- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- AN2-173-557/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00019-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 15.25pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Tauragės apskrities VPK, Institucija) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės apskrities VPK 2024-02-09 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-443-2024 (ROIK 22172362000) R. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį 225 Eur bauda už tai, kad jis 2022-06-25 15.45 val. rajoninio kelio Žemaičių Naumiestis–Gardamas–Švėkšna 7-ame kilometre, būdamas ūkinio gyvūno laikytojas, atsakingas už galvijų priežiūrą, neužtikrino, kad jo prižiūrimas (laikomas) I. B. priklausantis ūkinis gyvūnas – telyčia (ausų įsago Nr. LT000008482956) nekeltų grėsmės žmonių turtui, dėl to šiam galvijui išėjus į kelio važiuojamąją dalį buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Opel Mokka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarant nukentėjusiajai P. B. 2 146,19 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-03 įsakymo Nr. A1-535 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-763 „Dėl gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 20 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį jam nutraukti.
3. Skundžiamu 2024-07-17 nutarimu Tauragės apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. skundą tenkino – panaikino Tauragės apskrities VPK 2024-02-09 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-443-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną R. R. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį nutraukė konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad I. B. buvo perdavusi ar patikėjusi savo galvijus R. R., o šis laikė savo aptvare ir I. B. galvijus ir buvo atsakingas už jų priežiūrą. Priešingai, tiek R. R., tiek I. B. apklausiami teisme patvirtino, jog kiekvienas savo galvijus laikė atskiruose aptvaruose ir tarp jų nebuvo jokio susitarimo dėl galvijų priežiūros. Atsižvelgdamas į tai, kad jog šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad R. R. buvo ūkinio gyvūno, sukėlusio eismo įvykį laikytojas ir atsakingas už jo priežiūrą, Tauragės apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, padarė išvadą, kad Institucijos nutarimu R. R. buvo nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį nepagrįstai, todėl skundžiamą Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną R. R. nutraukė (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024-07-17 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, patraukiant R. R. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį ir paskiriant jam šios straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą nuo 150 Eur iki 300 Eur.
4.1. Nurodo, kad Tauragės apylinkės teismas, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. skundą, netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą.
4.2. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu buvo identifikuotas vienas iš eismo įvykyje dalyvavusių ūkinių gyvūnų, t. y. I. B. priklausanti juodmargė telyčia, kurios ausų įsago Nr. LT 000008482956, už kurios laikymą buvo atsakingas tiek R. R., tiek I. B. R. R. nurodomos aplinkybės, kad ne I. B. priklausanti minėta telyčia dalyvavo eismo įvykyje, vertintinos kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
4.3. Institucijos apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. R. parodymai, duoti tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo nuoseklūs ir prieštarauja vieni kitiems. R. R. buvo parodęs, kad prižiūrėjo I. B. priklausančią juodmargę telyčią, kurios ausų įsago Nr. LT 000008482956, tačiau vėliau jis pradėjo neigti prižiūrėjęs nurodytą gyvūną.
4.4. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 8 punkte nurodyta gyvūno laikytojo sąvoka. Pagal šio Įstatymo nuostatas, gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. To paties įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodyta gyvūno savininko sąvoka. Gyvūno savininkas – tai asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Įstatymo 2 dalies 27 punkte nurodyta ūkinio gyvūno sąvoka, nurodant, kad ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-03 įsakymo Nr. Al-535 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-763 „Dėl gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 20 punktas nustato, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
4.5. Nagrinėjant R. R. administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka neabejotinai buvo nustatyta, kad vadovaujantis Įstatymo ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-03 įsakymo Nr. Al-535 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. Al-763 „Dėl gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatomis, R. R. buvo pagrįstai pripažintas kaip I. B. priklausančio ūkinio gyvūno (telyčios), kurios ausų įsago Nr. LT 000008482956, laikytojas, todėl tiek jis, tiek I. B. šiuo atveju buvo pagrįstai pripažinti ūkinio gyvūno laikytojais ir dėl įvykusio eismo įvykio kilusių pasekmių (tretiesiems asmenims padarytos turtinės žalos) turi atsakyti solidariai. Tai, kad R. R. buvo I. B. priklausančio minimo ūkinio gyvūno laikytojas, patvirtino ir pati I. B., nurodydama, kad jai priklausančius ūkinius gyvūnus tiek eismo įvykio dieną, tiek ir vėliau ji laikė ir tebelaiko pas R. R., jam už tai jokio atlygio nemoka. Pagal minėtas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, gyvūno laikytojas yra laikomas asmuo, kuris net tik yra gyvūno savininkas, bet ir asmuo, kuris gyvūno savininkui priklausantį gyvūną laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
4.6. Institucijos nuomone, Tauragės apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, šių nustatytų aplinkybių nevertino, todėl teismo 2024-07-17 priimtas nutarimas turi būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu panaikinti Tauragės apskrities VPK 2024-02-09 nutarimą, kuriuo R. R. buvo nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį 225 Eur bauda, ir R. R. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį nutraukti, konstatavus, kad šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad R. R. buvo ūkinio gyvūno, sukėlusio eismo įvykį laikytojas ir atsakingas už jo priežiūrą, apeliaciniame skunde pažymėdama, kad pats R. R. buvo nurodęs, kad prižiūrėjo I. B. priklausančią juodmargę telyčią, kurios ausų įsago Nr. LT 000008482956 (tačiau vėliau tai neigė), o ir ji pati patvirtino, kad R. R. buvo šio jai priklausančio ūkinio gyvūno laikytojas, nurodydama, kad jai priklausančius ūkinius gyvūnus tiek eismo įvykio metu, tiek vėliau ji laikė ir tebelaiko pas R. R., todėl, Institucijos teigimu, R. R. pagrįstai Tauragės apskrities VPK 2024-02-09 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis, būdamas I. B. priklausančio ūkinio gyvūno – telyčios, kurios ausų įsago Nr. LT000008482956, laikytojas, neužtikrino, kad šis jo prižiūrimas (laikomas) galvijas nekeltų grėsmės žmonių turtui.
