Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-28 · Civilinė byla Nr. 2A-862-160/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
2A-862-160/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-00797-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
D. K.
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-862-160/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00797-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.; 45.5.; 121.14; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš D. K. 1152,84 Lt skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 91,02 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją, karštą vandenį daugiabučiam namui adresu (duomenys neskelbtini), kurio butas Nr. 9 priklauso atsakovei D. K. nuosavybės teise. Atsakovė laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2011-12-31 mokesčius mokėjo nereguliariai, todėl susidarė 1152,84 Lt skola. Per ataskaitinį mėnesį suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, buvo skirstomas butų ir kitų patalpų savininkams pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 3. Laiku nesumokėjusi už šilumos energiją, atsakovė už laikotarpį nuo 2011-07-31 iki 2012-01-31 privalo sumokėti 91,02 Lt delspinigių (šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4676326 17 p.).

Šalies argumentai

D. K. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėnesio šilumos tiekėjo tiekiama šildymo paslauga nesinaudojo, ką patvirtina pirminiai buto šilumos skaitiklio rodmenys. Atsakovės butas šildomas elektra, bute įrengta kieto kuro šildymo sistema, kurių visiškai pakanka butui apšildyti. Ieškovas pateikė teismui 2008-11-28 šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4676326, kurios 14 punkte yra ranka padarytas įrašas, jog atsakovei kaip buitiniam šilumos vartotojui taikytinas šilumos paskirstymo metodas Nr. 3. patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu, tačiau sutarties pasirašymo metu, šiame punkte ieškovo įgaliotas atstovas jokio įrašo nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-25 sprendimu ieškinį tenkino pilnai – priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovės D. K. 1152,84 Lt skolą, 91,02 Lt delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75,90 Lt bylinėjimosi išlaidas. Padarė išvadą, jog atsakovė savo prievolės tinkamai nevykdė, nors ieškovas jai teikdavo sąskaitas, nepranešė ieškovui priežasčių dėl kurių ji nesutinka mokėti už šilumos energiją, nors jai buvo siunčiami ir priminimai sumokėti skolą, todėl ieškovo atžvilgiu, nors ir būdama vartotoja, elgėsi nekorektiškai. Atsakovė argumentų, jog už teiktą šilumos energiją jai nekilo pareiga mokėti, nes ji naudojosi alternatyviais šildymosi būdais, nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovės argumentai nepagrįsti ir dėl to, kadangi pagal metodo Nr. 3 10 punktą vartotojui nesilaikančiam visų patalpų tolygaus šildymo sąlygos, priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, t. y. kai buto šilumos skaitiklių rodmenys nesikeičia, šildymo sąnaudos skaičiuojamos 70 proc. nuo vidutinio šilumos kiekio, apskaičiuoto įvertinant visų butų faktines šilumos sąnaudas. Tolygaus šildymo koeficientas, lygus 0,7, yra nurodytas metode Nr. 3, kuris, numatydamas tolygaus šildymo sąlygą, įvertina šilumos sklaidą (t. y. įvertina tokį faktorių: jei patalpa šildomame pastate nėra šildoma, joje vis vien nebus lauko temperatūra dėl šalia esančių patalpų šildymo, kur šildymo sąnaudos padidėja dėl šalia esančios patalpos nešildymo.)

