Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-14-649/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-24
Bylos Nr.
1-14-649/2012
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00289-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Nukentėjusysis
R. K., E. K.
Kaltinamasis
E. L., A. A.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis, Jonas Algimantas Pakarklis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-14-649/12Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1Proceso Nr. 1-71-1-00289-2011-3
(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012-05-24Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant prokurorei Odetai Gruodienei, nukentėjusiajai R. K. , jos atstovui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, nukentėjusiajam E. K. , jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, advokatams gynėjams Vytautui Kupcikevičiui, ginančiam E. L. , ir Raimundui Kurkliečiui, ginančiam A. A. , teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2007-06-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 5 mėn; 2) 2008-02-26 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., bausmė subendrinta su 2007-06-14 paskirta ir nepilnai atlikta bausme bausmes sudedant, ir paskirta galutinė bausmė - 1 m. laisvės atėmimas ir 600 Lt bauda. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant per 9 mėn. atlyginti nukentėjusiajam žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos; bauda išieškota 2009-01-06, teistumas neišnykęs;

A. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. ir A. A. 2011-09-18 apie 20-21 val. Kupiškio r. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: gyvenamojo namo kieme išdaužė automobilio ,,Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinį durų stiklą, tuo padarydami nukentėjusiajai R. K. 100 Lt turtinę žalą, išdaužė automobilio ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinį durų stiklą ir suskaldė priekinį automobilio stiklą, tuo padarydami nukentėjusiajai R. K. 1400 Lt turtinę žalą, išdaužė automobilio ,,(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durų ir galinį stiklą, tuo padarydami nukentėjusiajam E. K. 1000 Lt turtinę žalą, po to nukentėjusiajam E. K. išėjus į kiemą, E. K. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius į galvą, nugarą, koją, tokiais savo veiksmais E. K. padarė poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kairiame smilkinyje, viršugalvyje, pakaušyje, nugaroje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, kairio peties srityje, nugaroje, taip bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė E. K. sveikatą.

Šalintina iš kaltinimo, kad kaltinamieji pro uždarytas namo duris papurškė į namo vidų dujų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai nenustatyta, kas purškė dujų pro duris ir ar iš viso purškė. Kaltinamieji neigė purškę dujas, nukentėjusieji teigė nematę purškiančiojo asmens, tik užuodę kvapą. Kaltinamieji gana greitai buvo sulaikyti, tačiau dujų balionėlis nei pas kaltinamuosius, ne apžiūrint įvykio vietą nerastas. A. A. nurodė, kad nuvažiavę pas E. K. buvo trise ar keturiese, nes važiavo ir I. G. draugai, kurių nepažįsta. I. G. draugai stovėjo prie automobilio ir rūkė, jo nuomone, jie nepurškė dujų. Į kiemą ėjo trise, tačiau A. A. trečio asmens nepažįsta. E. K. taip pat nurodė, kad kieme buvo ir trečias asmuo su kapišonu, tik negali nurodyti, ką jis darė. R. K. nurodė mananti, kad pagal vietą, kurioje ji matė kaltinamuosius, dujas purškė ne kaltinamieji, o trečias asmuo. Teismo nuomone, ikiteisminiame tyrime neišaiškinti visi asmenys, kurie galėjo važiuoti su I. G. pas E. K. ir kurie, be E. L. su A. A. , galėjo būti kieme bei atlikti tam tikrus veiksmus.

Teismo nuomone, nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad pro duris purškė dujas būtent kaltinamieji, be to, nėra objektyvių duomenų, kad iš viso buvo purškiamos dujos. Visos abejonės vertinamos apkaltintųjų asmenų naudai.

E. L. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad jam tą vakarą paskambino A. A. ir paprašė, kad padėtų nuvažiuoti pas E. K. pašnekėti, daugiau nepaaiškino. Neprisimena, A. A. ar J. R. paskambino I. G. ir paprašė, kad juos nuvežtų. I. G. juos nuvežė apie 18-19 val. ir parvežė nuo E. K. namų, į kiemą nevažiavo, nes E. K. yra I. G. tėvo pažįstamas. Jis su A. A. beldė į duris ir kvietė E. K. pasišnekėti, tačiau R. K. pasakė, kad jos vyras miega. Abu ėjo atgal ir prasidėjo automobilių langų daužymas – nors jis nedaužė, tačiau daužė A. A. . Išgirdęs dūžtančius langus išėjo į lauką E. K. ir prasidėjo muštynės. Abu smūgiavo E. K. , tačiau tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, negalėjo būti, jis sudavė 2 smūgius-vieną smūgį į galvą, kitą į šoną. Su E. K. abu pargriuvo ant žemės. Dujomis pro duris nepurškė ir nematė, kad kas purkštų. Buvo kalbos, kad E. K. tampė draugę už plaukų, todėl jį pakvietė A. A. pašnekėti su E. K. . Negali pasakyti, kuo A. A. išdaužė automobilių langus.