7. Taigi nagrinėjamu atveju iš esmės aktualus klausimas, ar R. R. jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymo metu buvo I. B. priklausančio ūkinio gyvūno – telyčios, kurios ausų įsago Nr. LT000008482956, laikytojas ir atsakingas už šio galvijo priežiūrą.
8. Nagrinėjamu atveju Institucija R. R. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, grindė pateiktu automobilio vaizdo registratoriumi darytu vaizdo įrašu, apžiūros protokolu, liudytojų G. U., A. S., N. A., V. M., I. B., nukentėjusiąja pripažintos P. B. paaiškinimais ir kita bylos medžiaga. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys, kaip teisingai pažymėta skundžiamame apylinkės teismo 2024-07-17 nutarime, nėra pakankami neabejotinai pripažinti, kad I. B. buvo perdavusi ar patikėjusi savo galvijus R. R., ir jis buvo atsakingas už jų priežiūrą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu buvo identifikuotas tik vienas eismo įvykyje dalyvavęs ūkinis gyvūnas – telyčia (ausų įsago Nr. LT000008482956), kuri priklauso I. B. Duomenų, kad ji būtų perdavusi R. R. šį jai priklausantį galviją, byloje nėra. Priešingai, apklausiamas teisme R. R. nurodė, kad I. B. neprašė prižiūrėti jos galvijų ir už juos jis nebuvo atsakingas. Jis ir I. B. gyvulius laiko atskirose sodybose, įvykio dieną gyvuliai nebuvo pabėgę, o ekspertai nustatė, kad jo ir I. B. gyvuliai nebuvo sužaloti. Kartu nurodė, kad aplinkui ganosi dar dvi didelės A. ir M. gyvulių bandos, A. gyvuliai nuolatos laksto palaidi (b. l. 22–23). Apklausiama teisme I. B. taip pat patvirtino, kad ji pati rūpinasi savo gyvuliais ir neprašė R. R. jų prižiūrėti (b. l. 23).
9. Nors Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad R. R. parodymai dėl laikomų galvijų nėra nuoseklūs, nes jis pats buvo nurodęs, kad prižiūrėjo I. B. priklausančią juodmargę telyčią, kurios ausų įsago Nr. LT 000008482956, tik vėliau pradėjo neigti prižiūrėjęs nurodytą gyvūną, tačiau, kaip matyti iš R. R. pirminio 2023-10-18 paaiškinimo, nors jis nurodė: „Aš pamenu, vasarą kai pas mane ūkiniame pastate ir ganykloje buvo apžiūrėti du galvijai, vienas priklausė man ir vienas I. B. <...>“, tačiau kartu nurodė: „Aš negaliu atsakyti už gyvūną, kuris priklauso I. B. Aš kaip gyvūnų laikytojas, neatsakau už I. B. galvijus.“ Kaip minėta, įvykio metu buvo identifikuotas tik vienas ūkinis galvijas – telyčia, kurios ausų įsago Nr. LT 000008482956, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad R. R. laikė šį I. B. priklausantį galviją ir buvo atsakingas už jo priežiūrą. Kaip minėta, apklausiami teisme tiek R. R., tiek I. B. patvirtino, kad kiekvienas savo gyvulius laiko ir prižiūri atskirai. Šiuo atveju Institucija nesurinko ir nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad R. R. buvo ūkinio gyvūno, sukėlusio eismo įvykį, laikytojas ir atsakingas už jo priežiūrą. Pagal byloje surinktus duomenis nepaneigta, kad eismo įvykyje dalyvavusio gyvūno savininkas ir laikytojas yra I. B., o ne R. R. (tą savo apeliaciniame skunde iš dalies pripažįsta ir pati Institucija).
10. Pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo (taip pat ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens) naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon (administracinėn) atsakomybėn asmens naudai ir draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog I. B. buvo perdavusi ar patikėjusi savo galvijus R. R. ir šis laikė juos savo aptvare ir buvo už juos atsakingas. Priešingai, tiek R. R., tiek I. B., apklausiami teisme, patvirtino, jog kiekvienas savo galvijus laikė atskiruose aptvaruose ir tarp jų nebuvo jokio susitarimo dėl galvijų priežiūros, ir šie jų teisme duoti parodymai jokiais objektyviais bylos duomenimis nepaneigti. Atsižvelgdamas į tai, kad jog šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad R. R. buvo ūkinio gyvūno, sukėlusio eismo įvykį laikytojas ir atsakingas už jo priežiūrą, skundžiamą nutarimą priėmęs Tauragės apylinkės teismas pagrįstai visas abejones, kurios nebuvo pašalintos, vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teiseną R. R. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį nutraukė.
11. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms skundžiamas apylinkės teismo 2024-07-17 nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.