Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Kęstutis Venckus Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Z. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 str. 2 d. įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas matyti, kad procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Taip pat procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi būti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Privalu ne tik išvardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomąją jų reikšmę, o taip pat preciziškai išanalizuoti jų santykį tarpusavyje.

Susipažinęs su apeliaciniu skundu ir byloje esančiais duomenimis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti skundžiamame nutarime nurodytų įrodymų patikimumo. Šioje byloje esant esminiams prieštaravimams tarp administracinėn atsakomybėn patrauktų Z. Z. bei J. Z. ir Institucijos pozicijų, teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, nes jame turi būti fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kiti svarbūs duomenys. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje apylinkės teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje teismo atliktą įrodymų tyrimą. Todėl vien tik tai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo, sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą apylinkės teismo procesinį sprendimą.

Kartu įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas iš esmės netyrė, ar nagrinėjamu atveju Z. Z. bei J. Z. iš tiesų nepadarė jiems surašytuose administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytos veikos. Pagal skundžiamą nutarimą seka, kad teismo posėdyje nedalyvavo nei B. Z., nei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei atsakomybėn traukiamų asmenų paaiškinimuose nurodyta K. Č., kuri galimai sužinojo apie įvykio aplinkybes iš B. Z., taip pat policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą ir bendravę su Z. Z. bei J. Z., seniūnas V. Š., kuris Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) teigia matęs B. Z. parašytą raštelį apie santykius šeimoje (7 b. l.). Apylinkės teisme buvo apklausti tik administracinėn atsakomybėn traukiami Z. Z. bei J. Z.. Apeliacinės instancijos teismui sunku patikėti tuo, kad tiek savo paaiškinimuose, duotose policijos pareigūnams, tiek ir apeliaciniame skunde apeliantai iš esmės neigia administracinių teisės pažeidimų protokoluose jiems pateiktus kaltinimus, o skundžiamame nutarime nurodoma, kad apylinkės teisme abu jie patvirtino administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytas aplinkybes ir dėl to labai gailisi. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas neatskleidė byloje esančių įrodymų turinio, visiškai neanalizavo jų santykio tarpusavyje ir absoliučiai nemotyvavo Z. Z. bei J. Z. kaltės įrodytumo, o vietoje to apsiribojo tik paviršutiniais ir deklaratyviais teiginiais, jog darytina išvada, kad pastarieji nepanaudojo tėvų valdžios nepilnamečio vaiko interesais.

Negalima nekreipti dėmesio ir į aiškiai matomas policijos pareigūnų padarytas klaidas ir jų darbo trūkumus tiriant šį įvykį bei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tik ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus. Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus ir jo surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau šioje byloje policijos pareigūnai įvykio dieną surašė tarnybinius pranešimus, vaiko perdavimo-priėmimo aktą (4–6 b. l.), vėliau apklausė B. Z. (9 b. l.) ir surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus Z. Z. ir J. Z. (30–31 b. l.). Po to policijos pareigūnė A. V. surašė dar du tarnybinius pranešimus (8, 12 b. l.), prie medžiagos buvo prijungta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (7 b. l.), buvo apklausti administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys (10, 11 b. l.), policijos pareigūnas D. P. surašė tarnybinį pranešimą (13 b. l.), buvo atspausdinti duomenys apie registruotus administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų padarytus teisės pažeidimus (14–20 b. l.) ir Z. Z. bei J. Z. buvo surašyti dar du administracinių teisės pažeidimų protokolai (1–3 b. l.). Nei viename administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti galimi liudytojai, nors pagal bylos duomenis matyti, jog jų buvo ne vienas (pavyzdžiui, seniūnas V. Š., kuris Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) teigia matęs B. Z. parašytą raštelį apie santykius šeimoje; K. Č., kuri galimai sužinojo apie įvykio aplinkybes iš B. Z. ir kt.), tiriant įvykį liudytojai nebuvo apklausti. Pažymėtina, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) seniūnas V. Š. tvirtina matęs B. Z. parašytą raštelį, kuriame pastaroji tvirtina labai mylinti savo tėvelius (7 b. l.), o policijos pareigūnė A. V. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad bendraujant su B. Z. ši nurodė, jog jai saugu namuose, ji norinti juose likti gyventi (8, 12 b. l.), tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės, surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus, įvertintos nebuvo. Tai tik patvirtina, kad policijos pareigūnai administracinių teisės pažeidimų protokolus Z. Z. ir J. Z. surašė visiškai atmestinai atlikę savo pareigas ir tinkamai neišsiaiškinę bei neištyrę visų bylos aplinkybių, kas neabejotinai sutrukdė apylinkės teismui priimti objektyvų, pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

Čia būtina pažymėti, kad ATPK 256 str. numato teisę organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo ar padarymo aplinkybių gali šalinti vadovaudamasis aptartais straipsniais, nagrinėjant bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; iš ATPK 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) kylantys teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas mano, kad tiek apylinkės teismo išvados, tiek ir administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytos aplinkybės šiuo metu neatitinka byloje esančių faktinių duomenų, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie Z. Z. ir J. Z. kaltės dėl jiems inkriminuoto pažeidimo buvimą ar nebuvimą. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą policijos pareigūnai ir apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. ir 286 str. 2 d. reikalavimų, jie visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų. Tokiu būdu skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytas aplinkybes, ko nei apeliacinės instancijos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.

Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimą Z. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), byloje ir šią bylą grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.