Gailisi dėl savo elgesio, nukentėjusiesiems atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų.

A.A. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad tą dieną apie 17 val. pas jį atvažiavo J. R. ir paprašė nuvažiuoti pas E. K. bei jį pamokyti, nes apkalbėjo kaimynę. Tačiau J. R. neprašė E. K. sumušti ir išdaužyti automobilių langus. Jis paskambino I. G. ir paprašė, kad jį su E. L. nuvežtų pas E. K. . Nuvažiavę pabeldė į namo duris, tačiau R. K. pasakė, kad E. K. miega. Nueinant jis rankomis ir alkūnėmis išdaužė automobilių stiklus, manė, kad tada išeis E. K. . E. K. išėjus į lauką, E. L. su juo susikabino ir susimušė. Jis E. K. sudavė tris smūgius žemiau krūtinės, kojomis nespardė. Dujomis pro duris nepurškė ir nežino, kad galėjo papurkšti. Norėjo su E. K. pakalbėti, tačiau pastarajam neišėjus į lauką išdaužė automobilių langus, o po to sumušė E. K. .

Gailisi dėl savo elgesio, nukentėjusiesiems atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė.

Nukentėjusysis E. K. paaiškino, kad tą dieną grįžo namo apie 21 val. ir užsnūdo prie televizoriaus. Pažadinusi žmona jam pasakė, kad kažkas lauke vyksta. Einant į lauką priemenėje pajuto pipirines ar ašarines dujas, kurios griaužė akis. Bandė klausti prie šulinio buvusio E. L. , ko jie nori, tačiau jis mėtė vazonėlius. Supykęs jis pribėgo prie E. L. , o kito asmens nepažino, nes buvo su kapišonu, pribėgęs rankoje nieko neturėjo. Tik vėliau atpažino, kai tas asmuo buvo policijos sulaikytas. Pirmas smūgius jam sudavė E. L. , o kai pargriuvo, jam smūgiavo abu. Viskas vyko greitai, jis nesuprato rankomis ar kojomis buvo smūgiuojama, tačiau tikriausiai spyrė, nes nugaroje liko žymės. Jam buvo suduoti gal 8 smūgiai – sužalotas smilkinys, ausis, akis, nugara, koja. Kieme buvo dar trečias asmuo su kapišonu, tačiau nežino, ar jis kokius nors veiksmus atliko. Tai, kas vyko kieme, jo vaikai tikrai viską matė.

Patvirtino, kad atsisako ieškinio, nes žala pilnai atlyginta. Pretenzijų E. L. ir A. A. neturi, su jais susitaikė, norėtų, kad byla abiems kaltinamiesiems būtų nutraukta.

Nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad tą dieną gal po 20 val. išgirdo smūgį į duris. Ji atidarė duris, beldusieji stovėjo prie klėties. Jie paprašė pakviesti E., ji atsakiusi, kad miega. Uždariusi duris pajuto dujas, o netrukus išgirdo dūžtančių automobilių stiklų garsą. Vaikai labai išsigando ir pradėjo klykti, ji greitai paskambino į policiją. Matė juos stovinčius prie klėties, tikrai turėjo būti trečias asmuo, purškęs dujas, nes jie per tokį atstumą negalėjo prieiti. Jos sutuoktinis išėjo į lauką, nes buvo daužomi automobilių stiklai. Dujų kažkas papurškė antrą kartą, jos nuomone, dujas purškė ne kaltinamieji, nebent jie labai greiti. Iš lauko vyras grįžo sumuštas ir kruvinas, ieškojo šautuvo. Išdaužytus automobilių langus pamatė tik atvykus policijai.

Patvirtino, kad atsisako ieškinio, nes žala pilnai atlyginta. Pretenzijų E. L. ir A. A. neturi, su jais susitaikė, norėtų, kad byla abiems kaltinamiesiems būtų nutraukta.

