- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 2YT-13505-1079/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00876-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- U. M., valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims U. M., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime nurodė, jog po savo sutuoktinio mirties į notarą nesikreipė. Gyvendami santuokoje 1993 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 48,09 kv. m. bendro ploto butą su 1/6 dalimi ūkinio pastato, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas mirusio sutuoktinio S. M. vardu. Šiame bute pareiškėja gyvena iki šiol. Palikimo priėmimo faktas nustatytinas, kad pareiškėja galėtų disponuoti po sutuoktinio mirties likusiu turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 34-36).
Teismo posėdžio metu pareiškėja A. M. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. M.. Kolūkis 1987 m. jiems paskyrė butą. Gyvendami santuokoje 1993 m. šį butą, esantį (duomenys neskelbtini), išsipirko už investicinius čekius. Pirkimo pardavimo sutarties šalimi buvo jos sutuoktinis, kurio vardu buvo atlikta buto registracija. Vyras mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties ji liko tame bute gyventi ir gyvena iki šiol. Mokėjo mokesčius už elektros energiją, atliekų tvarkymą. Nėra išsaugojusi mokesčių mokėjimą 1995 m. patvirtinančių dokumentų. Mirus vyrui dėl nežinojimo į notarą nesikreipė, dabar seniūnijoje patarė susitvarkyti paveldėjimą. Turi santuokoje gimusią dukrą U. M., kuri buvo 1 metų, kai mirė vyras. Dukros vardu palikimas taip pat nepriimtas. Butas yra vieno kambario, krosninis šildymas, perka malkas jį apšildyti. Butui priklauso ir ūkinio pastato dalis. Pradžioje bute buvo viena elektros instaliacija, už elektros energiją mokėjo pagal jungtukų ir lempučių skaičių. Maždaug 1998 m. pati pirko laidus ir organizavo atskiros elektros instaliacijos įrengimą, pirmoji elektros knygelė liko elektros tinkluose, kitos išsaugotos. Kartu su ja bute gyvena neįgalus sūnus, jos ir mirusio sutuoktinio dukra pas ją bute kartu gyveno iki 2013 m. Vaikai dėl palikimo priėmimo neprieštarauja.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Valdas Falkauskas prašė pareiškimą tenkinti ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir S. M. buvo sudarę santuoką, 1993 m. kovo mėnesį privatizavimo įstatymo pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) S. M. mirė. Po sutuoktinio mirties pareiškėja į notarus nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes turtas buvo įgytas už jos investicinius čekius ir laikė, kad turtą valdo teisėtai. Ji negali šiuo turtu disponuoti, todėl kreipėsi į teismą. Neturi išlikusių dokumentų, kad nuo 1995 m. vasario mėnesio elgėsi su turtu kaip savininkė. Dalis dokumentų yra išlikusių nuo 2006 m., dalis – nuo 2011 m. Pareiškėja šiame bute gyvena iki šiol ir vykdo visas savininko funkcijas, t. y. prižiūri, tvarko, apšildo, moka visus mokesčius. Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus ir byloje išklausytus paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėja A. M. nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama nekilnojamą turtą, t. y. butą (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo U. M. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko ir paaiškino, kad į palikimą nepretenduoja. Nurodė, kad mama visą laiką gyveno bute (duomenys neskelbtini).
Liudytojas J. A. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjos kaimynas, 5 metus gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad pareiškėja butą, esantį (duomenys neskelbtini), išsipirko, po vyro mirties liko jame gyventi, butą prižiūri, moka mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. M. ir S. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką ((duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. 227) (b. l. 6); (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra U. M., kuri šioje byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu (b. l. 30); gyvendami santuokoje, pareiškėja ir jos sutuoktinis 1993 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-531 pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 įgijo 1 kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23). Iš 1993 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-531 matyti, kad kartu su butu buvo nupirkta ir 1/6 dalis ūkinio pastato (b. l. 2). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butas registruotas pareiškėjos sutuoktinio S. M. vardu. Iš mirties liudijimo AJ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis S. M. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 7). 2018 m. rugpjūčio 1 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. M. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo S. M. palikimo priėmimo faktų (b. l. 10). Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau gyvena jiems priklausiusiame bute, nuo 2012 m. liepos 11 d. šiame bute deklaruota jos ir kartu gyvenančio jos nepilnamečio sūnaus K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (b. l. 8). Iš atsiskaitymo knygelėje esančių sąskaitų kopijų matyti, kad nuo 2006 m. A. M. moka už butui tiekiamą elektros energiją (b. l. 17-20). Pareiškėja 2011 m. kovo 28 d. yra sudariusi Komunalinių atliekų tvarkymo ir atliekų surinkimo priemonių panaudos sutartį, iš kurios matyti, kad iš pareiškėjos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), yra išvežamos komunalinės atliekos (b. l. 3).
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), nes S. M. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1, nurodyta, jog bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. iki mirties momento, jog teisės į turtą, turtinės teisės nebuvo prarastos, kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksmus, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo – U. M. yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas) paveldėti mirusio S. M. palikimą. Suinteresuotas asmuo U. M. teismo posėdyje nurodė, jog į savo tėvo palikimą nepretenduoja ir jo atsisako.
Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, pareiškėjos, suinteresuoto asmens ir liudytojo parodymai patvirtina, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis S. M., gyvendami santuokoje, nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas S. M. vardu. Po sutuoktinio mirties pareiškėja su savo mažamete dukra toliau liko gyventi jai ir jos sutuoktiniui priklausiusiame bute, naudojasi juo jau daugiau nei dvidešimt trejus metus, rūpinasi visu priklausiusiu turtu kaip savo, moka mokesčius, prižiūri, remontuoja, apšildo. Šios aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėja faktiškai valdo likusį palikimą, pradėjusi juo disponuoti iš karto po palikėjo mirties, kas patvirtina palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja A. M., faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi mirusio savo sutuoktinio S. M. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos A. M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.