- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-23
- Bylos Nr.
- A-438-267-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės Eglė“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės Eglė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės Eglė“ skundą atsakovei Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė pakeisti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-01-10 nutarimą Nr. 3K 08/4, kuriuo UAB „Panemunės eglė“ buvo paskirta 1000 Lt bauda, baudą sumažinant, arba jos visai neskiriant.
Pareiškėjos teigimu, ji buvo nubausta už tai, kad 2008-01-03 atlikto patikrinimo metu UAB „Panemunės eglė“ priklausančiame bare, esančiame Smėlio g. 2, Kaune, buvo laikomas alus, kuriam Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tarnyba) pareigūnų atlikto patikrinimo metu nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Tuo tariamai buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Pareiškėja skunde nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Tarnybai atlikus patikrinimą kitokių pažeidimų nenustatyta, 1000 Lt baudos paskyrimas už vieną rastą alaus butelį, kurio galiojimo data neatitiko pagal atitikties deklaraciją, neatitinka padaryto nusižengimo mastui bei dydžiui, taip pat prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda, ją skiriant buvo atsižvelgta į visas bylai reikšmingas aplinkybes.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-04-17 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog Tarnyba pareiškėjai pagrįstai pritaikė ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą. Tai savo skunde pripažino ir pati pareiškėja, tik vėliau, teismo posėdžio metu, ji pakeitė savo poziciją. Byloje nustatyta, kad 2008-01-03 atlikto patikrinimo metu pareiškėjai priklausančiame bare, esančiame Smėlio g. 7, Kaune, buvo rastas parduodamas ir laikomas alkoholinis gėrimas (vienas butelis alaus „Švyturys Baltijos“), kuriam patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Tokie dokumentai nebuvo pateikti ir vėliau. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad be juridinę galią turinčių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pas pareiškėją buvo rastas tik vienas alkoholinių gėrimų butelis, pažeidimo kvalifikacijai jokios reikšmės neturi. Teismo vertinimu, tai galėjo turėti, ir be abejo, turėjo reikšmę, nustatant skiriamos baudos dydžiui. Į tai buvo atsižvelgta, atsižvelgta buvo ir į tai, kad pareiškėja baudos skyrimo metu prisipažino ir gailėjosi padariusi pažeidimą. Todėl pareiškėjai ir buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda.
Teismas akcentavo, kad mažinti pareiškėjai paskirtą baudą nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Konstitucinis Teismas savo 2008-01-21 nutarime pažymėjo, kad žemutinė šios piniginės sankcijos riba – vienas tūkstantis litų -nelaikytinas griežta, ypač atsižvelgiant į tai, už kokius teisės pažeidimus buvo numatyta ši sankcija. Konstitucinis Teismas savo 2005-11-10 nutarime pažymėjo, kad mažesnės negu įstatymo nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne taisyklė, o išimtis, esant tik ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, teismas, skirdamas mažesnes negu įstatymo numatytas pinigines baudas, tai turi daryti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti asmens, visuomenės, valstybės interesai. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šioje konkrečioje byloje ypatingų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą skundžiamame sprendime, kad atsakovė nubaudė pareiškėją už prekybą alkoholiniais gėrimais (vienu buteliu alaus) be juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio l dalies 2 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Juridiniai alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentai yra sąskaita faktūra arba gabenimo važtaraštis, o atitikties deklaracija yra tik papildomas dokumentas, kuris nusako produkto atitiktį bei kokybės reikalavimus. Pagal atitikties deklaraciją tik vieno butelio alaus „Švyturys Baltija" neatitiko galiojimo data, visi kiti duomenys atitiko. Šiuos visus prekių (alaus „Švyturys Baltija") įsigijimo dokumentus: sąskaitą faktūrą, gabenimo važtaraštį bei atitikties deklaraciją, įmonė pateikė Tarnybai patikrinimo metu. Tarnyba atsisakė šiuos dokumentus priimti ir užskaityti. Šiuose dokumentuose matosi, kad 2007-10-23 gauta 20 butelių alaus „Švyturys Baltija", kurių patikrinimo metu buvo likę neparduota 9 vienetai. Tai rodo, kad alus „Švyturys Baltija" gautas pagal šiuos įsigijimo dokumentus (alaus pavadinimas, kiekis, talpa ir kt.) ir traktuoti, kad įsigytas vienas butelis alaus, kurio galiojimo data neatitinka atitikties deklaracijos, bei sukelia pavojų asmenų, visuomenės ir valstybės interesams yra nepagrįsta. Teismo bylos eigoje buvo pateikti juridiniai alaus „Švyturys Baltija" įsigijimo dokumentai kaip įrodymai, teismas juos priėmė, bet sprendime dėl jų nepasisakė ir jų nevertino.