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

D. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teismas visiškai neatsižvelgė į bylos esmę. Atsakovės kaip vartotojos, dalyvaujančios vartojimo sutartiniuose santykiuose, padėtis paslaugų teikėjo atžvilgiu buvo/yra silpnesnė, nes vartojimo sutartis sudaryta naudojant standartines sutarčių sąlygas, ir nėra individualiai aptarta. Ieškovas, remdamasis tarp šalių 2008-11-28 sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4676326 reikalauja susimokėti už mano 2010-2011 m. šildymo sezono metu nenaudotą šildymą, kurio įsiskolinimas apskaičiuotas, taikant metodą Nr. 3, kuris 2008-11-28 sudarytoje šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatytas. Teismas privalėjo atsižvelgti į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir taikyti tai reglamentuojančius teisės aktus, o ne formaliai pritaikyti šalių prievolių vykdymo principus ir nepagrįstai konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą, visiškai neatsižvelgiant į silpnesniosios sandorio šalies pažeidimus. Atsakovė niekada nėra nurodžiusi, jog neprieštarauja metodo Nr. 3 taikymui, priešingai, tiek jos išdėstyta pozicija teismo posėdžio metu, tiek byloje esantis 2011-01-16 skundas Vartotojų teisių apsaugos tarnybai patvirtina, kad atsakovė prašė įvertinti šilumos tiekėjo veiksmus dėl šilumos kiekio apskaičiavimo, kainos nustatymo, esant individualios apskaitos prietaiso rodmenų nuliniam šilumos kiekio sunaudojimui. Apie šio metodo taikymą sužinojo tik iš 2011-05-27 Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus rašto Nr. 363. Teismas visiškai nepasisakė, jog ieškovas galimai klastojo 2008-11-28 šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, ranka padarydamas atitinkamus įrašus savajame egzemplioriuje, nes bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės 2008-11-28 šilumos pirkimo-pardavimo sutarties egzemplioriai skirtingi. Teismas neargumentavo, kodėl turi būti taikomas šis metodas, nors 2008-11-28 šilumos pirkimo-pardavimo sutarties VI skirsnyje nurodyta, jog buitiniam šilumos vartotojui suteikiama galimybė pasirinkti metodą, 2011-05-27 Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus rašte Nr. 363, taip pat nurodyta, kad atsakovės turi teisę dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas. 2008-11-28 šalių pasirašytos sutarties VI skyriuje formaliai nurodoma suvartotos šilumos paskirstymo tvarka negali būti laikoma išsamia, suprantama ir vartotojo atžvilgiu sąžininga sutarties sąlyga. Ieškovas nei sutarties sudarymo metu, nei vėliau nepateikė jokios informacijos, kad atsakovė įgyvendintų teisę pasirenkant konkretų šilumos paskirstymo metodą. Teismas taip pat neįsigilinęs į bylos esmę konstatavo atsakovės pareigą vykdyti sutartį, nors sutarties sąlygos yra akivaizdžiai nesąžiningos, nustatytos ieškovo vienašališkai ir primestos atsakovei, kaip vartotojui ir kaip silpnesniajai šaliai. Teismas formaliai konstatavo, kad atsakovė pažeidė tolygaus šildymo sąlygą, net nesant byloje jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Sprendime jokiais rašytiniais įrodymais nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė butą šildė elektros ir įrengtos kieto kuro sistemos pagalba (židinio) ir ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl metodo Nr. 3 atitikimo sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams bei vartotojų teisėtų lūkesčių principui. Akivaizdu, kad ieškovui formaliai konstatavus, kad atsakovė pažeidė tolygaus šildymo sąlygą, jai buvo papildomai priskirtas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Teismas visiškai neatsižvelgė i tai, kad ieškovas sąskaitose net nenurodė nei bendro pastato šilumos kiekio sunaudojimo, nei bendro naudojimo patalpų šilumos kiekio sunaudojimo, o formaliai grafoje šildymas – nurodė atitinkamą pinigų sumą, todėl atsakovė neturėjo galimybės įsitikinti paskaičiuotos sumos teisingumu. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad ieškovas paskaičiuodamas šildymo sumą į bendrojo naudojimo patalpas įtraukė dar dviejų laiptinių (kuriomis atsakovė nesinaudoja ir negali į jas patekti) šildymo kiekius.

