Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1988-08-22 Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, 5 klasių išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, kuriam 2009-07-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties pagrindu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, Vytauto g. 47-C1, Rokiškyje, ankščiau teistam: 1) 2007-05-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 520 Lt dydžio bauda; 2) 2007-07-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 14 parų; 3) 2007-12-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 9 dalį – areštu 50 parų; 4) 2008-04-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. J. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2009-01-30 21.30 val. iki 2009-01-31 9.40 val., išdaužęs T. K. priklausančio automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie Tuskulėnų g. 10 namo, Vilniuje, dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, pasikėsino pagrobti magnetolą „Kenwood“, 2700 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes jam nepavyko išimti magnetolos, tokiu būdu jis įsibraudamas į saugyklą pasikėsino pagrobti svetimą 2700 Lt vertės turtą.

Taip pat, V. J. laikotarpyje nuo 2009-01-30 21.30 val. iki 2009-01-31 9.40 val. išdaužė T. K. priklausančio automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie Tuskulėnų g. 10 namo, Vilniuje, dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, 250 Lt vertės, tokiu būdu sugadino nedidelės vertės turtą.

Taip pat, kaltinamasis V. J., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2009-02-05 19 val. iki 2009-02-06 7 val., išdaužęs J. Ž. priklausančio automobilio „Volvo 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie Mokyklos g. 5 namo, Vilniuje, dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, pasikėsino pagrobti magnetolą „Philips“, 300 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes jam nepavyko išimti magnetolos, tokiu būdu jis įsibraudamas į saugyklą pasikėsino pagrobti svetimą 300 Lt vertės turtą.

Taip pat, V. J. laikotarpyje nuo 2009-02-05 19 val. iki 2009-02-06 7 val. išdaužė J. Ž. priklausančio automobilio „Volvo 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie Mokyklos g. 5 namo, Vilniuje, dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, 250 Lt vertės, tokiu būdu sugadino nedidelės vertės turtą.

Teisme buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu V. J. duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog stiklų nedaužė ir magnetolų nevogė (t. 1. 98, 99,

Tai, kad būtent V. J. padarė nurodytas baudžiamojo įstatymo uždraustas ir visuomenei pavojingas veikas, patvirtina nukentėjusiojo parodymai bei teismo ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis J. Ž. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog tą dieną, išėjus į darbą, žmona pamatė, kad išdaužtas automobilio keleivio durelių automobilio stiklas. Jis prėjo prie automobilio, pamatė, kad išmuštas automobilio keleivio durelių priekinis stiklas. Viskas buvo šukėse, akmuo – salone. Jis informavo policijos komisariatą. Atvažiavo tyrėjai, apžiūrėjo įvykio vietą. Už stiklą jam atlygino draudimas, o magnetolos kaina kažkur 350-400 Lt. Magnetola visiškai sugadinta ir nebetinkama naudoti. Kadangi nusikaltėlis toks, iš kurio šansų atgauti nėra, tai iš viso ieškinio nereiškia.

Teisme buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo T. K. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, jog jis gyveno Tuskulėnų g. 10-29, Vilniuje. 2009-01-30 apie 21 val. automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė minėto namo kieme. 2009-01-31 apie 9.40 val. išėjęs į kiemą, pastebėjo, kad išdaužtas automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklas. Iš salono buvo pasikėsinta pavogti grotuvą „Kenwood“. Pavogtas valdymo skydelis, kurį plėšdamas vagis sugadino visą grotuvą. Stiklas kainavo 250 Lt, keitimo darbai 50 Lt. Patvirtinančių žalą dokumentų neturi, kadangi neišsaugojo. Automagnetolą „Kenwood“ pirko išsimokėtinai „Snoro“ lizingu, jo kaina 2700 Lt. Tuo metu „Snoro“ lizingu išsimokėtinai pirko automagnetolą, namų kino sistemą bei televizorių. Viso padaryta 3000 Lt žala (t. 1. b. l. 14, 21, 22).