2. Teismas neįvertino to fakto, kad atitikties deklaracija nėra tolygus juridinę galią turintiems dokumentams ir negali būti kaip juridinį faktą patvirtinantis dokumentas apie alkoholinių gėrimų įsigijimą arba gabenimą (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio l dalies 2 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atitikties deklaracija yra tik dokumentas, kuris patvirtina produkto atitiktį pagal gamintoją, rūšį, išpilstymą, pavadinimą, kas šiuo atveju ir atitinka, išskyrus vieną galiojimo datą. Juridinį faktą apie šių prekių įsigijimą patvirtina tiktai sąskaita faktūra arba gabenimo važtaraštis. Kad atitikties deklaracija nėra juridinę galią turintis dokumentas įrodo ir tas faktas, kad nuo 2008-02-12 toks dokumentas kaip atskiras vienetas jau nerašomas, o juridiniame alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumente - sąskaitoje faktūroje įrašomas tik įrašas, jog „šiame dokumente išvardinti alkoholiniai gėrimai atitinka Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktų reikalavimus, turi atitiktį patvirtinančius dokumentus ir yra tinkami vartoti žmonėms" (Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008-02-07 įsakymas Nr. B l-96 „Dėl alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų `parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, ir alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimų patvirtinimo").
3. Pagal Tarnybos praktikoje nustatytus pažeidimus kitose įmonėse, daryti išvadą, kad ir pareiškėja jau yra potenciali tokių pačių pažeidimų darytoja yra tiesiog neleistina, nes Tarnyba pareiškėjos įmonėje patikrino įvairių gėrimų už bendrą 7300 litų sumą (pagal inventorizacijos aprašą, kuris yra byloje) iš kurių tik vienas alaus butelis neatitiko atitikties deklaracijos galiojimo datos.
4. Kadangi pareiškėja yra nubausta 1000 litų bauda, tai šią baudą ji turės išieškoti iš konkretaus darbuotojo, kuris priimdamas tą alų, neiškilnojo kiekvieno butelio iš dėžės ir nepastebėjo, kad yra skirtinga vieno butelio alaus galiojimo data. Teismas neįvertino ir nematė lengvinančių aplinkybių, kad įmonės darbuotojų neatidumas gali užtraukti tokio dydžio baudą konkrečiam darbuotojui bei traktavo šią situaciją kaip ypatingą žalą asmens, visuomenės ir valstybės interesams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo spendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantės pateiktos 2007-10-23 PVM sąskaita faktūra serija ir Nr. D591575, 2007-10-23 važtaraštis Nr. 315046 bei 2007-10-23 atitikties deklaracija Nr. 591575 nepripažintini Tarnybos darbuotojų 2008-01-03 atlikto tikrinimo metu rasto alkoholinio gėrimo privalomais juridinę galią turinčiais dokumentais, kadangi ant alaus butelio "Švyturys Baltija" nurodytas galiojimo terminas 2008-01-13 nesutampa su pateiktuose dokumentuose nurodytu galiojimo terminu. Dėl šios priežasties ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai pažymėta, jog "Teismas laiko, kad UAB "Panemunės eglė" Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrįstai pritaikė ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. l d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p. pažeidimą".
