Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-01-19 · Administracinė byla Nr. I-549-484/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-01-19
Bylos Nr.
I-549-484/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė, Ina Kirkutienė
Trečiasis asmuo
L. S.
Advokatai
Žilvinas Mišeikis, Tadas Kelpšas
Administracinė byla Nr. I-0549-3/2006Procesinio sprendimo kategorija 24
SPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Tadui Kelpšui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo advokato Žilvino Mišeikio skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją atlikti viešojo administravimo veiksmus (tretysis suinteresuotas asmuo L. S.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas advokatas Žilvinas Mišeikis kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006-10-20 sprendimą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją pašalinti padarytus pažeidimus bei atlikti tarnybinį patikrinimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-2012-06 neteisėto duomenų (tame tarpe ir L. S. asmens) paskelbimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos tarnybos Ikiteisminio tyrimo skyrius atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 05-1-2012-06, kurioje L. S. buvo pareikštas įtarimas. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl Nidos pasienio kontrolės poste 2006-03-03 įvykusio incidento. Pareiškėjo teigimu, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, nerado jokio tyrimą kontroliavusio Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro sprendimo dėl šio ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo, o minėtas ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras netgi pažymėjo, kad prokuroro iniciatyva informacija apie tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-2012-06 nebuvo skelbiama, ir pareigūnai dėl leidimo skelbti informaciją į prokurorą nesikreipė. Tačiau, pareiškėjo tvirtinimu, kurį laiką po įvykio, visuomenės informavimo priemonėse (laikraščiuose, televizijose, interneto žinių portaluose) buvo skelbiama informacija, susijusi su atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 05-1-2012-06 - įtariamųjų asmens duomenys, atliekamų tyrimo veiksmų detalės ir panašiai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2006-08-31 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą, kurio metu būtų nustatyta, kokios konkrečiai ikiteisminio tyrimo įstaigos bei kokie konkrečiai pareigūnai neteisėtai paskelbė ikiteisminio tyrimo atliekamo byloje Nr. 05-1-2012-06 duomenis (tame tarpe ir L. S.). Vidaus reikalų ministerija 2006-09-04 raštu Nr. 4D-221 informavo pareiškėją, jog nėra kompetentinga vertinti, ar pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, nes tai yra prokuroro, kontroliuojančio ikiteisminį tyrimą, kompetencija. Pareiškėjas mano, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimas atsisakyti atlikti tarnybinį patikrinimą yra neteisėtas ir nepagrįstas bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Pareiškėjas grįsdamas prašymą atlikti tarnybinį patikrinimą, pažymi, neprašęs vertinti, ar pareigūnai pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nurodė, kad valstybė, suteikdama atskiriems valdžios ir valdymo subjektams konkrečias teises ir pareigas, kartu leidžia jiems veikti tik suteiktų įgalinimų ribose. Pareiškėjo tvirtinimu, ir šiuo konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo atlikti tik tuos veiksmus, kuriuos atlikti jie yra įgalioti procesinio įstatymo. Kadangi ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo be prokuroro leidimo galimybė Baudžiamojo proceso kodekse nenumatyta, laikytina, kad toks veiksmas yra draudžiamas. Pareiškėjas skundą grindžia Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbiami; šiuos duomenis galima paskelbti tik turint prokuroro leidimą ir tik tiek, kiek jis pripažįsta esant leistina. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju atitinkamas prokuroro leidimas nebuvo duotas, taigi pareigūnų veiksmai, atskleidžiant ikiteisminio tyrimo duomenis, nėra procesiniai veiksmai ir/ar procesiniai sprendimai, todėl, pareiškėjas juos vertina kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ar/ir tarnybos pareigų neatlikimu. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad procesiniais veiksmais ar sprendimais negalima laikyti tokių veiksmų ar sprendimų, kurie nenumatyti Baudžiamojo proceso kodekse; pažymėjo ir tai, jog pareigūnų veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos.

Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001-07-12 įsakymu Nr.391 patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius nuostatų (toliau - Nuostatai) 8.3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius ministro pavedimu atlieka tarnybinius patikrinimus dėl ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, įstaigų prie ministerijos vadovų, taip pat kitų valstybės tarnautojų; valstybės įmonių, kurių steigėjas yra ministerija, vadovų ir darbuotojų veiklos teisėtumo. Pareiškėjo tvirtinimu, vadovaujantis šia nuostata ir prašė Vidaus reikalų ministerijos atlikti tarnybinį patikrinimą, kurio metu būtų nustatyta, kokios konkrečiai ikiteisminio tyrimo įstaigos bei kokie konkrečiai pareigūnai neteisėtai paskelbė ikiteisminio tyrimo atliekamo byloje Nr. 05-1-2012-06 duomenis (tame tarpe ir L. S.). Pareiškėjo nuomone, Vidaus reikalų ministerija, atsisakydama atlikti tarnybinį patikrinimą, netinkamai interpretavo Nuostatų normas bei neteisėtai ir nepagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 8.3 punktą, neprocesinius pareigūnų veiksmus įvertindama kaip procesinius (b.l.3-8).