Liudytoja J. R. paaiškino, kad 2011-09-18 šventė mamos gimtadienį, ir kaimynę P. A. su arkliu vežė į namus. P. A. norėjo užvažiuoti pas P., pas kurį E. K. arė su traktoriumi sode. E. K. įsiveržė į P. namus ir išplūdo necenzūriniais žodžiais ją ir P. A. . Po to ji pasakė draugams, kad E. K. pastoviai žemina P. A. ir ją plūsta necenzūriniais žodžiais, konkrečiai paprašė A. A. pašnekėti su E. K. . E. L. atėjo vėliau, ji E. L. nieko neprašė, E. L. jos pokalbio su A. A. negirdėjo. Vėliau važiavo į Laičius jų paimti, kai sustabdė policija ir sulaikė A. A. su E. L. .

Liudytojas I. G. paaiškino, kad kaltinamieji yra jo draugai, jis nuvežė E. L. ir A. A. pas E. K. . Kadangi E. K. buvo jo pažįstamas, tai jis nieko nedarė, stovėjo prie klėties.

Važiuojant automobilyje nebuvo kalbos apie dujas ir jis nematė, kad kas būtų turėjęs dujų. Viskas įvyko greitai ir jis nematė, kiek kuris smūgių E. K. sudavė. Jam paskambino ir pakvietė atvykti A. A. . Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuriuose nurodė ( 1 t., b. l. 29), kad girdėjo kaip dūžta automobilių langai, tačiau nematė, Edvinas ar Arminas juos daužė.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis E. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 66-68). E. L. parodė vietą kieme, kur mušė nukentėjusįjį E. K. .

Savo parodymus kaltinamasis A. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 103-105). A. A. parodė kieme vietą, kurioje sumušė nukentėjusįjį E. K. .

Iš protokolo -pareiškimo (1 t., b. l. 1) matyti, kad E. K. kreipėsi į policiją, jog buvo sumuštas kieme ir išdaužyti trijų kieme stovėjusių automobilių langai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kupiškio r. (duomenys neskelbtini). Namo kieme stovi automobiliai. Apžiūrėjus automobilius, nustatyta, kad: automobilio ,,Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužtas kairės pusės priekinis durų stiklas, išdaužtas automobilio ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinis durų stiklas ir suskaldytas priekinis automobilio stiklas, išdaužtas automobilio ,,MAZDA 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinis durų ir galinis stiklas. Ant namo laiptų pabirusios žemės ir sudaužytas vazonas, ant durų matomos spardymo žymės (1 t., b. l. 6-10).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. K. pateikė automobilių ,,Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,MAZDA 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijas (1 t., b. l. 11-14).

Iš pažymos matyti, kad A. A. ir E. L. atlygino padarytą turtinę žalą (2500 Lt) dėl automobilių suniokojimo nukentėjusiesiems E. K. ir R. K. (1 t., b. l. 15).

Iš specialisto išvados Nr. G 1016/11 (05) matyti, kad E. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairiame smilkinyje, viršugalvyje, pakaušyje, nugaroje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kairio peties srityje, nugaroje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant ne mažiau devynių smūgių kumščiais, įspiriant batu apautomis kojomis ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų E. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 17).

