- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-24
- Bylos Nr.
- N-575-2930-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Varėnos rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. liepos 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P. dėl to, kad jis tos pačios dienos 22 val. 3 min., Vytauto gatvėje, Varėnos mieste, vairuodamas motociklą viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 116 km/h greičiu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 174 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalį.
II.
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 10 d. nutarimu V. P. pripažino kaltu dėl ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir skyrė 1250 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. P. kaltė visiškai įrodyta surinktais ir ištirtais byloje įrodymais. Liudytojas Raimundas Karvelis parodė, kad 2008 m. liepos 3 d. dirbo kartu su Vilmantu Skopecku, jų automobilis stovėjo Alytaus – Vytauto gatvių sankryžoje, Varėnos mieste. Iš pradžių pravažiavo motociklininkų kolona, po 5-10 minučių važiavo pažeidėjas. Greičio matavimo prietaisu automatiškai buvo užfiksuotas motociklo greitis. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas Vilmantas Skopeckas, kuris papildomai pažymėjo, kad sustabdytas V. P. iš pradžių prisipažino padaręs pažeidimą ir paaiškino, jog buvo užsukęs į parduotuvę ir vijosi motociklininkų koloną. Tačiau surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. P. pareiškė, kad su tikrinimo rezultatu nesutinka. Teismas pažymėjo, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. liepos 16 d. rašte Nr. 5-S-5381 nurodyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba 2007 m. liepos 4 d. išdavė leidimą Nr. (12.21)-4R-00649 naudoti ryšio stotis ,,Berkut R”, ,,Berkut P’’ ir ,,Berkut Visa” visuose šalies keliuose. Kauno metrologijos centro išduotame patikros sertifikate Nr. 0041485 nurodoma, kad greičio matavimo prietaisas ,,Berkut R’’ pripažintas tinkamu naudoti iki 2009 m. sausio 16 d. Teismas kritiškai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, kad greičio matavimo prietaisu ,,Berkut R” negali būti fiksuojamas greitis. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad asmens kaltė pilnai įrodyta nuosekliais liudytojų Vilmanto Skopecko ir Raimundo Karvelio parodymais bei Varėnos rajono policijos komisariato pateikta medžiaga. Administracinė nuobauda skirta atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
III.
Apeliaciniu skundu V. P. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, arba skirti minimalaus dydžio baudą ir teisės vairuoti motociklus atėmimą. Nurodo, kad policijos pareigūnų parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra nuoseklūs. Pažymi, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, policijos pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų rinkti jį kaltinančius įrodymus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pateiktų įrodymų – nuotraukų, Varėnos miesto žemėlapio, paaiškinimų ir kt. Nebuvo išreikalautas Ryšių reguliavimo tarnybos 2007 m. liepos 4 d. leidimas naudoti greičio matavimo prietaisą Berkut R. Teigia, kad policijos pareigūnai neišsaugojo vienintelės filmuotos medžiagos, iš kurios būtų matęsis važiavimo motociklu greitis. Mano, kad įrodymų patikimumo stoka yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas nebuvo. Galiojanti kelių eismo pažeidimų fiksavimo tvarka atveria kelią piktnaudžiavimams. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-16792007, kurioje konstatuota, kad įrodinėjant KET pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių.
Teigia, kad policijos pareigūnai stovėjo 30-40 metrų atstumu nuo Vytauto ir Alytaus gatvių sankryžos, todėl jiems būtų buvę sunku nusitaikyti į beveik šonu pravažiuojantį motociklą. Taip pat paaiškino, kad 2008 m. liepos 3 d. buvo apsipirkti parduotuvėje, esančioje Varėnos mieste, matė kitus motociklininkus, tačiau su jais nevažinėjo. Teigia, kad motyvo viršyti leistiną greitį neturėjo. Su pažeidimu nesutiko iš karto, tuo tarpu policijos pareigūnai nurodė, kad žmonės skundžiasi triukšmu, kurį kelia motociklininkai, todėl mano, kad policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė norėdami pamokyti visus motociklininkus. Pažymi, kad policijos pareigūnai jį stabdė apie 1 sekundei įjungdami automobilio švyturėlius, tačiau KET toks stabdymo būdas nenumatytas.
Nurodo, kad iš Marcinkonių gatvės pasuko į Vytauto gatvę, todėl 116 km/h greitį būtų pasiekęs tik ties ženklu „70“, ties kuriuo jis sustojo stabdomas policijos pareigūnų. Be to, važiuojant 116 km/h greičiu, stabdymo kelias būtų 60 metrų, nors jis sustojo apie 20 metrų atstumu nuo sankryžos, kurioje stovėjo jį stabdantys policijos pareigūnai. Taip pat pabrėžia, kad policijos pareigūnų matomumo ruožas buvo apie 80 metrų, kas kelia abejones dėl galimybės matuoti transporto priemonių greitį.
