Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje T. M. prašė tenkinti skundą, remiantis jame nurodytais argumentais ir motyvais. Pareiškėjas pabrėžė, kad Pravieniškių PN-AK į administracines bylas Nr. I-9869-402/2018 ir Nr. I-8534-320/2018 pateikė duomenis, kurie nebuvo reikalingi nagrinėjant bylas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas kildinamas iš Pravieniškių PN-AK veiklos, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

T. M. neturtinę žalą kildino iš Pravieniškių PN-AK veiksmų, Regionų apygardos administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. I-9869-402/2018 ir Nr. I-8534-320/2018 be jo sutikimo teikiant duomenis apie pareiškėją, kaip nuteistąjį.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. M. skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo padavė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Skundas, gautas 2018 m. spalio 4 d., buvo perduotas nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams (administracinė byla Nr. I-8534-320/2018), o skundas, gautas 2018 m. lapkričio 8 d., buvo priimtas ir išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose ( administracinė byla Nr. I-9869-402/2018).

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad pareiškėjas paduotame skunde, be kita ko, privalo nurodyti ir savo asmens kodą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas šį reikalavimą įvykdė ir savo asmens kodą Regionų apygardos administraciniam teismui teiktuose skunduose nurodė.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK, kaip atsakovės atstovas teikdamas administracinėse bylose dokumentus, kuriuose nurodytas pareiškėjo asmens kodas, neteisėtų veiksmų neatliko.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir byloje pateiktais duomenimis, administracinėse bylose Nr. I-9869-402/2018 ir Nr. I-8534-320/2018 pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo užtikrinamas per vaizdo konferenciją, administracinė byla Nr. I-9869-402/2018 buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

ABTĮ 49 straipsnio 1 dalyje ir 52 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos numato, kad pareiškėjas, kaip proceso šalis, turi teisę dalyvauti teismo posėdyje, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus ir naudotis kitomis ABTĮ nustatytomis procesinėmis teisėmis. ABTĮ 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų ir prašymų pateikimo objektyvumas.

Pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, tik asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Vaizdo konferencijų organizavimo bei vaizdo konferencijų įrangos naudojimo nagrinėjant baudžiamąsias, civilines, administracines, administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylas sąlygas ir tvarką nustato Vaizdo konferencijų įrangos naudojimo teismo proceso metu tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Teisėjų tarybos 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 13P-156-(7.1.2). Pagal Aprašo 13 ir 14 punktų nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti vaizdo konferencijoje dalyvaujančio asmens tapatybę. Tuo reikalu teismas turi teisę pareikalauti pateikti pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo posėdžio surašyti ir pateikti teismui Vaizdo konferencijų įrangos naudojimo teismo proceso metu tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 13P-156-(7.1.2), priede nurodytos formos patvirtinimą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK, į administracines bylas Nr. I-9869-402/2018 ir Nr. I-8534-320/2018 pateikdami pareiškėjo nuotraukas, neteisėtų veiksmų neatliko.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą jam sukėlė atsakovės atstovo veiksmai, pateikiant teismui duomenis apie jo teistumą, pažeidimus bei paskatinimus.

ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teisėjas, nutartimi priėmęs skundą, išsiunčia trečiajam suinteresuotam asmeniui ir atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašus (skaitmenines kopijas) paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ir pareikalauja iš atsakovo per nurodytą terminą, paprastai ne trumpesnį kaip keturiolika kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo dienos, pateikti teismui atsiliepimą. Atsiliepime, be kita ko, turi būti nurodyti detalūs ir išsamūs atsikirtimai į visus skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, prie atsiliepimo turi būti pridedami visi, atsakovo ar jo atstovo manymu, reikalingi įrodymai, pagrindžiantys atsiliepime nurodytas aplinkybes. Taigi, atsakovas ar jo atstovas privalo pateikti teismui visus duomenis, padėsiančius nagrinėti ginčą.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 54 punktas nustato, kad pristatyti į pataisos įstaigą nuteistieji priimami pagal asmens bylos dokumentus ir patikrinus atvykusio nuteistojo tapatybę. Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbą, susijusį su asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nuteistųjų, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos ar arešto bausmė, priėmimu į šias įstaigas, šių asmenų asmens bylų tvarkymu, laikymu, įskaita, perkėlimu ir paleidimu bei bendradarbiavimu šiais klausimais su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, prokurorais, teismais, kurių žinioje yra bylos, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo padaliniais, Informatikos ir ryšių departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centru reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcija. Šios instrukcijos 37 punktas numato, kad suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos kortelėse ir asmens bylose esantys duomenys specialia programa suvedami į kompiuterinę duomenų bazę.

Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK duomenis bylas nagrinėjusiam teismui apie į šią pataisos įstaigą nustatyta tvarka pristatytą pareiškėją, įskaitant ir jo asmens kodą, nuobaudas, teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes, pateikė, remdamasis teisės aktų nustatyta tvarka tvarkomomis kompiuterinėmis duomenų bazėmis.

Išanalizavus byloje Pravieniškių PN-AK administracinėse bylose Nr. I-9869-402/2018 ir Nr. I-8534-320/2018 pateiktus atsiliepimus ir pridėtus dokumentus (b. l. 35-44, 46-54), daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK, kaip atsakovės atstovas, atsikirsdamas į skundų teiginius dėl pareiškėjo kalinimo kamerų tipo patalpose, nurodė argumentus, susijusius su jam paskirtomis nuobaudomis, ir teikė šias aplinkybes patvirtinančius duomenis ir pataisos įstaigoje tvarkomus dokumentus. Teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos proceso dalyviai duomenų, patvirtinančių, jog teismai, nagrinėję administracines bylas Nr. I-9869-402/2018 ir Nr. I-8534-320/2018, būtų nepriėmę Pravieniškių PN-AK pateiktų duomenų ir dokumentų, nepateikė.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta , daroma išvada, kad atsakovės atstovas, pateikdamas teismui duomenis apie pareiškėjo teistumą, pažeidimus bei paskatinimus, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Minėta, kad nenustačius bent vienos iš trijų būtinų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei turtinė prievolė atlyginti pagal CK 6.271 straipsnį žalą nekyla. Nagrinėjamoje byloje nenustačius neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, t. y. nesant vienos iš atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų, Lietuvos valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalą neatsiranda.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.