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai sprendime nurodė, kad Vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius informuodamas raštu Nr.4D-221 pareiškėją apie atsisakymą atlikti tarnybinį patikrinimą nepažeidė ir negali pažeisti privataus asmens (L. S.) interesų, kadangi minėtas raštas yra informacinio pobūdžio ir nelaikytinas sprendimu viešojo administravimo srityje, nes nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl teisės. Pažymėjo, kad Vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius pagal savo nuostatus nėra viešojo administravimo subjektas, galintis priiminėti sprendimus viešojo administravimo srityje. Nurodė, kad pagal Vidaus reikalų ministro 203-08-27 įsakymu Nr.lV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau - Tvarka) 1 punktą, tarnybiniai patikrinimai atliekami dėl pareigūnų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų, o pareiškėjo nurodyta veika - galimai neteisėtas ikiteisminio tyrimo duomenų paskleidimas - prisikirtina Baudžiamajame kodekse reglamentuojamoms veikoms, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsakovės nuomone, pareiškėjo pateikti duomenys apie kažkieno neva tai padarytą neteisėtą ikiteisminio tyrimo duomenų paskleidimą ir neteisėtą L. S. asmens duomenų pagarsinimą yra nekonkretūs, t.y. pareiškėjas nenurodo kas, kur, kada, kokiu būdu, kokius duomenis paskleidė, dėl ko apskritai neįmanomas joks tyrimas ar patikrinimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo argumentus grindžia ne nurodydamas konkretaus teisės akto nuostatų, šiuo atveju - Tvarkos - pažeidimą, o mokslinės doktrinos, Konstitucijos principų, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatomis, kurios šios bylos nagrinėjimui nėra reikšmingos (b.l.30-31).

Teisme trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė pareiškėjo skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos tarnybos Ikiteisminio tyrimo skyrius atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-2012-06, kurioje L. S. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas atliktas dėl Nidos pasienio kontrolės poste 2006-03-03 įvykusio incidento.

Advokatas Ž.Mišeikis, atstovaudamas L. S. interesus, 2006-08-30 prašymu „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo" Nr.252 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VAGK b.l. l.7-8). Prašyme nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnai neteisėtai paskelbė ikiteisminio tyrimo (tame tarpe ir L. S. asmens) duomenis; kurį laiką po įvykio visuomenės informavimo priemonėse (laikraščiuose, televizijose, interneto žinių portaluose) buvo skelbiama informacija, susijusi su atliekamu ikiteisminiu tyrimu byloje Nr. 05-1-2012-06 - įtariamųjų asmens duomenys, atliekamų tyrimo veiksmų detalės ir panašiai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius 2006-09-04 raštu Nr.4D-221 informavo advokatą, apie tai, kad patenkinti jo prašymą nėra teisinio pagrindo (VAGK b.l.9).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas teigia, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnai neteisėtai paskelbė ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-2012-06 (tame tarpe ir L. S. asmens) duomenis, t.y. neturėdami ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimo.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, kontroliuoja prokuratūra. Šio įstatymo 9 straipsnio 34 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad apylinkių prokuratūros pagal kompetenciją organizuoja ir atlieka ikiteisminį tyrimą.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos veiklos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-03-14 nutarimu Nr. 291, į šios ministerijos kompetenciją neįeina ikiteisminio tyrimo atlikimo kontrolė, todėl atsakovė pagrįstai nurodė, kad ministerija nekompetentinga vertinti, ar pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nes tai yra išimtinė prokuroro, kontroliuojančio ikiteisminį tyrimą, kompetencija. Pagal Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigūno, pažeidusio Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, atliekant ikiteisminį tyrimą tarnybinės atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas, tik prokurorui iškėlus drausmės bylą.

Ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimas besąlygiškai yra susijęs su procesiniais veiksmais. Visi veiksmai ikiteisminio tyrimo metu atliekami griežtai vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo tvarka taip pat yra nustatyta Baudžiamojo proceso kodekse, reglamentuojančiame procesinius veiksmus. Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini ir iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina.

Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu galimai paskelbtų vienų ar kitų duomenų, susijusių su išimtinai ikiteisminio tyrimo duomeninis, veiksmų nustatymas ir jų įvertinimas yra prokuroro kontroliuojančio ikiteisminį tyrimą kompetencija. Tik prokurorui atlikus tyrimą ir nustačius neteisėto ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo faktą, galimas asmenų paskelbusių šiuos duomenis atsakomybės klausimas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu (toliau – Statutas), tarnybinis patikrinimas atliekamas, esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą. Už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų (pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į vieną pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos) (Statuto 26 straipsnio 1 dalis ir 6 dalis). Sisteminė šio teisės akto, o taip pat ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr.IV-308, analizė rodo, kad tarnybinio patikrinimo tikslas, ištyrus pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei, esant pagrindui, skirti tarnybinę nuobaudą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius pagal savo veiklos nuostatus, patvirtintus Vidaus reikalų ministro 2001-07-12 įsakymu Nr. 391, nėra viešojo administravimo subjektas, todėl jis negali priimti sprendimų viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad šis raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų, yra nepagrįstas.

Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006-10-20 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Advokato Žilvino Mišeikio skundą atmesti.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006-10-20 sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Ina KirkutienėHenrikas SadauskasHalina Zaikauskaitė