Atsiliepimas

UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 59.2.3 punktas aiškiai nurodo, jog kai tiekimo-vartojimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos apskaitos prietaisais bei kiekvieno buto įvade įrengtais karšto vandens kiekio apskaitos prietaisais, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 (Žin., 2005, Nr. 60-2158).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-04-02 sprendime civilinėje byloje Nr. 1-1167-189/2012, Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2011-09-30 sprendime Nr. 250 (AG- 215/03-2011) (bylos 98-102 lapai), Valstybinė energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos 2011-08-05 sprendime Nr. (03) 2R- 838, 2011-06-15 sprendime Nr. (12) 2R-547, 2011-05-27 sprendime Nr. 363, nurodė, kad remiantis Šilumos ūkio Įstatymo 12 str. 2 d. suvartota šiluma pastate, tame tarpe bute (duomenys neskelbtini), paskirstoma vartotojams pagal Pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus šilumos apskaitos prietaisus labiausiai atitinkantį šilumos paskirstymo Metodą Nr.3. Net jeigu ieškovo taikomas metodas nebūtų tinkamas, tai nesudarytų pagrindo netenkinti ieškinio, nes pastato patalpų savininkai nepasirinko metodo. Tolygaus šildymo sąlyga taikoma be išimties visiems devyniems pastato bendrasavininkams kurie jos nesilaiko ir jokių išimčių ar mažesnių reikalavimų vieno vartotojo kitų vartotojų atžvilgiu negali būti. Bendro naudojimo patalpų šildymui (pastato bendro naudojimo patalpoms šildyti priskiriamas šilumos kiekis apskaičiuojamas iš pastato įvade išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį butų (patalpų) naudingojo ploto šildymui, šalto vandens pašildymui bei karšto vandens temperatūros palaikymui, paskirstant šią šilumą pagal butų (patalpų) naudingą plotą. Priešingai nei teigia apeliantė, Metodas Nr. 3 nenumato bendro naudojimo patalpų ploto, kaip kriterijų/duomenų, darančių įtaką mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą apskaičiavimui. Visi mokesčiai už suvartotą šilumos energiją skaičiuojami remiantis įvadinio skaitiklio parodymais, t. y. nei daugiau, nei mažiau, skaičiuojama tik už tiek kiek suvartojama. Apeliantė nuo 2008-08-06 iki 2010-12-01 tinkamai apmokėdavo už šilumos energiją, nuo 2010-12-01 iki 2011-12-31 mokesčius mokėjo nepilnai, nors tiek tada, tiek dabar yra paskirstoma pagal tą patį Metodą Nr. 3, todėl vienu laikotarpiu mokėdama, kitu atsisakydama mokėti, apeliantė piktnaudžiauja savo teise.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovė skundą grindžia aplinkybe, kad ji, būdama buto Nr. 9 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininke, 2008-11-28 sudarant šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4676326 su buitiniu šilumos vartotoju (b. l. 33-42) buvo silpnesnioji sutarties šalis (vartotojas), sutartis tipinė ir su ja individualiai nebuvo derinta. Šia sutartimi ieškovas reikalauja susimokėti už jos nevartotą, pagal metodą Nr. 3 paskaičiuotą įsiskolinimą, kurio ji mokėti neįsipareigojo. Tokiu būdu yra pažeidžiama jos, kaip vartotojo, teisės. Be to, sutartis suklastota, nes jos sutarties egzemplioriuje metodas Nr. 3 net nenurodytas.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad namas (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis. Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Todėl šilumos tiekimo namui sistema nėra vien kiekvieno buto įrengimo dalis, o turi ir bendrus įvadus bei šilumos skleidimą nuo bendro namo įvado iki buto bei bendrų patalpų šildymą. Pagal CK 4.82 str. 5 d. buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo ploto santykiui. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Taigi atsakovė, būdama vieno daugiabučio namo buto savininkė, proporcingai savo buto plotui privalo mokėti mokesčius ir už namo bendrosios šilumos sistemos išlaikymą bei šilumos tiekimą bendrosioms patalpoms apšildyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009 išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendrams turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas abonentas turi apmokėti už tiek energijos, už kiek suvartojo savo poreikiams. Už kitą dalį (bendrų patalpų šildymą, karšto vandens temperatūros palaikymą) tiekėjui turi apmokėti butų savininkai, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. Jei butų savininkai kitaip nesusitarė –atsakovei už visose laiptinėse ir kitose namo patalpose, šilumos mazge bei iki butų skaitiklių visame name suvartotą šilumą pareiga sumokėti tenka už dalį, kurį atitinkamai paskaičiuota pagal jos buto plotą. Tokiu būdu namo išlaikymui ieškovo paskirstytos išlaidos atitinka įstatymo reikalavimus. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad yra pažeidžiamos vartotojo, buto savininko teisės. Jei vienas iš butų savininkų atsisakytų dengti bendriems namo poreikiams tenkančias išlaidas, butų pažeistos kitų namo savininkų teisės, nes šias išlaidas tenka padengti visiems namo savininkams. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog taikant metodą Nr. 3, kurio pagrįstumą atsakovė ginčija, buvo nustatyta tinkama mokesčio dalis, kurią atsakovė privalo apmokėti. Su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis sutinkama, todėl jos nebekartojamos. Papildomai prie apeliacinio skundo atsakovės pridėti įrodymai apie administracinės bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl Energetikos ministerijos sprendimų pagal jos skundus, įtakos šiam teismo sprendimui neturi. Jei apeliantė siekia, kad Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai už bendro naudojimo patalpų ir inžinierinių tinklų reikmėms mokėtinas išlaidas mokėtų kitokiu būdu, nei nustatyta CK 4.82 str. 3 d., turėtų siekti gyvenamojo namo butų ir kitų savininkų sprendimo tuo klausimu CK 4.85 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-25 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zita SmirnovienėHenrichas JaglinskisAsta Radzevičienė