Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-221-1072/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-21
Bylos Nr.
1S-221-1072/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22240-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
Kaltinamasis
J. G.
Advokatai
Laureta Ulbienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-221-1072/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22240-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,kaltinamojo J. G. gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,

teismo posėdyje, mišriu būdu, naudojant programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. G. (toliau – ir kaltinamasis) gynėjos advokatės Lauretos Ulbienės (toliau – ir gynėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam J. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas iki 2025 m. spalio 24 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. J. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjimui perduotoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-443-1242/2025 kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, 2024 m. birželio 11 d. apie 21.53 val., būdamas parduotuvėje „Rimi“, Vilniuje, Jeruzalės g. 4, pagrobė trumpam prie ‚Perlas“ terminalo kasos paliktą mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 12S“, 400 Eur vertės, su dėkliuku, kurio vertė 30 Eur, už kurio buvo įdėti du popieriniai banknotai po 100 Eur, ir pasišalino iš parduotuvės, taip pagrobdamas D. P. priklausantį 630 Eur vertės turtą.

2. J. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2025 m. liepos 5 d. 17.50 val.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi J. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustačius suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartimi kaltinamajam J. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti ir nustatytas jos terminas – 3 (trims) mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 5 d. iki 2025 m. spalio 5 d. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi kaltinamajam J. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki 2025 m. spalio 24 d. Teismas nustatė, kad suimtojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, kadangi tokiu būdu bus užtikrintas J. G. dalyvavimas procese bei netrukdomas bylos nagrinėjimo pabaigimas teisme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo apygardos teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo J. G. gynėja advokatė Laureta Ulbienė skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį.

5. Skunde neginčijama, kad kaltinamasis iki jo suėmimo slapstėsi ir jam buvo paskelbta paieška, tačiau ši aplinkybė nebėra reikšminga, sprendžiant taikomos kardomosios priemonės – suėmimo tolesnio taikymo reikalingumą. Teismas formaliai įvertino aplinkybę, kad J. G. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugpjūčio 11d. nuosprendžiu yra nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią galėtų atlikti. J. G. paskirta kardomąja priemone yra siekiama jį izoliuoti nuo visuomenės, tačiau toks tikslas bus pasiektas jam suteikus galimybę pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo gynėjos nuomone, dviguba izoliacija yra nereikalinga ir teismas, vertindamas šią aplinkybę, formaliai dėmesį skyrė dokumento apie galimą J. G. įdarbinimą laisvės atėmimo vietoje vertinimui, kuris šiuo atveju neturi lemiamos įtakos.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti, o kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti.

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo J. G. gynėjos advokatės Lauretos Ulbienės skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo J. G. gynėjos L. Ulbienės skundą ir įvertinusi baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamajam J. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas iki 2025 m. spalio 24 d. pratęstas pagrįstai ir teisėtai. Šiuo atveju apylinkės teismas nepažeidė nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, todėl naikinti skundžiamą nutartį ar pakeisti J. G. taikomą kardomąją priemonę švelnesne, teisinio pagrindo nėra.

8. BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas (terminas pratęsiamas) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

9. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (terminas pratęsiamas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateiktais bylos duomenimis, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad J. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors apylinkės teismas ir nedetalizavo šių duomenų, tačiau pažymėtina, kad tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo J. G., nukentėjusiojo D. P. ikiteisminio tyrimo apklausos protokole, nukentėjusiojo protokole–pareiškime, kitų objektų apžiūros protokole ir kitoje baudžiamojoje byloje esančioje medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) sąlygų ir pagrindų nustatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje, apygardos teismo vertinimu, duomenų svarstyti kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) klausimą pakanka, todėl BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas skundžiamoje nutartyje pažeistas nebuvo.

10. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas kaltinamajam J. G. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. jog būdamas laisvėje J. G. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą teismas įvertino teisingai, jis egzistuoja, naujos esminės aplinkybės, kurias įvertinus galėtų būti paneigiamas J. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – tolimesnio taikymo pagrįstumas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, teismui nebuvo nurodytos. Teisėjų kolegija, dar kartą išsamiai ir visapusiškai įvertinusi suėmimo skyrimui (termino pratęsimui) J. G. aktualių faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad tiek skundo argumentai, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, negali būti laikomi pagrindu kaltinamajam neskirti (netęsti termino) kardomosios priemonės – suėmimo, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą ir konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

11. Kaip jau buvo minėta, suėmimo terminas kaltinamajam J. G. pratęstas vienu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. J. G. kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas numato ir laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, taigi šiuo atveju egzistuoja suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje. Iš byloje esančių kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad kaltinamasis J. G. yra nevedęs, vaikų neturi, iki sulaikymo vykdė individualią veiklą, turi faktinę ir deklaruotą gyvenamąją vietą, gyvena su mama, praeityje teistas, administracine tvarka baustas. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, kaltinamasis J. G. iki sulaikymo buvo pasislėpęs, paskelbta jo paieška. Ilgą laiką Lietuvoje kaltinamasis nebuvo surastas, buvo kreiptasi dėl Europos arešto orderio. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nors kaltinamąjį J. G. su Lietuvos Respublika sieja tam tikri socialiniai ir ekonominiai ryšiai, tačiau nelaikytini pakankamais eliminuoti ir paneigiančiais galimą kaltinamojo bėgimą (slėpimąsi) nuo teismo, kadangi turimi ryšiai Lietuvos Respublikoje pakankamai nesudėtingai gali būti nutraukti, tokiu būdu vengiant atsakomybės bei galimo nuosprendžio įvykdymo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas suėmimo pagrindas vis dar egzistuoja ir nėra išnykęs. Be kita ko, šiuo metu yra sprendžiamas konkrečioje byloje kaltinamajam skirtinos (termino pratęsimo) kardomosios priemonės klausimas, todėl skundo argumentai, susiję su tuo, kad kaltinamojo J. G. atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis nuteistas dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią galėtų atlikti, nesudaro pagrindo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, būdamas nesuimtas, kaltinamasis J. G. dėl taikomo kalinimo režimo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų teisę be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į darbo, mokymosi ar resocializacijos priemonių atlikimo vietą ir iš jos grįžti, todėl nebūtų visiškai eliminuota pasislėpimo nuo teismo tikimybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ir toliau taikyti jo atžvilgiu kardomąją priemonę – suėmimą, taip užtikrinant viešojo intereso apsaugą.

12. Teisėjų kolegija, dar kartą išsamiai ir visapusiškai įvertinusi suėmimo termino pratęsimo J. G. aktualių faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad skunde argumentai negali būti laikomi pagrindu kaltinamajam nepratęsti kardomosios priemonės suėmimo termino, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą ir konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų J. G. išvadų nepadarė, toliau ignoruodamas įstatymus ir bendražmogiškas vertybes kaltinamas padaręs naują nusikalstamą veiką, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Esant pirmiau paminėtiems duomenims, įvertinus J. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, ankstesnių teistumų skaičių, teisėjų kolegija, pritardama skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, sprendžia, kad jokiu būdu nemažina J. G. prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kam užtikrinti ir skirta (pratęstas terminas) griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimas, kurio terminas skundžiama nutartimi nustatytas iki 2025 m. spalio 24 d., J. G. šios nutarties priėmimo dieną taikomas daugiau kaip tris mėnesius ir yra pateisinamas siekiu apginti viešąjį interesą, taip pat nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis).

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį, kuria pratęstas kaltinamajam J. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas iki 2025 m. spalio 24 d., todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 121, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi kaltinamajam J. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą iki 2025 m. spalio 24 d. palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Giedrė TelksnienėEglė VenckienėPaulius Veršekys