirašymo dienos nesinaudoti žemės sklypu, UAB „Geovisata“ paruoštoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje, pažymėtu skaičiais 14, 15, 16, 73, 18, 19, 72, 65, 66, 50, 49. G. G. ir I. Č. Susitarimo 12 punktu įsipareigojo per 30 d. nuo žemės sklypo naudojimosi sutarties notarinio patvirtinimo pastatyti medinę tvorą, skiriančią paskirtus naudotis žemės sklypus, UAB „Geovisata“ paruoštoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje nurodytų linijų, pažymėtų skaičiais 14, 49, 50, vietoje, dengdamos išlaidas šios tvoros pastatymui lygiomis dalimis. Taip pat notariškai patvirtintu G. G. 2010 m. kovo 13 d. vienašaliu sandoriu pastaroji pasirašė leidimą I. Č. statybos darbams, rekonstruojant garažą, taip pat I. Č. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje statytis kitus ūkinius pastatus (pirtį, garažą ir pan.) su sąlyga, kad bus laikomasi teisės aktų reikalavimų.

5. Taip pat 2011 m. gegužės 16 d. notariškai patvirtintu sutikimu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė I. Č., atstovaujama atstovės, sutiko ir neprieštaravo, kad kita minėto žemės sklypo bendraturtė G. G., I. Č. ir G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje „A2B2“ ir skaičiais 51, 60, 65,66, 67, 68, 69, 70, 71, 51 (pagal bendraturčių nustatytą naudojimosi tvarką) savo lėšomis statytų medinę tvorą, kurios aukštis būtų ne aukštesnis kaip 1,5 m. Šiame sutikime I. Č., atstovaujama atstovės, patvirtino, kad materialinio ar kitokio pobūdžio pretenzijų į tvorą neturi ir ateityje neturės.

6. Minėta, kad ginčo žemės sklypui galioja notariškai patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka (sudarymo pagrindu buvo 2009 m. birželio 12 d. notariškai patvirtintas G. G. ir I. Č. susitarimas), dėl kurios 2010 m. rugsėjo 15 d. sulygo tuometiniai sklypo bendraturčiai: G. G., I. Č., Z. B. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Naudojimosi žemės sklypu tvarka galiojanti, privaloma visiems bendraturčiams, tai nurodyta ir pirmiau šiame sprendime aptartuose rašytiniuose įrodymuose (žr. šio sprendimo 30-32 punktai). Duomenų, kad minėta naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų nuginčyta ar pasibaigusi kitu būdu, byloje nėra.

7. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK 4.81 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma reglamentuojama, kokiais pagrindais naujajam bendraturčiui pereina teisės ir pareigos, kylančios iš bendraturčių buvusių susitarimų dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių bendrąja daline nuosavybe, naudojimo. Toks susitarimas naujajam bendraturčiui privalomas, jei jis sudarytas notarine forma ir yra išviešintas įstatymo nustatyta tvarka – įregistruotas viešame registre. Taigi CK 4.81 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma yra imperatyvi ir skirta asmens, kuris vėliau, po susitarimo, įgijo dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis, prievolėmis bendrojo turto naudojimo teisiniuose santykiuose apibrėžti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 (cituotą kitose bylose 466 kartus; ir kt.).

8. Esant nurodytam, darytina išvada, kad ieškovei priklausanti ginčo žemės sklypo dalis buvo užstatyta su ankstesnių, šiuo metu ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies, savininkų sutikimu. Iš pirmiau aptarto spręstina, kad buvusių ir dabartinių bendrasavininkų notariškai patvirtinti, nenuginčyti ir nepakeisti susitarimai privalomi ir pačiai ieškovei – nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio metu ieškovė notariškai patvirtino, kad yra susipažinusi su visais ankstesnių savininkų sudarytais susitarimais, jiems neprieštaravo, jų neginčijo. Šiuo atveju 2010 m. rugsėjo 15 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis buvo išviešinta viešajame registre 2010 m. rugsėjo 20 d., o tai sąlygoja išvadą, kad toks juridinis faktas ieškovei buvo žinomas įsigyjant žemės sklypo dalį, be to žemės sklypo planas, kaip sudėtinė susitarimo dalis, parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, priešingu atveju viena iš bendraturčių Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, nebūtų jam pritarusi, taip pat yra nenuginčytas. Byloje nėra duomenų, kad bendraturčiai valdytų žemės sklypo dalis, pagal notariškai patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką, jos nesilaikydami ar kitu būdu pažeisdami susitarimą. Šią aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, savo atsiliepime.

9. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų ir jų turto išdėstymo neturi galimybės naudotis jai priklausančiais 41,49 kv. m bendro žemės sklypo ploto, tačiau nei ieškinyje, nei teisminio nagrinėjimo metu (kaip minėta nepasinaudojo teise tikslinti ieškinį) negalėjo nurodyti kaip ji vertina, kada ir kokiais veiksmais jai buvo padaryta žala: ar dėl jai priklausančios žemės sklypo dalies užstatymo iki naudojimosi tvarkos nustatymo, ar dėl atitinkamos žemės sklypo dalies užstatymo pažeidžiant nustatytą naudojimosi tvarką. Teismo posėdžio metu, teismui kelis kartus uždavus ieškovės atstovui klausimą iš ko ieškovė kildina žalos padarymą, ieškovės atstovas tik formaliai atsakė, kad iš sutarties – 2010 m. rugsėjo 15 d. tuometinių žemės sklypo bendraturčių sudarytos notariškai patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau detalizuoti negalėjo.

10. Minėta, kad byloje nėra duomenų, jog 2010 m. rugsėjo 15 d. tuometinių žemės sklypo bendraturčių sudaryta notariškai patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų pažeidžiama ir (ar) jos nesilaikoma kitais būdais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl žemės sklypo dalies, pažymėtos „A1B4“ neva joje esančių pažeidimų ieškovė nei ieškinyje, nei teisminio nagrinėjimo metu visiškai neteikė jokių argumentų ar motyvų. Dėl žemės sklypo dalies, pažymėtos „A3B3“ teismas jau pasisakė pirmiau, nenustatęs pažeidimo. Žemės sklypo dalis, pažymėta „B5C4D3“ priskirta keliems bendraturčiams, atitinkamai: „B“ priklauso ieškovei ir atsakovui S. F., „C“ – A. K., „D“ – trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai. Minėtoje žemės sklypo dalyje yra tik atsakovei G. G., išskyrus G. G., pastato dalis, kuri nebuvo statyta po naudojimosi žemės sklypu tvarkos patvirtinimo. Žemės sklypo dalis, pažymėta „A4B6C5D4“ yra po daugiabučiu gyvenamuoju namu, priklausančiu atitinkamomis dalimis (patalpomis-butais) atsakovams S. F., G. G., G. G., A. K. ir M. J.. Pažymėtina, kad pastatų statybos pradžios ir pabaigos metai – atitinkamai 1940 m.-1991 m. ir 1995 m.-2008 m. Žemės sklypo dalimi po daugiabučiu namu fiziškai naudotis negalėjo ir negali visi bendraturčiai. Žemės sklypo dalis, pažymėtas „A2B2“ skiria medinė tvora, pastatyta ant pamatų. Dėl tvoros, kaip minėta, notariškai patvirtintais susitarimais dar susitarė buvusi turto savininkė I. Č. ir atsakovė G. G.. Byloje nustatyta, kad tvoros klojinys (betoniniai pamatai) po 20 cm išeina tiek į buvusios savininkės I. Č., tiek ir į atsakovų G. G. ir G. G. žemės sklypo dalį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, ar jos sūnus, prieš perleidžiant turtą ieškovei, būtų reiškę pretenzijas dėl tvoros (betoninių pamatų) buvusiai savininkei I. Č., nors kaip ir patvirtino pati ieškovė, jog 2015-2017 m., be kita ko, tvora jau buvo pastatyta, taigi ieškovei ji buvo matoma ir jos pastatymo faktas žinomas.

11. Teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytu reisiniu reglamentavimu, teismų praktika, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei įrodymų visuma, konstatuoja, kad ieškovės I. M. ieškinys yra nepagrįstas bei neįrodytas, todėl yra atmestinas (CPK 176–179 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

12. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovai, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Teisme patirta 288,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sutinkamai su CPK 92 straipsnio nuostatomis, iš ieškovės valstybės naudai nėra priteistinos 288,80 Eur pašto išlaidos, kadangi ieškovė yra atleista nuo išlaidų mokėjimo (t. y. ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irena Bielskytė