Dėl veikos kvalifikavimo

E. L. ir A. A. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jie padarė viešosios tvarkos pažeidimą- nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., nes viešoje vietoje – gyvenamojo namo kieme, kai viską matė vaikai – įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo nuomone, kaltininkų veika padaryta viešoje vietoje, nors ir gyvenamojo namo namų valdos teritorijoje. Teismų praktikoje viešąja vieta laikoma ir privati aplinka ( butas ar namas), kai pažeidžiama aplinkinių teisė į normalią ir ramią aplinką. E. ir R. K. šeima 2011-09-18 apie 20-21 val. jau ilsėjosi, E. K. snūduriavo, kai R. K. išgirdo beldimą į duris, o vėliau išgirdo dūžtančių automobilių langų garsą. R. K. skambino policijai, namuose buvę du mažamečiai vaikai labai išsigando ir klykė, vėliau jie pamatė į namus grįžusį kruviną E. K. . Be to, nukentėjusiųjų vaikai matė kaip buvo mušamas E. K. , dėl patirto streso vaikai sekančią po nusikalstamos veikos padarymo dieną ( 2011-09-19) nebuvo mokykloje ( 1 t., b. l. 154). Kaltininkų veiksmai sukėlė E. K. šeimai didelę baimę dėl visų saugumo ir sutrikdė poilsį, laikytina, kad toks kaltininkų elgesys sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamieji įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įžūlus elgesys – tai smurtas prieš E. K. . Kaltinamieji neneigė sumušę E. K. , tik nurodė sudavę mažiau smūgių nei pateikta kaltinime –E. L. nurodė sudavęs du smūgius, A. A. sudavęs tris smūgius. Teismas remiasi E. K. parodymais bei specialisto išvada ir laiko nustatytu faktu, kad kaltininkai E. K. kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau devynių smūgių į vairias kūno vietas. E. K. pažymėjo, kad nuo smūgių jis pargriuvo ir jam toliau buvo smūgiuojama gulint, jam buvo suduoti 8-10 smūgių. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai E. K. padaryti nemažiau devynių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko E. K. sveikata sutrikdyta nežymiai. Vandališki veiksmai – tai kaltininkų elgesys, kai jie išdaužė nukentėjusiųjų trijų automobilių langus. Nors posėdžio metu kaltinamieji nurodė, kad tik vienas A. A. daužė trijų automobilių langų stiklus, abu kaltininkai veikė kaip bendrininkai, ir tokiu atveju nebūtina, kad kiekvienas iš vykdytojų atliktų būtent tuos pačius veiksmus. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. A. A. daužė automobilių langus tikėdamasis išvilioti E. K. į lauką, o E. K. išėjus, E. L. pirmasis pradėjo jį mušti. E. L. ir A. A. veikė kaip bendravykdytojai, jų susitarimas veikti bendrai patvirtintas konkliudentiniais veiksmais.

Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Atvykstant pas K., E. L. ir A. A. turėjo tikslą pakalbėti su E. K. , tai yra pamokyti jį dėl jų nuomone „netinkamo elgesio“ su P. A. . Tačiau E. K. pagal kaltininkų kvietimą neišėjus į lauką, toliau jie veikė tiesiogine tyčia – daužė automobilių langus manydami, kad E. K. tikrai išeis į lauką. Kaltinamieji iš anksto nesitarė kuris kokius veiksmus atliks, tačiau vienas kito veiksmams pritarė ir niokojo turtą bei smurtavo E. K. atžvilgiu. Tolimesnis kaltininkų elgesys leidžia manyti, kad jie numatė galimas pasekmes ir tų pasekmių norėjo. Juk kaltinamieji, E. K. išėjus į lauką, nebeturėjo noro pasikalbėti su E. K. , o iš karto puolė jį mušti. Tokiu būdu mažareikšmė asmeninė dingstis tapo pretekstu viešajai tvarkai pažeisti.

E. L. ir A. A. kaltė įrodyta jų pačių parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Dėl bausmės

E. L. ir A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkai savo noru atlygino padarytą žalą. R. K. ir E. K. turtinė žala ( 2500 Lt) buvo atlyginta netrukus po nusikalstamos veikos padarymo ( 1 t., b. l. 15). Nors nukentėjusieji teisminio nagrinėjimo metu buvo pareiškę civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b. l. 152-153, 155-156), tačiau vėliau ieškinių atsisakė ( 2 t., b. l. 20, 21). Tokiu atveju pripažįstama, kad kaltininkai nukentėjusiesiems atlygino visą padarytą žalą.

E. L. ir A. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veikai kaltininkai padarė veikdami bendrininkų grupe. Kaltininkai veikė kaip bendravykdytojai būtent dviese, nes norėjo paauklėti ar pamokyti E. K. . Abejotina, ar veikiant po vieną ši nusikalstama veika būtų padaryta, nes konflikte vienas prieš vieną negali būti garantuotas, kad įveiksi varžovą. O dviese mušant vieną pranašumas paprastai visada yra kiekybinėje pusėje.

Nors kaltininkai iš esmės prisipažino padarę nusikalstamą veiką, teismas tokio prisipažinimo nelaiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamieji pripažino sudavę penkis smūgius ir nespardę kojomis, tačiau tiek E. K. nurodė buvęs spardomas kojomis ir jam suduota 8-10 smūgių, tiek specialisto išvada patvirtino ne mažesnį kaip devyni smūgių skaičių, tame tarpe ir kojomis.

Prokurorė prašė skirti laisvės atėmimo bausmę E. L. , nes pastarasis turi neišnykusį teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas LR BK 61 str.