Šalies argumentai
2. Apeliantė klaidina teismą, teigdama, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008-02-07 įsakymu Nr. Bl-96 patvirtintoms Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklėms, taikomoms parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, atitikties dokumentas kaip atskiras vienetas neberašomas. Atsakovės teigimu, minėtų Taisyklių 7 punkte aiškiai nurodyta, kad įmonės, turinčios licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, realizuodamos juos, privalo turėti iš tiekėjo gautus alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų kopijas arba juridinę galią turinčiuose prekių tiekimo dokumentuose turi būti įrašyta: „Šiame dokumente išvardinti alkoholiniai gėrimai atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus, turi atitiktį patvirtinančius dokumentus ir yra tinkami vartoti žmonėms". Apeliantės akcentuojamas teiginys, kad Tarnybos buvo patikrinta įvairių gėrimų, kurių tuo metu bare buvo už 7300 litų sumą, ir iš jų tik vienas alaus butelis neturėjo tinkamų dokumentų, atmestinas. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad "Ta aplinkybė, kad be juridinę galią turinčių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pas apeliantą buvo rastas tik vienas alkoholinių gėrimų butelis, pažeidimo kvalifikacijai jokios reikšmės neturi". Tokią Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio l dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto aiškinimo praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A(20)-159/2008, pasisakęs, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojo atsakomybei už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio l dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktų reikalavimų pažeidimą atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą.
3. Alkoholio produktai priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas (Alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio l dalis), todėl alkoholio verslas yra licencijuojama veikla. Tokia licencijuojama veikla turi būti vykdoma itin atsakingai, o apelianto pozicija, kad „tik vienas alaus butelis neatitiko tik atitikties deklaracijos galiojimo datos" liudija, kad apeliantas nesupranta šio verslo specifikos ir pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo srityje daromos žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005-11-10 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio (2002-07-05 redakcija) 5 dalies ir šio straipsnio (2003-07-04 redakcija) 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" yra konstatavęs, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, kad ir kokia būtų neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė, vertintini kaip darantys žalą valstybės ūkio sistemai, finansinei tvarkai ir teisiškai persekiotini.
5. Apeliantės motyvai, kad įmonės darbuotojo neatidumas užtrauks baudą jam asmeniškai, nesusiję su nagrinėjama byla. Apeliantė UAB "Panemunės eglė" yra licencijos turėtoja ir jos pareiga yra užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi atitinkamų taisyklių. Apeliantei taikomos ekonominės sankcijos už tai, kad ji nepakankamai kontroliuoja ir apmoko savo darbuotojus, jeigu jie pažeidžia taisykles reglamentuojančias šiuo nagrinėjamu atveju prekybą tabako gaminiais. Juridinio asmens kaltė nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo darbuotojus. Nagrinėjamu atveju atsakomybė pagal Alkoholio kontrolės įstatymą taikoma juridiniam asmeniui - UAB "Panemunės eglė", - todėl apeliantės akcentuojamas teiginys, kad paskirtą baudą turės sumokėti įmonės darbuotojas - fizinis asmuo, su ginču nesusijęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja kreipėsi su skundu į administracinį teismą ginčydama atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-01-10 nutarimą Nr. 3K 08/4, kuriuo pareiškėjai UAB „Panemunės eglė“ buvo paskirta 1000 Lt bauda.
Minėtu atsakovo nutarimu, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, pareiškėjai buvo skirta bauda už tai, kad 2008-01-03 atlikto patikrinimo metu pareiškėjai priklausančiame bare, esančiame Smėlio g. 7, Kaune, buvo rastas parduodamas ir laikomas alkoholinis gėrimas (vienas butelis alaus „Švyturys Baltijos“), kuriam patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Atsakovas nurodė, jog ant alaus butelio „Švyturys Baltija“ nurodytas galiojimo terminas (geriausias iki 2008-01-13) nesutampa su pareiškėjos pateiktuose dokumentuose (įsigyto alaus atitikties deklaracijose) nurodytu galiojimo terminu (b.l. 36 – 37).