Apeliantas taip pat prašo sumažinti paskirtą baudą iki minimalios, nes gyvena su motina ir rūpinasi buities sąlygų gerinimu. Pažymi, kad ATPK 326 straipsnio 2 dalis numato galimybę skirti teisės vairuoti tik tam tikros kategorijos transporto priemones atėmimą, todėl prašo skirti teisės vairuoti motociklus atėmimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupė prašo V. P. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 kilometrų per valandą.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog V. P. 2008 m. liepos 3 d., apie 22 val., Vytauto gatvėje, Varėnos mieste, vairuodamas motociklą viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 116 km/h greičiu, įrodyta bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas Raimundas Karvelis nurodė, kad tarnybinis policijos pareigūnų automobilis stovėjo Alytaus-Vytauto gatvių sankryžoje, pravažiavus motociklų kolonai, po 5-10 minučių motociklu važiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o greičio matavimo prietaisas užfiksavo 116 km/h greitį (b. l. 17). Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Vilmantas Skopeckas (b. l. 55), kuris papildomai pažymėjo, kad sustabdytas dėl leistino greičio viršijimo V. P. teigė, jog buvo parduotuvėje ir vijosi motociklininkų koloną, bei iš pradžių pripažino viršijęs greitį (b. l. 55-56). Pagrindo nesirenti policijos pareigūnų parodymais nėra. Vien tai, kad sustabdytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vieno iš policijos pareigūnų buvo mokomas neviršyti leistino greičio ir išklausė priekaištus dėl motociklų vairuotojų daromų pažeidimų, neleidžia abejoti policijos pareigūnų parodymų patikimumu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai 2008 m. liepos 3 d. „persekiojo“ ir važinėjo paskui motociklininkus. Tačiau apeliantas nenurodo, kad minėti policijos pareigūnai būtų sekioję jo vairuotą transporto priemonę, ar kad būtų bandę jį išprovokuoti pažeisti Kelių eismo taisykles. Todėl teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti ir nesiremti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu policijos pareigūnų Vilmanto Skopecko ir Raimundo Karvelio duotais parodymais.
Apeliantas neneigia matęs, kad transporto priemonių važiavimo greičio matuoklis rodė 116 km/h greitį. Nustatytas V. P. vairuoto motociklo greitis užfiksuotas ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3), policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 7). Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 0041485 patvirtina, kad policijos pareigūnų naudoto greičio matavimo prietaisas Berkut R, radiolokacinio modulio Nr. 0511022, tinkamas naudoti (b. l. 25). Nors byloje nėra Ryšių reguliavimo tarnybos leidimo Nr. (12.21)-4R-00649 naudoti radijo ryšio stotis Berkut R, tačiau pažymėtina, kad apeliantas neginčija greičio matavimo Berkut R naudojimo teisėtumo ir pats apeliaciniame skunde nurodo, kad toks leidimas yra išduotas, ką patvirtina byloje esanti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma (b. l. 52).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų įrodymų vertinimu. V. P. pateiktos nuotraukos bei jose pažymėti duomenys skiriasi nuo policijos pareigūnų nurodytų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti asmens pateiktų įrodymų ir juose nurodytus duomenis laiko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirinkta gynybine pozicija. Teisėjų kolegija taip pat nesiremia apelianto pateiktais skaičiavimais dėl galimybės važiuoti 116 km/h greičiu bei apie motociklo stabdymo kelią, kadangi jie paremti subjektyviais apelianto nurodomais duomenimis, kurie skiriasi nuo policijos pareigūnų nurodytų.
Apeliantas taip pat teigia, kad policijos pareigūnai jį stabdė tik įjungę šviesos signalus. ATPK 130 straipsnio dalyje „Pastaba“ nurodyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Apelianto nurodomo stabdymo būdo nenumato ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos. Tačiau apeliantas neneigia, jog matė jį šviesos signalais stabdžiusį policijos pareigūnų automobilį ir suprato, jog yra stabdomas. Todėl šį aplinkybė V. P. atsakomybei pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį reikšmės neturi.
Apeliantas prašo skirti minimalaus dydžio baudą ir teisės vairuoti motociklus atėmimą.
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (ATPK 30² straipsnio 1 dalis). Išanalizavus bylos medžiagą, V. P. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, pažeidėjo materialinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad V. P. skirtos baudos, lygios sankcijoje numatytam jos vidurkiui, dydis atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra.
Dėl apelianto prašymo remtis ATPK 326 straipsnio 2 dalimi ir skirti teisės vairuoti tik motociklus atėmimą, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai sankcijoje neišskiriamos transporto priemonių, kurias gali būti uždrausta vairuoti, kategorijos, darytina išvada, kad sankcijoje nurodyta sąvoka – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą (žr. administracines bylas Nr. N444-803/2008, N444-462/2009, N444-3426/2009). ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams. Todėl apelianto prašymas skirti teisės vairuoti tik tam tikros kategorijos transporto priemonių atėmimą, negali būti tenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.