Automobilio „Honda Accord”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo nustatyta, kad vairuotojo durelių lango stiklas yra išdaužtas, ant sėdynės yra stiklo šukių, kurių dalis išteptos raudonu skysčiu, automobilio salone matomas grotuvas be valdymo skydelio, kuris mechaniškai pažeistas (b. l. 5-12).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad ant tirti pateiktų tampono su nuoplova ir plėvelės, paimtų apžiūrint automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 40, 41).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad ant tampono su nuoplova ir stiklo šukių su plėvele, paimtų apžiūrint automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasto vyro kraujo genotipas sutampa su V. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000003 % (t. 1, b. l. 46, 47).

Automobilio “Volvo V70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilių stovėjimo aikštelėje, prie Mokyklos g. 5 namo, Vilniuje, apžiūros metu buvo nustatyta, jog išdaužtas keleivio pusės priekinių durelių stiklas, priekinėje paneleje matyti apgadintas grotuvas. Apžiūros metu paimta kraujo nuoplova nuo plastmasinės dalies prie rankinio stabdžio svirties, 1 nuoplova su galimais kraujo pėdsakais nuo automobilio durelių (keleivio pusės priekinių), daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais nuo kartoninės dėžutės iš automobilio salono, išdaužto stiklo šukių pavyzdys (t. 1, b. l. 53-60).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2009-02-06 automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, Mokyklos g. 5, Vilniuje, rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 77, 78).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2009-02-06 automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, Mokyklos g. 5, Vilniuje, rasto vieno vyro kraujo genotipas sutampa su V. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000004 % (t. 1, b. l. 83, 84).

Nukentėjusiųjų parodymai, vertinant juos kartu su įvykio vietų apžiūros protokolais ir specialistų išvadomis, leidžia teismui daryti išvadą, kad V. J. pasikėsino pagrobti turtą įsibrovęs į saugyklas ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Tokiais veiksmais jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) bei 187 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtintas imperatyvas, kad baudžiamasis procesas besąlygiškai nutraukiamas, nustačius aplinkybę, kad yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, neatsižvelgiant į priežastis. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad asmeniui padarius baudžiamąjį nusižengimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis jeigu praėję dveji metai, kai jis buvo padarytas (BK redakcija galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu). BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, V. J. paskutinę nusikalstamą veiką yra padaręs 2009-02-12 (žr. 2009-07-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį t. 1, b. l. 138-140). Duomenų, jog jis padarė naują nusikalstamą veiką po 2009-02-12, byloje nėra. Todėl V. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį šioje byloje suėjo 2011-02-12. Dėl nurodytos priežasties procesas baudžiamojoje byloje pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nebegalimas, o kadangi yra pradėtas – nutrauktinas (BPK 254 straipsnio 4 dalis).

2010-06-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi V. J. buvo paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-00402-09 (t. 2, b. l. 12, 13).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2009-02-05) įtariamasis V. J. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti analizuojamas tik konkrečios veikos metu juridiškai reikšmingoje vietoje. V. J. lėtinis psichikos sutrikimas diagnozuotas 2008 m. Šiuo metu įtariamais V. J. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. J. rekomenduojamas stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Su įtariamuoju V. J. negalima atlikinėti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Dėl lėtinio psichikos sutrikimo jam nerekomenduojama dalyvauti teisminiame nagrinėjime, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę (t. 2, b. l. 29-32).

2012-08-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi V. J. buvo paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-00332-09 (t. 2, b. l. 52, 53).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. J. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu įtariamasis V. J. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichikos būsenos su V. J. negalima atlikti tyrimo veiksmų. Dėl psichikos būsenos V. J. negali dalyvauti teismo posėdyje. V. J. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – rekomenduojama skirti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t. 2, b. l. 71-74).

Apklausta teisme ekspertė N. M. paaiškino, jog dirba Utenos ekspertiniame skyriuje. V. J. pas juos jau buvo pagal panašaus stiliaus nusikaltimus. Antrą kartą jis pas juos papuolė 2012 m. lapkričio 7 d. 2012 m. lapkričio 14 d. jis buvo perkeltas pas juos iš Rokiškio ligoninės, kur jis jau gydėsi priverstinai. Šitas epizodas atėjo iš senesnių laikų. Jis jau po to ten padarė nusikalstamas veikas. Po atliktos ekspertizės, kadangi buvo pripažintas sergantis lėtiniu psichikos sutrikimu, pagal teismo nutartį, perkeltas į Rokiškio ligoninę, kur jau jam buvo taikomas priverstinis gydymas. Jų komisija, apžiūrėjusi jį pakartotinai, taip pat diagnozavo jam, kaip sergančiam lėtiniu psichikos sutrikimu, paranoidinę šizofreniją. Komisija priėjo nuomonės, kad vykdant savo nusikalstamą veiką kaltinamasis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Taip pat ir šiuo metu serga paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Taip pat komisija jam rekomendavo taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, t. y. stacionarų stebėjimą, priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendrojo režimo stebėjimo sąlygomis. Tą pačią išvadą ji šiandien patvirtina ir taip pat rekomenduoja taikyti V. J. priverstinį gydymą Rokiškio ligoninėje bendro rėžimo stebėjimo sąlygomis. Vaistus jis gerti atsisako, visiškai nekritiškas savo būklei, o psichopatologija ten yra labai išreikšta. Ten yra labai ryškūs mąstymo sutrikimai, būna pas jį ir klausos haliucinacijos. Taip pat jis vartoja narkotines medžiagas. Pagal visą jo gyvenimo turinį, jis buvo baustas administracinėmis baudomis net būdamas izoliuotas Lukiškių izoliatoriuje. Beveik visą laiką gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Nespėjęs išeiti jis vėl gauna heroino, vėl narkotizuojasi ir vėl jų poveikyje padaro naujus nusikaltimus. Iš viso šiuo metu yra dvi analogiškos ekspertizės išvados. Jo sutrikimai stebėti nuo 1998 m. Jo giminėje yra psichikos ligonių. Jis nuo paauglystės buvo keistokas, bet kažkokių ūmesnių dalykų nelabai buvo. Paskui jis pakliuvo į psichiatrinę ligoninę, atrodo 2007 m., jau tada ten aprašyta psichozinė būsena. O 2008 m. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas ir aprašyti simptomai, kurie netgi nekelia abejonių, kad tai yra psichikos liga. Buvo poveikio kliedesiai ir didybės. Akte viskas labai smulkiai surašyta. Jis yra šiuo metu izoliuotas nuo visuomenės. Laisvėje jis turi tokią bėdą, jis yra mažai socializuotas asmuo, neturi giminių, kurie jį palaikytų, padėtų. Be to jis vaistų nevartoja, tai pagrindinis momentas.

Vadovaudamasis eksperto paaiškinimais ir pateiktais teismo psichiatrijos ekspertizės aktais, kurių išvadose nurodyta, jog V. J. nusikalstamų veikų padarymo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismas konstatuoja, kad V. J. darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas buvo nepakaltinamas, todėl pagal BK 17 straipsnio nuostatas jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose taip pat nurodyta, jog V. J. būtinas priverstinis gydymas. Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, teismas konstatuoja, kad vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, V. J. yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Nukentėjusysis T. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3000 Lt dydžio civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti ir buvo pripažintas byloje civiliniu ieškovu. T. K. du kartus kviečiamas į teismo posėdžius neatvyko, nors apie teismo posėdžius buvo informuotas tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį ar nagrinėti jo pateiktą civilinį ieškinį jam nedalyvaujant nepateikė, dėl civilinio ieškinio paaiškinimų nedavė, iš pateiktų dokumentų neaišku, kokios vertės buvo sugadinta magnetola, todėl, vadovaujantis BPK 252 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V.J. pripažinti nepakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Baudžiamąjį procesą V.J. atžvilgiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su išdaužto stiklo šukių pavyzdžiu, voką su dviem tamponais, saugomus Vilniaus miesto 1 policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 61, 62), stiklo šukes, nuoplovą, supakuotus į voką, V. J. seilių pavyzdžius supakuotus į du vokus (t. 1, b. l. 13), saugomus Vilniaus apskrities Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

T. K. pareikštą 3000 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.