Alkoholio kontrolės įstatymo (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Tuo tarpu vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama:
1) alkoholio produktus be Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotų alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų;
2) alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų;
Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004-06-28 įsakymu Nr. B1-599 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimų (redakcija, galiojusi iki 2008-02-12, t. y. atsakovo atlikto patikrinimo metu) 6 punktas taip pat numatė, kad neišduodant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų jų kopijų, juridinę galią turinčiuose prekių tiekimo dokumentuose turi būti nurodyti šie produktų siuntos identifikavimo rekvizitai: produkto pavadinimas; produkto kiekis talpykloje; talpyklų skaičius; partijos ženklas (vietoj partijos ženklo gali būti nurodytas tinkamumo vartoti terminas nekoduota data, nurodant bent dieną ir mėnesį); atitikties dokumento data, numeris ir kas išdavė.
Taigi, vadovaujantis šia teisės norma, kuri apibrėžė pareiškėjos pareigas būtent atsakovo atlikto patikrinimo metu, t. y. 2008-01-03, ir turi būti taikoma sprendžiant šį ginčą, tuo atveju, kai juridinę galią turinčiuose prekių (alkoholio produktų) teikimo dokumentuose nenurodomi rekvizitai, kurių pagalba būtų galima susieti pagal šį dokumentą įsigytus alkoholio produktus su turimais alkoholio produktais, kartu su prekių tiekimo dokumentais privalėjo būti laikomi bei pateikiami ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduoti produktų atitiktį patvirtinantys dokumentai (atitikties deklaracijos). Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant bei taikant minėtas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-10-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A2 - 970 – 03).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja tiek teismui, tiek atsakovui pateikė 2008-01-03 atlikto patikrinimo metu rasto alaus tiekimo dokumentus (2007-10-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. D591575, 2007-10-23 važtaraštį Nr. 315046) bei atitiktį patvirtinantį dokumentą (2007-10-23 atitikties deklaraciją Nr. 591575) (b.l. 31 – 32, 58 – 60). Tačiau, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, akivaizdu, jog šie dokumentai negalėjo būti pripažinti tikrinimo metu rasto alkoholio produkto (vieno alaus „Švyrurys Baltija“ butelio) privalomais juridinę galią turinčiais įsigijimo bei atitikties dokumentais, kadangi ant alaus butelio „Švyturys Baltija“ nurodytas galiojimo terminas (geriausias iki 2008-01-13, b.l. 29) nesutapo su pateiktuose dokumentuose nurodytu įsigyto „Švyturys Baltija“ alaus galiojimo terminu (galioja iki 2007-12-31, b.l. 60).
Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.
Taip pat pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) 34 straipsnio 2 dalis numato, jog už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2-11 punktuose, 2 dalies 2-9 punktuose, 5-11 ir 13 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo vieno tūkstančio litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda. Nagrinėjamu atveju atsakovas, vadovaudamasis šia Alkoholio kontrolės įstatymo nuostata, pareiškėjai teisėtai skyrė minimalią – vieno tūkstančio Lt – baudą.
Akcentuotina, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje taip pat numatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2 dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2005-11-10 nutarime dėl kai kurių Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai yra pažymėjęs, kad mažesnės negu įstatymo nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne taisyklė, o išimtis, esant tik ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms. Taigi ir nagrinėjamu atveju pareiškėjai skirta minimali Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija gali būti švelninama tik objektyviai įrodžius tokių aplinkybių egzistavimą. Tačiau tokių konkrečių aplinkybių pareiškėja nenurodė, be to, jos pačios pozicija dėl padaryto teisės pažeidimo ir atsakomybės taikymo buvo nenuosekli ir prieštaringa – skunde pirmosios instancijos teismui padarytą pažeidimą ji pripažino ir prašė tik sušvelninti skirtą baudą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b.l. 50) bei apeliaciniame skunde (b.l. 55 – 57) pareiškėja apskritai neigė jai inkriminuotą teisės pažeidimą ir su juo nesutiko. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjai skirta minimali įstatyme numatyta bauda gali būti sušvelninta.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės eglė“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.