E. L. yra teisiamas trečią kartą ( 1 t., b. l. 71-72, 73-75, 76-78), turi neišnykusį teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas ( b. l. 85-87), tačiau galiojančių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo, buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai ( 2 t., b. l. 30), dirba pagal verslo liudijimą ( 2 t., b. l. 29), Rokiškio psichikos sveikatos centre neregistruotas ( 1 t., b. l. 47).

A. A. yra neteistas ( 1 t., b. l. 108), administracine tvarka baustas ( b. l. 109-112) ir turėjo galiojančių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu, Skapiškio seniūnijos charakterizuojamas teigiamai ( 1 t., b. l. 116), priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso ( 1 t., b. l. 114).

E. L. ir A. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ( BK 11 str.), už kurį numatyta griežčiausia bausmė yra dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Nors A. A. ir susitaikė su nukentėjusiaisiais ( 2 t., b. l. 46, 47), teismo nuomone, nėra pagrindo atleisti A. A. nuo bausmės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius. A. A. nepripažino pilnai nusikalstamos veikos aplinkybių, kurias teismas laiko nustatytomis ( suduotų E. K. smūgių skaičių), todėl laikytina, kad nėra BK 38 str. 1 d. 1 p. numatytos sąlygos. A. A. skirtina laisvės apribojimo bausmė kaip asmeniui, teisiamam pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą ( BK 55 str.).

E. L. yra recidyvistas, nes, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinę veiką, padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą. LR BK 56 str. nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

E. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju prokurorės prašoma skirti reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. E. L. teistas senokai – 2007-06-14 ir 2008-02-26 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais. E. L. teistumas neišnykęs pagal 2007-06-14 nuosprendį, nes paskirtoji bauda sumokėta 2009-01-06. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos organizatorius buvo A. A. , o E. L. prisidėjo tik pakviestas. Šiuo atveju teismui svarbi ir nukentėjusiųjų pozicija – R. K. ir E. K. patvirtino, kad su E. L. susitaikė ir jam atleido, o nukentėjusieji baigiamosiose kalbose prašė neskirti griežtų bausmių.

LR BK 41 str. nurodo, kad bausmės paskirtis, be asmens nubaudimo, apribojimo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, prevencinio poveikio, yra ir teisingumo principo įgyvendinimas. Nors kaltinamųjų elgesys buvo gana vandališkas, jų nusikalstama veika nebuvo itin pavojinga ir nesukėlė sunkių pasekmių. Teismo nuomone, E. L. kaltę ir jos elgesio pavojingumą švelnina tai, kad, remiantis kaltinamųjų parodymais teismo posėdyje, nukentėjusiųjų automobilių langų stiklus daužė iš esmės vienas A. A. .

Įvertinant E. L. elgesį A. A. prašymo padėti pakalbėti su E. K. įvykdymo kontekste, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje nėra duomenų, kad E. L. asmenybė būtų charakterizuojama neigiamai. E. L. dirba ir tokiu būdu įgyja lėšų pragyvenimui, laikomas nebaustu administracine tvarka, yra gana jauno amžiaus, nors ir su kriminaline praeitimi. Laikant jauną ir darbingą asmenį pataisos namuose valstybei būtų užkrauta papildoma finansinė našta, be to, abejotina, ar buvimas laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje turės teigiamos įtakos E. L. elgesiui ateityje.

Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, teismo nuomone, E. L. formaliai būtų nubaustas teisingai, tačiau per griežtai.

Skiriant E. L. laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymą, manytina, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-308 straipsniais, LR BK 284 str. 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir paskirti 10 (dešimties ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, ir iki 2012-12-31 neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką A. A. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-09-18 iki 2011-09-19 (vieną parą ), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.

E. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 dalyje, ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti LR BK 75 str. 1 ir 2 dalis, bausmės vykdymą atidėti dvejų metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant E. L. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Remiantis LR BK 67 str. ir 70 str., E. L. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę- paskirti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus įpareigoti atlikti iki 2012-12-31.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką E. L. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-09-18 iki 2011-09-19 (vieną parą ), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civilinį procesą dėl R. K. ir E. K. ieškinių nutraukti, nes nukentėjusieji atsisakė ieškinių.

A. A. ir E. L. paskirtas kardomąsias priemones –rašytinius pasižadėjimus neišvykti- panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas